Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 6d. 16:01

Vertėjai K.Gruodis ir R.Užgiris: nuo Holokausto iki poezijos – kuo lietuvių autorių kūriniai sudomins skaitytojus užsienyje

Karla Gruodis ir Rimas Užgiris
15min nuotr. / Karla Gruodis ir Rimas Užgiris

Lietuvių autorių poezija, Antano Škėmos ir Sigito Parulskio kūriniai – tai į anglų kalbą išvertė vertėjai Karla Gruodis ir Rimas Užgiris. 15min jie pasakojo, su kokiais sunkumais susidūrė versdami kūrinius, ką šie gali pasakyti angliškai kalbantiems skaitytojams, kuo ypatingos šios knygos.

Kitoks žvilgsnis į Holokausto temą

Londono knygų mugėje pasirodys Antano Škėmos knygos „Balta drobulė“ (angl. „White Shroud“, leidykla „Vagabond Voices“) bei Sigito Parulskio kūrinio „Tamsa ir partneriai“ (angl. „Darkness and Company“, leidykla „Peter Owen Publishers“) vertimai, – abi šias knygas į anglų kalbą vertė Karla Gruodis.

Leidyklos nuotr./Sigitas Parulskis „Tamsa ir partneriai“
Leidyklos nuotr./Sigitas Parulskis „Tamsa ir partneriai“

K.Gruodis 15min pasakojo, kad jos pažintis su S.Parulskio romanu prasidėjo prieš penkerius metus, kuomet „Santaros-Šviesos“ 2013 m. suvažiavime klausėsi diskusijos apie karą, pokarį ir lietuvių literatūrą, ją moderavo Leonidas Donskis, o joje dalyvavo S.Parulskis, kuris tais metais buvo išleidęs savo romaną „Tamsa ir partneriai“.

„Tuo metu dar nebuvau skaičiusi šio romano, tačiau iš pokalbio supratau, kad tai bus labai svarbi knyga Lietuvai, jis pirmasis iš etninių lietuvių Holokausto temą palietė taip giliai. Iš karto po renginio kalbėjausi su L. Donskiu apie tai, kad reiktų galvoti apie vertimą į anglų kalba. Netrukus po to perskaičiau „Tamsa ir partneriai“ ir paprašiau, kad Leonidas mus supažindintų (nors S.Parulskį buvau sutikusi ir 1989 m., kada pirmą sykį gyvenau Lietuvoje). Beje, L.Donskis parašė trumpą esė apie „Tamsa ir partneriai“, kurį naudojau pristatant knygą leidėjams, džiugu, kad šio teksto citata ir atsirado vertimo galiniame viršelyje“, – pasakojo K.Gruodis. Tiesa, net trejus ketverius metus nepavyko rasti leidėjo, kuris apsiimtų šią knygą išleisti anglų kalba, tačiau artėjant Londono knygų mugei visgi Lietuvos kultūros instituto pastangų dėka pavyko sumanymą įgyvendinti.

Žvilgsnis į lietuvių budelių vaidmenį Holokauste yra šviežias ir labai svarbus, o platesnės ksenofobijos ir rasizmo temos ypač svarbios gyvenant šiais, sudėtingais laikais, kai tarpkultūriniai klausimai yra tokie opūs.

Kalbėdama apie šio kūrinio vertimą K.Gruodis pasakojo, kad pats autorius suteikė jai laisvę, sakė, kad pasitikėjo, nenorėjo pernelyg smarkiai kištis į kūrybinį procesą, nebent iškildavo kokių nors specifinių klausimų. „Šis vertimas ėjosi gana sklandžiai, nesunkiai atsirado knygos balsas anglų kalba“, – 15min teigė vertėja.

Į klausimą, kuo ši knyga galėtų sudominti Vakarus, kur Holokausto tema jau plačiai atspindėta, vertėja teigė, kad šiuo metu tai, kaip Rytų Europos šalys žiūri į Holokausto temą, yra gana ryškus ir diskutuojamas klausimas. „Žvilgsnis į lietuvių budelių vaidmenį Holokauste yra šviežias ir labai svarbus, o platesnės ksenofobijos ir rasizmo temos ypač svarbios gyvenant šiais sudėtingais laikais, kai tarpkultūriniai klausimai yra tokie opūs. Manau, kad šis romanas turi plačią, universalią prasmę, – sakė K.Gruodis. – Tai užkabinantis veikalas, autorius rašo labai įdomiai, įtraukiančiai. Aš pati knygą perskaičiau per porą dienų, nors lietuviškai skaitau lėčiau nei angliškai. Tai paprasčiausiai yra labai geras romanas.“

