Skelbiama, kad Servanteso namuose buvo didelė 214 tomų biblioteka – knygų turinį autorius naudojo kaip mokslinį savo knygų pagrindą.
Medikas Francisco Lopezas Munozas, jau dešimt metų detaliai tiriantis Servanteso kūrinį, teigia, kad romane galima rasti vietų, kuriose kone pažodžiui cituojami I amžiuje parašyto graikų mediko Pedanius Dioscorides penkių tomų enciklopedijos „De Materia Medica“ duomenys. Servanteso bibliotekoje buvo šio kūrinio leidimas, papildytas daktaro Andreso Laguna komentarais – jis 1554 metais ir išleido Dioscorideso traktatą.
„Servantesas kone pažodžiui citavo frazes iš jo namuose buvusios knygos. To nereikėtų vertinti kaip plagiato pagal dabartinį šio termino supratimą. Tiesiog Servantesas buvo vienas pirmųjų autorių, kurie ėmė moksliškai pagrįsti savo kūrinius“, – teigia F.L.Munozas.
Jis pateikia daugybę „Don Kichote“ aprašomų medicininių procedūrų ir žinių, kurias galima rasti A.Lagunos publikuotame veikale.
Tiesa, kiti tyrinėtojai nėra tokie užtikrinti, kad Servantesas, rašydamas „Don Kichotą“, rėmėsi šiuo kūriniu. Jis augo gydytojų aplinkoje, tad medicininių žinių jam ir taip netrūko – jo prosenelis buvo medikas, tėvas – chirurgas, sesuo – medicinos seselė.
Beje, dar 1905 metais filosofas Miguelis de Unamuno vienos paskaitos Salamankoje metu pareiškė: „Iš visų tų, kas imasi komentuoti „Don Kichotą“, patys baisiausi – gydytojai. Nueinama netgi iki to, kad jie ima nagrinėti jo aprašomas gydomąsias procedūras“.
