M.H.Clark detektyvas „Šauksmas naktyje“ pasakoja apie dviejų mergaičių mamą Dženę Markpartland, kuri sutinka nuostabių peizažų tapytoją Eriką Kriugerį – rūpestingą ir jautrų vyrą. Moteris išteka už menininko ir persikelia gyventi į jo namus Minesotoje. Tačiau po vestuvių Erikas neatpažįstamai pasikeičia, pradeda elgtis keistai. Iš pradžių Dženė bando pateisinti keistą vyro elgesį, tačiau laikui bėgant ir pati pasijunta ligota, o namas ir jo praeitis ima slėgti jauną moterį. Ar iš tikrųjų Dženė vaikšto per miegus ir nepamena kai kurių savo gyvenimo momentų, ką slepia Erikas, kodėl jo šalinasi aplinkiniai ir kokios paslaptys dar ims skleistis visai ne gražiomis Eriko peizažų spalvomis, o šiurpiais dabarties įvykiais ir skaudžia praeitimi sužinosite tik perskaitę šį detektyvą.
Tikrai įdomus ir įtraukiantis kūrinys, kuriame puikiai atskleistas psichopato elgesys. Skaitant šiurpą kelia tai, kad niekas netiki Džene, o ir ji pati kartais savimi abejoja: nepamena, ką dariusi, kaip pasielgusi. Rodos, Dženei išsigelbėti nėra jokių prošvaisčių: nusikaltimų įrodymai ir žmonės (net patys to nenorėdami) liudija prieš Dženę. Pamišėlė moteris ir arklininkas sakosi matę Dženę įsėdant į buvusio vyro automobilį tą naktį, kai jis buvo nužudytas. Dukrytės tvirtina, kad moteris, labai panaši į Dženę, uždusino kūdikį. Ar gali motina nužudyti savo vaiką? O jei motina pamišusi? Nusikaltimo motyvai taip pat logiški (buvęs vyras galėjo trukdyti dabartinei laimingai santuokai, pasikėsinimas į arklininką aiškinamas kaip noras pašalinti liudytoją, naujagimiu nusikratoma, nes jis itin silpnos sveikatos ir pan.). Visa virtinė nelaimių užklumpa Dženę, tačiau šalia ji turi mylintį vyrą, padėsiantį jai ir saugosiantį nuo galimų nesusipratimų. Nors Erikas kartais elgiasi keistai, jis myli Dženę ir mėgina ją apsaugoti nuo galimų kaltinimų ir nemalonumų. Erikas taip pat labai myli Dženės dukrytes, o ir mergaitės prie jo prisiriša ir jį pamilsta. Kartais pasidaro net nejauku, kad mergaitėms naujasis tėtis rodos geresnis už jų tikrą mamą. Atrodo, baigtųsi visi šiurpūs nesusipratimai, ir pora galėtų laimingai gyventi, bet juk tai detektyvas, ir jokie šiurpūs nesusipratimai taip lengvai nesibaigia.
Knygų recenzijas ir naujienas apie knygas sekite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
Mistikos romane nėra, nors yra matančių vis pasirodančią seniai mirusią šių namų šeimininkę. Galima numanyti, kad keisti įvykiai knygos pabaigoje bus logiškai paaiškinti. Juolab kad mirusiąją mato sutrikusios psichikos keistuolė. Kaip vėliau paaiškėja, ne tokios ir sutrikusios psichikos, tik be galo sielvartaujanti moteris. Knygos pabaigoje, kaip ir dera, viskas logiškai ir gražiai paaiškinama, todėl dar labiau sukrečia – gudrus psichopatas gali taip įvilioti į savo pinkles, gali taip įtikinamai vaidinti ir taip nuosekliai ir šaltakraujiškai siekti savo tikslų, kad net artimiausi žmonės (o ypač mylinti moteris) ilgą laiką nieko neįtars.
Šiame romane nėra užuominų, nebent labai neaiškios, kurias užuominomis galime pavadinti tik tada, kai jau žinome pabaigą. Ar reikia būti atidiems detalėms? Tikriausiai ne, nes jos taip pat nelabai svarbios (na, keista, kad Erikas prašo žmonos vilkėti jo motinos naktinius, bet jis ir pats pripažįsta, kad turi keistenybių, pamišėlė Ruta ar kiti nauji Dženės pažįstami taip pat pasako keletą smulkmenų, kurios bus svarbios vėliau, tačiau iš jų tikrai negalima nuspėti, kas tas pamišėlis, kankinantis ką tik susituokusią šeimą). Šiame romane svarbu ne tiek užuominos ir detalės, o tai, kad viskas taip sumaniai suplanuota ir sustyguota, taip logiška, kad niekaip nenuspėsi, iš kur sklinda visas tas blogis. Čia ir yra šio kūrinio stiprybė: viską pavaizduoti taip, kad jau nebežinia, kas tas psichopatas ir kaip išsisukti iš jo pinklių. Į Dženės įtariamųjų sąrašą papuola ne vienas, deja, šerifas Gandersonas įtaria tik Dženę, taigi moteriai pačiai tenka narpliotis nusikaltimų voratinklyje ir ieškoti tikrojo nusikaltėlio. Autorė meistriškai įtikina, kad pakliuvus į tokio nusikaltėlio rankas gali nebeištrūkti ir dėl to šiurpu skaityti šį kūrinį.
Beje, pagal šį detektyvą pastatytas filmas, kuriame vaidina Carol Higgins Clark – autorės duktė.
Ne žiauriais aprašymais, negailestingomis scenomis, o psichologiniu spaudimu šiurpuliukus keliantis detektyvas turėtų patikti tiek vyrams, tiek moterims. Nėra saldžiosios meilės, nėra žiauriųjų žmogžudysčių aprašymų, o visgi prikausto iki paskutinio puslapio, nes taip ir maga sužinoti tiesą, priežastis, motyvus ir tikėtis laimingos pabaigos.