Konsultavosi ir su kitais specialistais

Kur kas sudėtingesnis, anot autorės, buvo A.Škėmos knygos vertimas. Šios knygos tiek kalba, tiek stilius yra sudėtingi, čia daug išeivių slengo, sutartinių, eilėraščių, citatų. „Versti buvo sunku, bet ir kartu labai įdomu, vargu ar koks kitas vertimas man ateity kels tokių iššūkių“, – sakė K.Gruodis, kuriai A.Škėmos kūrinys yra labai svarbus ir įdomus. Mėgstamiausia vertėjos autorė yra Virginia Woolf, sugebėjusi labai subtiliai, meistriškai atspindėti savo epochą, perteikti skirtingus pasakojimo lygmenis ir balsus, ir A.Škėmos kūrinys patenka į tokios literatūros lauką.

Leidyklos nuotr./Antanas Škėma „Balta drobulė“
Leidyklos nuotr./Antanas Škėma „Balta drobulė“

Verčiant knygą autorei teko pasitelkti į pagalbą ir kitus specialistus. Daug prisidėjo A.Škėmos kūrybos specialistė Loreta Mačianskienė (parašiusi vertimui išsamų įvadą, pristatantį A. Škėmos kūrybą), K.Gruodis taip pat konsultavosi su išeivijos kritike Violetą Kelertiene, kitais kolegomis.

Versti buvo sunku, bet ir kartu labai įdomu, vargu ar koks kitas vertimas man ateity kels tokių iššūkių.

„Mano seneliai, kurie po DP stovyklų gyveno daug kur (senelis tapo Kanados diplomatu), bet daugiausia Kanadoje, paskui pensijoje – ir Floridoje, kalbėjo tokia kalba. Ta knygoje esanti išeivių hibridinė emigrantų kalba man buvo priimtina, mes patys taip kalbame šeimoje iki šiol. Tačiau kilo diskusijų, kiek to palikti vertime, – tarkime, tokius anglicizmus kaip „lobsteriai“, arba frazes „up ir down“. Galiausiai tą frazę „up ir down“ vertime palikome. Dauguma kitų išeivių anglicizmų išėmėme, nors pirmame variante aš buvau palikusi tokius žodžius kaip „mokasinai“, „lobsteriai“ ir kitus. Man tai patiko, bet nusprendėme, kad gal to jau per daug, – sakė K.Gruodis. Ji taip pat nusprendė palikti žodžius „vėlės“ ir „kaukas“ lietuviškai, su paaiškinimais, nes tai lietuvių kultūrai labai specifinės sąvokos be tiesioginių atitikmenų anglų kalboje. – Tikiuosi, kad taip darydama perteikiau teksto kalbinį daugiasluoksniškumą.“

Asmeninio archyvo nuotr./Karla Gruodis
Asmeninio archyvo nuotr./Karla Gruodis

Šios knygos vertimas į vokiečių kalbą buvo vienas sėkmingiausių lietuvių autorių kūrinių Leipcigo knygų mugėje. Tiesa, „Vagabond Voices“ vadovas, duodamas interviu 15min, sakė nesąs užtikrintas, ar tokios pačios sėkmės galima tikėtis ir Didžiojoje Britanijoje – mat čia rinka yra visiškai kitokia nei Vokietijoje.

„Neįsivaizduoju, kiek britų domėsis lietuvių modernistine klasika, – sakė vertėja. Tačiau ji nesutinka su nuomone, kad knyga sunkiai gali sulaukti didesnės sėkmės – visgi angliškai skaitantys žmonės yra didžiausia rinka pasaulyje, rimtos literatūros skaitytojų yra daug, ir žinia apie „Baltos drobulės“ vertimą bus plačiai skleidžiama. – Neseniai buvau susitikimuose su kitais britų leidėjais, kurie ieško, ką būtų galima išversti iš lietuvių kalbos. Pirmas jų klausimas buvo – ar yra neišversta labai svarbi lietuvių literatūros klasika? Ar yra išversta pati svarbiausia jūsų knyga? Taigi, susidomėjimas yra.“

Paklausta, kokį kitą lietuvių kūrinį ji norėtų prakalbinti anglų kalba, ji paminėjo Balio Sruogos „Dievų mišką“. „Tai literatūriškai labai stiprus tekstas, pripildytas juodojo humoro, kuris perteikiamas per toną, stilių, pasakojimo kalbą. Tai knyga, kurios vertimas mane labai domina, bet kartu ir truputį gąsdina“, – 15min sakė vertėja. Vertėja sakė, kad knyga tuo labiau domina todėl, kad jos senelis taip pat kalėjo Štuthofe ir pažinojo B.Sruogą.

