Žinoma, vis daugėja menininkų, tokių, kaip jau minėti B. Januševičius, V. Malčius, kurie ne tik kuria poeziją, bet ir įvaldo technologijas, tokiu būdu jie patys kontroliuoja savo kūrybos procesą. Sėkmingo bendradarbiavimo atveju poezijos kūrinys įgyja papildomas reikšmes, netikėtas interpretacijas. Tokiu atveju vaizdo ar muzikos kūrėjai ne tiesiogiai iliustruoja eilėraščio metaforas ar įvaizdžius, o kuria naujas reikšmes, kartais nunešančias toli nuo pradinio sumanymo.
Svarbu suvokti, kad, kaip ir teatre ar kine, audiovizualinio poezijos kūrinio procesas dažniausiai yra komandinis darbas, į kurį kiekvienas atneša savo skonį, gebėjimus ir meninius sprendimus. Svarbu susikalbėti ir rasti bendrą kompromisą.
– Kokius audiovizualinės poezijos privalumus išskirtumei?
Vienas iš svarbiausių audiovizualinės poezijos privalumų – jos patrauklumas ir didesniam suvokėjų ratui priimtina šiuolaikiška forma, sudominanti ir tuos, kurie poezija nesidomi. Todėl audiovizualinę poeziją suvokiu ne kaip priešpriešą tradicinei, rašytinei poezijai, o kaip naują galimybę kalbėti moderniomis priemonėmis, papildančią ir klasikos lobyną. Pavyzdžiui, moksleiviams būtų lengviau mokytis ir Kristijono Donelaičio kūrybą, pateikiamą suprantama kalba.
Vienas iš svarbiausių audiovizualinės poezijos privalumų – jos patrauklumas ir didesniam suvokėjų ratui priimtina šiuolaikiška forma, sudominanti ir tuos, kurie poezija nesidomi.
Tai įrodė ir kadaise „TARP“ festivalio ir „Lietuvos kultūros instituto“ organizuotas poezijos filmo, sukurto pagal Oskaro Milašiaus eiles, konkursas. Įvairovė ir bendradarbiavimas, o ne uždarumas ir stereotipai sukuria naujas kūrybos ir jos suvokimo galimybes. Būtent tuo tiki audiovizualinės poezijos kūrėjai.
– Prieš dešimt metų Lietuvos meno mylėtojus pasiekė tavo organizuojamas audiovizualinės poezijos festivalis „TARP“. Esi minėjusi, jog jis gimė iš noro skatinti didesnį skirtingas sritis atstovaujančių menininkų bendradarbiavimą. Per tokį ilgą laiką festivalis ne tik atrado savo žiūrovą / klausytoją / skaitytoją, bet ir tapo didžiausiu audiovizualinės poezijos festivaliu Baltijos šalyse. Apie ką šiemet kalba jubiliejinis, dešimtasis „TARP“?
– Taip, festivalis „TARP“ yra didžiausias tokio tipo festivalis Baltijos šalyse, sujungiantis poezijos filmus, performansus, parodas, poetų gyvo garso koncertus, dirbtuves, paskaitas ir keistus leidinius – audiozinus ir audiokomiksus. Visada ieškome naujovių ir inovatyviai kuriančių bei bendradarbiaujančių menininkų.
Šių metų festivalio tema – TARPinės būsenos – iš tiesų mus lydėjo visus šiuos metus. Tai – neapčiuopiamos, kartais net nebepastebimos būsenos. Jose plaukiojame, nenorėdami savęs priskirti vienai dimensijai, klasifikacijai ar sprendimui. Juk kažkam save priskyrus neva viskas pasidaro aišku. Tada mes padėtume tašką. O mums svarbiausia – procesas. Tarpdisciplininis, tarpmeninis, tarphumaninis, tarpkosminis procesas.
