Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 18d. 15:14

Trilerio „Neprabusk“ autorė Liz Lawler: Baisiausia, kai niekas netiki, kad sakai tiesą

L.Lawler „Neprabusk“
Knygos viršelis / L.Lawler „Neprabusk“

„Neįmanoma atsiplėšti“ – taip apie britės Liz Lawler psichologinį trilerį „Neprabusk“ (iš anglų kalbos vertė Ieva Balčiūnaitė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) kalba daugybė skaitytojų. Tai debiutinis L.Lawler kūrinys, provokuojantis ir netikėtas, autorei atnešęs didžiulę sėkmę, o praeitą žiemą trileris tapo viena skaitomiausių knygų Didžiojoje Britanijoje.

Autorė du dešimtmečius dirbo ligoninėje medicinos seserimi, vėliau tapo penkių žvaigždučių viešbučio vyriausiąja administratore. Anot jos, abu šie darbai panašūs – ir vienur, ir kitur ji klientus ryte pasveikina žodžiais: „Labas rytas! Kaip miegojote?“

„Neprabusk“ pagrindinė veikėja – gydytoja Aleksa Teilor. Kartą praplėšusi akis ji pamato, kad yra prijungta prie lašelinės, kulkšnys suveržtos specialiomis kilpomis – ji guli ant operacinės stalo iškeltomis kojomis. Aleksa išsigąsta, kad pateko į avariją, ir tuoj suvokia, kad priešais stovintis vyras su chirurgine kauke – ne chirurgas. Nepažįstamasis ramiai išdėsto, ką ketina jai padaryti, ir Aleksa bejėgiškai nugrimzta į miegą nuo dar vienos anestetikų dozės...

Aleksai atsipeikėjus, niekas netiki, kad ji buvo užpulta ir išprievartauta – nei kolegos, nei policija, nei jos vaikinas, kol galiausiai ji pati sudvejoja, ar neprarado sveiko proto. Bet netrukus mergina sutinka dar vieną paslaptingo skriaudiko auką...

Pakalbinta populiaraus knygų tinklaraščio livereadandprosper, Liz Lawler papasakojo, kaip medicinos sesuo tapo rašytoja, ir pasvarstė, kokį vaidmenį skirtų aktoriui Benedictui Cumberbatchui ekranizuojant „Neprabusk“.

– Kas jus įkvėpė tapti rašytoja?

– Man rodos, kad didelę įtaką padarė medicinos sesers darbas. Vieną dieną atsisėdau ir pradėjau rašyti, nes daugybę metų buvau skausmo ir netekčių, vilties ir džiaugsmo liudininkė, visa tai susikaupė mano galvoje, persipynė su daugybe prisiminimų – ir rašymas tapo katarsiu. Keistų dalykų prisikaupia atmintyje, visokių smulkmenų, viskas, ką matei ir kas sugildė širdį – ir reikia juos išlieti. Pavyzdžiui, pamenu senuką, sėdintį prie senos damos lovos ir rūpestingai šukuojantį jos retus plaukus. Ištraukęs iš šukų plaukų kuokštus, jis suvynioja juos į nosinę, įsikiša į marškinių kišenėlę ir paplekšnoja sau per krūtinę, lyg jaustų ją ten.

– Kas sunkiausia ir lengviausia rašytojo gyvenime?

– Kai rašau, laikas tarsi išnyksta. Paprastai pradedu septintą ryto ir nustembu atsipeikėjus dienos pabaigoje, kai mano vyras, grįžęs iš darbo ligoninėje, uždeda ranką ant peties, tikrindamas, ar manęs nereikia reanimuoti. Protinis išsekimas – dar ne sunkiausias dalykas, baisiausia, kai knyga baigta, ji jau nebe tavo rankose ir kažkas ją skaito. O lengviausia – kai pradedi dieną žvali, motyvuota ir sėdi prie stalo vėl rašyti.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Liz Lawler
Asmeninio archyvo nuotrauka/Liz Lawler

– Kaip atsirado „Neprabusk“?

– Daugelis dalykų, apie kuriuos esu girdėjusi, skaičiusi ir patyrusi dirbdama ligoninėje, susikaupė tamsiuose mano atminties užkaboriuose. Ir nors tai, kas atsitiko Aleksai, – vaizduotės kūrinys, ligoninėse, senelių namuose ir panašiose įstaigose, kur žmonės pažeidžiami ir bejėgiai, jie iš tikrųjų atsiduria piktavalių rankose ir būna terorizuojami, su jais žiauriai elgiamasi. Neretai išgirdę apie psichologinį ar fizinį smurtą tokiose vietose, pagalvojame: nejau taip gali būti? Atsakymas, deja, apmaudus – gali.

Baisiausias dalykas, koks gali nutikti, – kai niekas netiki, kad sakai tiesą.

– Jeigu „Neprabusk“ būtų filmuojamas, ką pasirinktumėte vaidinti Aleksą? Lorą? Gregą?

– Koks puikus klausimas! Jaučiuosi, lyg įžengiau į saldumynų parduotuvę ir galiu rinktis. Gerų aktorių daugybė, bet manau, kad Aleksą įdomiai suvaidintų Amanda Seyfried, Laurą – Rosamund Pike, o Benedictas Cumberbatchas labai tiktų Grego vaidmeniui!

– Kaip manote, ko skaitytojai pasisems iš Jūsų trilerio?

– Baisiausias dalykas, koks gali nutikti, – kai niekas netiki, kad sakai tiesą. Siaubinga, kai netiki, jog buvai užpulta ir išprievartauta. Su dauguma romano veikėjų atsitinka kas nors bloga arba jie padaro ką nors bloga. Jeigu jie nebūtų tokie tykūs, ne tokie išsigandę, jeigu neįsileistų į savo gyvenimą nuoskaudų ir pavydo, jie suprastų, kad iš tikrųjų yra geresni ir stipresni, nei sau leido būti.

– Ar galite trumpai papasakoti apie kitą savo knygą?

– Sausį išleistas mano antras romanas „Aš rasiu tave“ (I‘II Find You). Tai istorija apie dingusį žmogų ir apie tai, kaip toli galime nueiti ieškodami ar norėdami apsaugoti tą, kurį mylime. Jaudinuosi ir dėl to, kaip seksis mano knygoms Jungtinėse Valstijose. Sukryžiavusi pirštus!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera