Desmondas Morrisas, „The Naked Ape“
1967 metais išleistoje knygoje zoologas Desmondas Morrisas atidžiau pažvelgė į žmogų kaip vieną iš rūšių ir lygino ją su kitais gyvūnais.
Po šios knygos buvo dar vienas svarbus mokslininko darbas – „The Human Zoo“ – kuriame D. Morrisas aprašė žmogaus elgesį miestuose.
Niccolo Machiavelli, „Valdovas“
1532 metais išleista knyga svarbi ir dabartiniais laikais. „Valdovas“ – tai politinis traktatas, kuriame autoriaus išdėstytos tiesos ir mūsų laikais išlieka originalios bei vertingos. Su šiuo kūriniu siejamas ir politikoje egzistuojantis supratimas – makiavelizmas – valdžios siekimas ir išlaikymas bet kuriomis priemonėmis.
Platonas, „Valstybė“
„Valstybė“ – didžiausias ir reikšmingiausias Platono dialogas. Čia dėstoma ne tik antikinė valstybės teorija, bet ir savitas pažinimo mokslas, pagrįstas Platono skelbta idėjų teorija.
Išanalizavęs ir atmetęs kaip netinkamus visus jam žinomus valstybės tipus – timokratiją, oligarchiją, demokratiją ir tironiją, jis sukūrė savitą idealios valstybės modelį, pagrįstą teisingumo principu ir garantuojantį visų jos piliečių gerovę.
Thomas Paine'as, „Žmogaus teisės“
1791 metais išleistoje knygoje Thomas Paine'as teigia, kad kiekviena nauja karta turi atspindėti savo pačios politinį paveldą ir paklausti, ar yra patenkinti šiuolaikiniai jos poreikiai.
Nedaug skaitytojų pakils nuo „Žmogaus teisių“ nepatyrę pasipiktinimo dėl smulkmenų, kurių ėmėsi praeities vyriausybės, norėdamos paneigti teises ir sunaikinti daugumos interesus.
Simone de Beauvoir, „Antroji lytis“
Tai garsiausia prancūzų rašytojos ir feministės knyga, išleista 1949 metais. Knygoje autorė kalba apie tuometinę moterų padėtį visuomenėje. Knygoje perteikiamas feministinis egzistencializmas.
Richardas Hoggartas, „The Uses of Literacy“
1957 metais išleistoje knygoje sociologas Richardas Hoggartas nagrinėja žiniasklaidos įtaką Jungtinėje Karalystėje. Šis jo darbas vadinamas vienu svarbiausių kūrinių apie anglų žiniasklaidos istoriją.
Adamas Smithas, „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“
Škotų ekonomistas ir filosofas Adamas Smithas buvo klasikinės politinės ekonomijos pradininkas. Garsiausias jo veikalas – 1776 metais išleistas „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“.
Šioje knygoje A. Smitas pagrindė naujos teorinės krypties – klasikinės politinės ekonomijos – atsiradimą. Smito darbai padėjo sukurti modernią akademinę ekonomikos discipliną bei padėjo pagrindą kapitalizmo ir laisvosios rinkos teorijoms.
Johnas Bergeris, „Matymo būdai“
Tai 1972 metais išleista anglų poeto ir rašytojo Johno Bergerio knyga, kurioje jis kritikuoja tradicinę Vakarų kultūrą ir kelia klausimus apie ideologijas.
Knygą sudaro septynios esė. Keturiose iš jų autorius kalba apie ideologijas naudodamas žodžius ir nuotraukas, likusiose dalyse – tik vaizdus.
