Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 10d. 19:00

Ryškiausi 2019 m. lietuvių grožinės literatūros kūriniai

Prasidėjo 20-oji Vilniaus knygų mugė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Knygos

Prisipažinsiu, rašyti 2019 m. užsienio verstinės grožinės literatūros apžvalgą tam tikra prasme buvo lengviau. Į savuosius žiūriu dar labiau plazdančia širdimi ir pro padidinamąjį stiklą – ar ir šiais metais bus išlaikytas, o gal net pranoktas aukštas lietuvių poezijos lygis, ar rasis prozos grynuolių? Peržvelgus metus, atsidūsėju – tikrai yra kuo džiaugtis ir ką įvertinti.

Proza: grynuoliai ir (šiek tiek) priemaišų

Tikrai neblogi ir derlingi prozos metai. Netrukdė net priemaišos – o kartais su jomis net nuodėmingai gardžiau!

Virginija Kulvinskaitė „Kai aš buvau malalietka“. 2017 m. pasirodė pirmoji Kulvinskaitės poezijos knyga „Antrininkė“ (el. leidykla „Naujas vardas“) – atvira, tamsi, kinematografiška, nenušukuota. 2019 m. autorė ne mažiau sėkmingai debiutuoja prozos lauke. „Kai aš buvau malalietka“ – puiki, įtraukianti, autentiškų patirčių ir literatūriškumo balansą išlaikanti knyga apie dešimtą dešimtmetį, Vilnių, būtinąsias paauglės ir jaunos moters iniciacijas į kartais negailestingą, bet įdomų pasaulį. Maištas ir prisitaikymas, purvas ir meilė, reivas ir mokslas – viskas čia išsitenka. Išvada tokia: rašytoja Kulvinskaitė nė per nago juodymą nenusileidžia mokslininkei ir kritikei Cibarauskei!

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Virginija Cibarauskė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Virginija Cibarauskė

Vidas Morkūnas „Pakeleivingų stotys“. Pasakysiu lakoniškai: jau nuo „Manekeno gimtadienio" ir „Reportažo iš kiaušinio“ Vidas Morkūnas yra įstabus kūrėjas. Virginija Cibarauskė šio autoriaus kūrybą taikliai vadina „minimalistiniais noktiurnais“. „Pakeleivingų stotys“ – taupi ir tiksli, su šiurpėmis, kylančiomis kasdienybės kronikose, su gotikos paalsavimais ir subtiliai pinamomis pasakojimo strategijomis. Būtinasis 2019 metų lietuvių prozos skaitinys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vidas Morkūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vidas Morkūnas

Daina Opolskaitė „Dienų piramidės“. Net 18 metų lauktas antrasis autorės novelių rinkinys. Laukti vertėjo, nes ši Opolskaitės knyga – brandi, net, sakyčiau, preciziška. Iki glotnumo nusvidinti žodžių akmenys – darnus kalbos rūmas, kuriame regimoji tikrovė koegzistuoja su magiško realizmo inkliuzais; kruopščiai apžiūrimi patys mūsų egzistencijos pamatai. „Dienų piramidės“ – klasikinio pasakojimo renesansas, įžvalgi ir svari proza.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Daina Opolskaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Daina Opolskaitė

Jurga Tumasonytė „Undinės“ – taip pat labai laukta po daug atnešusio ir dar daugiau žadėjusio autorės debiuto 2011 metais. Šis nėrimas į apsakymų vandenis – taip pat geras. O panėrus pasaulis regisi ir įprastas, ir pranokstantis įprastybės ribas. Vanduo žaižaruos ir purslai čia tikš į visas puses – laikykis, skaitytojau! Kaip knygą pristatydamas įvardijo Marius Burokas – „tankus kapiliarų tinklas, sudėtingi audinio raštai, žmonių gyvenimų šokis“. Gyvas ir gaivališkas – pridėsiu.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Jurga Tumasonytė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Jurga Tumasonytė

Herkus Kunčius „Geležinė Stalino pirštinė“ – naujausias mūsų literatūros grando romanas. Ir jame Kunčius išlieka Kunčiumi (ar galima tikėtis ko kito?) bei ištikimai tęsia savąją naratyvinę, tematinę liniją, zenitą pasiekusią „Lietuviškomis apybraižomis“. Betgi ir dabar – jokiu būdu ne atoslūgis! Apie ką – apie istorinę, žinoma, prieštaringą asmenybę Nikolajų Ježovą. Kaip? Vaizdžiai, detaliai ir su ta saldžia kunčiška ironija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Herkus Kunčius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Herkus Kunčius

Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“. Ne tik knygą, bet ir apie ją skaičiau gal net daugiau nei pakankamai. Manau, kad skaitytojui nei autorės, nei „Petro imperatorės“ pristatinėti, švelniai tariant, nebereikia. Labiausiai norėtųsi sutaikyt savotiškas stovyklas, visgi mano kompetencijoje tik pastebėti – rupumas, tamsa, ir priemaišos šiam romanui ne tik nepakenkė, bet ir tiko! Ne viskam, oi ne viskam pritariau, bet būtų keista, jei carienės ir šio laiko skaitytojos pasauliai idealiai sutaptų. Gerbiu ir net suprantu vertinančius įvairiai, vis tik, prisipažinsiu, skaičiau su dideliu malonumu.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kristina Sabaliauskaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kristina Sabaliauskaitė

Aneta Anra „Niki: dvigubas portretas“. Galbūt romanas, o galbūt vienos moters išpažinimai apie būties platumose įgytas patirtis, atrastą sielos dvynę, Dailininką, motinystę, traumas ir kitokį gyvenimo meną. Jautri, nuoširdi ir poetiška – tuo labiausiai papirko. Na, ir dar Stanikais, jokiu būdu ne „stanikais“ (šypteliu).

Gintaro Makarevičiaus nuotr./Aneta Anra
Gintaro Makarevičiaus nuotr./Aneta Anra

Rasa Aškinytė „Istorija kaip upė“. Jei neklystu, pasirodė pačioje 2018 m. pabaigoje, bet labai noriu atkreipti dėmesį, nes ši autorė – originali ir įdomi pasakotoja. Laiko kilpos, gimties ir mirties grandinės, siejančios „gimdytojas, pribuvėjas, motinas, žoliautojas, nusikaltėles ir policininkes, tikinčiąsias ir bedieves“. Nes istorija ir istorijos – kaip upė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Aškinytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Aškinytė

Poezijos perlai ir perliukai

Užbėgsiu už akių – dar nespėjau kelių metų pabaigoje pasirodžiusių deramai perskaityti. Pirmiausia pulsiu Enrikos Striogaitės „Žmones“ – turiu nuojautą, kad bus labai gerai!

Rimas Užgiris „Tarp“. Taip, mums garbė Rimą vadinti ir lietuvių poetu, nors jis gimė bei ilgą laiką gyveno svetur ir turi aiškią vietą JAV literatūriniame gyvenime, tai pat yra talentingas vertėjas. Pirmojoje jo lietuvių kalba išleistoje knygoje (eilėraščiai versti) – svarbūs istorijos tarpekliai ir būties platumos, kalbos kaip pastoviausių namų įvardijimas. Čia daug įvairios muzikos, liūdnos ir nebanalios meilės pasauliui, moteriai, vaikui ir menui; čia džiazas ir milongos melodijos, tango žingsniu artėjantys ir sprunkantys pavidalai.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rimas Užgiris
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rimas Užgiris

Mindaugas Nastaravičius „Bendratis“. Net keliomis premijomis įvertinta poezijos knyga – išties pelnytai. Santykis su artimiausiu ir tolimiausiu drauge, buvimo sūnumi ir tėvu fenomenai – itin vientisoje ir konceptualioje knygoje. Vienas eilėraštis, be amo, veik neatsikvėpiant, ir vienas gyvenimas – taip pat.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Mindaugas Nastaravičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Mindaugas Nastaravičius

Ernestas Noreika „Apollo“. Kritikai jau pastebėjo, kad autoriui pavyko iššauti į naują poetinę orbitą. Vertinu ir gerbiu už pastangas nekartoti ankstesnio savęs, originalumą, įtaigias metaforas, ryškius vaizdinius. Ernesto „Apollo“ – tvirtai suręstas poetinis raketos modelis, pasmerktas laisvei ir atsakomybei rinkti ir fiksuoti šios, realios ir siurrealios, egzistencijos duomenis.

