Atsispirdamas nuo Šilko kelių tinklo, jungusio Afriką, Aziją ir Europą, autorius atskleidžia, kaip mezgėsi ryšiai tarp civilizacijų. Nuo seniausių laikų šiais keliais keliavo ne tik prekės, bet ir idėjos, religijos bei technologijos. Čia formavosi politiniai sprendimai, virė konfliktai, kūrėsi partnerystės. Būtent šie mainai formavo civilizacijų raidą ir lėmė ilgalaikius pokyčius skirtinguose pasaulio regionuose.
Toks pasakojimas leidžia istoriją matyti ne kaip atskirų epochų seką, o kaip vientisą procesą, kurio metu galios centrai nuolat keitėsi. „Matome, kaip pasaulio galios centras grįžta ten, kur buvo ištisus tūkstantmečius“, – įsitikinęs britų istorikas, išgarsėjęs Bizantijos ir pasaulio istorijos tyrinėjimais.
XXI amžiaus Herodotu kartais pavadinamas istorikas drąsiai kvestionuoja ir įprastą pasakojimą apie pažangą – esą ją nulėmė vien Apšvieta ar Europos ekspansija. Pasak jo, daugelis svarbiausių idėjų ir inovacijų gimė Rytuose. Tai jis grindžia konkrečiais istoriniais pavyzdžiais: nuo Aleksandro Didžiojo siekio Babiloną paversti imperijos centru iki šilko, porceliano ir popieriaus technologijų sklaidos; nuo prekybos ryšių su islamo pasauliu, kurie prisidėjo prie Venecijos iškilimo, iki islamo mokslininkų vaidmens plėtojant senovės kultūros paveldą dar prieš prasidedant Renesansui Europoje.
P.Frankopano parašyti „Šilko keliai“ išsiskiria tuo, kad čia pasitelkiamos įvairios disciplinos: istorija, ekonomika, religija ir politika. Toks tarpdisciplininis požiūris leidžia skaitytojui įžvelgti sąsajas tarp, atrodytų, skirtingų istorijos įvykių ir judėjimų. Dėl to knyga aktualiai skamba ir šiandien, vertinant kintantį geopolitinį pasaulio žemėlapį ir augantį Azijos, ypač Kinijos, vaidmenį.
P.Frankopanas – vienas žymiausių šiuolaikinių istorikų, Oksfordo universiteto profesorius, siekiantis perrašyti tradicinį, Vakarų centriškumu paremtą, istorijos pasakojimą. Jo moksliniai tyrimai daugiausia susiję su Bizantijos istorija, Viduramžių Viduržemio jūros regionu bei tarpkultūriniais ryšiais Eurazijoje. P. Frankopanas garsėja gebėjimu sudėtingus istorinius procesus pateikti plačiajai auditorijai suprantamu ir įtraukiančiu būdu.
Knygos „Šilko keliai“ leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