A.Aleksandravičiaus nuotr./Ernestas Noreika
A.Aleksandravičiaus nuotr./Ernestas Noreika

Nerijus Cibulskas „Veneros“ – nuo pirmųjų kultūrinėje spaudoje publikuotų eilėraščių, Nerijus Cibulskas man regisi kaip ypatingas estetas, itin subtilus poetas, juvelyriškai ir subtiliai jaučiantis kalbos sroves ir niuansus. Švelnus, bet nebanalus egzistencinis liūdesys, savotiška askezė, susitikimai ir išsiskyrimai, mes, paliekantys pėdsakus vienas kito kosmosuose, dėmesys kultūros ženklams ir mėginimas priešintis skubraus ir triukšmingo pasaulio diktuojamam ritmui.

D.Razauskso nuotr./Nerijus Cibulskas
D.Razauskso nuotr./Nerijus Cibulskas

Vaiva Grainytė „Gorilos archyvai“ – už novatoriškumą, ekspresiją, drąsą, siurrelizmą ir aravangardą, už tą saulę – „bjaurų kunigaikštį“ ir už visus dešimt gaivių gūsių į lietuvių literatūrinį lauką. Na, ir estetiškas, konceptualus knygos viršelis akį džiugina!

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaiva Grainytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaiva Grainytė

Jurga Jasponytė „Vartai auštrieji“. Nes tikima taip, kaip gyvenama. Ir gyvenama taip, kaip tikima. Nesumeluota pastanga gyvastingumui, autentiškumui, rasčiai, būties atsikartojimams, net rašant apie mirties vandenis paskandas (knygos žodis, reiškiantis mitinę vandenyje esančią mirusiųjų buveinę) ar išsiliejusią Vėlių upę. „Vartai Auštrieji“ – tai poezija papasakota istorija apie subjektės būtį, kurioje telpa protėvių, vaikų, mylimojo ir gimtųjų vietų bei prisijaukinto miesto būtys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Jasponytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Jasponytė

Alvydas Šlepikas „Mano tėvas žūsta“. Naujai išdėliotas ir iščiupinėtas. Pirmoji į akis perskaičius visą knygą kritusi ypatybė – srovės, stiliaus dinamika. Nuo tradicine forma parašytų rimuotų tekstų (juos laikyčiau labiau klasikinės poetikos pavyzdžiais) iki ekspresionistinio, keturvėjininkiško kalbėjimo, nuo poetinio eksperimento, ekspresyvios ironijos iki rimties, mirties, prarasties, kuriamų per realaus ir siurrealaus dermę. Įtaigi, originali, nenudėvėtų metaforų prisotinta knyga.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alvydas Šlepikas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alvydas Šlepikas

Agnė Žagrakalytė „Bu bu itis: Alisa Meler išeina pro duris“. Ir tikrai nebaisi ta buitis, kai tokie ginklai! Kovos ir kalbos menai įvaldyti, Alisa Meler pro duris išginta – o dar ir žaismė, ir gražus pasiutimas žodžiais, ir dar gražesnė – ramybė. Skaityti – žavumėlis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Žagrakalytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Žagrakalytė

Laima Kreivytė „Artumo aritmetika“ – nes jaučiu, kad autorės stipriai patobulėta. Ne viskas iščiustyta ir išblizginta, bet vis tiek – savita ir įdomu. Apie moteris ir meną, apie sociumo taisykles ir jų laužymą, apie miestą ir „Godo, kuri neateis“. O svarbiausia – ar galime apskaičiuoti artumą; gal ir taip, besisukdami tankiai suaustose pasaulio ir jo kalbų pinklėse.

Viktorijos Savickos / 15min nuotr./Laima Kreivytė
Viktorijos Savickos / 15min nuotr./Laima Kreivytė

Simonas Bernotas Reivas“ – ryškus debiutas keliomis prasmėmis – ir fluorescenciniu viršeliu, ir turiniu. Pirmoji autoriaus knyga – konceptuali, konstruojama pagal kalbos, iliuzijos, sapno ir tikrovės šokį. Svinguojantis, hipnotinis eilėraščių ritmas išsviedžia į savitos, siurrealios, vaizdo logikai paklūstančios poezijos orbitą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Bernotas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Bernotas

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/