Benedikto Januševičiaus nuotr./Rimas Užgiris
Benedikto Januševičiaus nuotr./Rimas Užgiris

Supažindins su lietuvių poezija

Rimo Užgirio vertimai skaitančius anglų kalba supažindins su lietuvių poezija. Į anglų kalbą jis vertė Mariaus Buroko (rinkinys „Now I Understand“), Aušros Kaziliūnaitės (rinkinys „The Moon is a Pill“) poeziją, išvertė lietuvių poetų eiles rinkiniui „New Baltic Poetry“ (kur pakliuvo Antano A.Jonyno, Kęstučio Navako, Benedikto Januševičiaus, M.Buroko, Giedrės Kazlauskaitės, A.Kaziliūnaitės poezija) – šias knygas išleido leidykla „Parthian“. Jis taip pat išvertė ir Gintaro Grajausko poezijos rinkinį „Then What“, kurį išleido leidykla „Bloodaxe“.

Leidyklos nuotr./„New Baltic Poetry“
Leidyklos nuotr./„New Baltic Poetry“

R.Užgiris prisimena, kad projektas su „Parthian“ leidykla prasidėjo, kuomet vertėjai Jayde Will su leidyklos atstove Alison Evans kilo mintis pristatyti anglų kalba skaitančioms šalims lietuvių autorių poeziją. Vertėjas susitiko leidėją praėjusių metų Vilniaus knygų mugėje, ir ši pasiūlė, kad būtų sudaryta lietuvių poetų antologija, į kurią patektų įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių kūrėjų, kurių knygos dar neišleistos angliškai, darbai. R.Užgiris sako, kad sudarant antologiją jam teko priimti nemažai sudėtingų sprendimų, kuriuos autorius pasirinkti – tarkime, jis rinkosi tarp A.A.Jonyno ir Donaldo Kajoko – galiausiai nusprendė, kad pastarojo poezija galbūt ne taip gerai skambės anglų kalba. „Norėjau įtraukti ir avangardinės poezijos atstovą – rinkausi tarp B.Januševičiaus ir Gyčio Norvilo. Man atrodė, kad B.Januševičiaus poezija geriau skamba angliškai, tai patvirtino ir A.Evans, sakydama, kad jai labai patiko jo žaismingumas“, – sakė vertėjas.

Vėliau „Parthian“ išreiškė susidomėjimą išleisti ir atskirų lietuvių autorių poezijos rinkinius, ir vertėjas pasiūlė, kad turi beveik pilnai paruoštus M.Buroko ir A.Kaziliūnaitės vertimų rankraščius. „Jai patiko tie rankraščiai, taip netikėtai atsirado tos knygos“, – sakė vertėjas.

Vertėjas sakė, kad sudėtingiausia buvo versti A.A.Jonyno eiles.

Kalbėdamas apie sunkumus, su kuriais susidūrė versdamas lietuvių autorių poeziją, vertėjas sakė, kad sudėtingiausia buvo versti A.A.Jonyno eiles. „Dėl rimo, sakinių grakštumo ir subtilumo, – 15min sakė R.Užgiris. – Pats mėgstu rimuoti, tad nusprendžiau taip perteikti ir jo eiles. Deja, tam, kad rimuotųsi, kartais kai ką reikia pakeisti. Anglų kalba rimuoti yra sudėtingiau nei lietuvių, tačiau tam, kad esmė nebūtų smarkiai pakeista, galima išsiversti pusrimiais ar skirtingų rimų struktūromis. Svarbiausia juk, jeigu originalo kalba eilės dainuoja, kad vertime jos irgi dainuotų – nebūtina, kad taip pat dainuotų, – sakė vertėjas. – Nelengva buvo perteikti ir B.Januševičiaus žodžių žaismus. Tai buvo tikras iššūkis, ypač kai nusprendžiau versti „neverčiamą“ eilėraštį „kiš-kiš-kiškis“. Bet juk smagu!“

Leidyklos nuotr./Aušra Kaziliūnaitė „The Moons is a Pill“
Leidyklos nuotr./Aušra Kaziliūnaitė „The Moons is a Pill“

Reikėjo ir specifinių sprendimų

Vertėjas sako, kad verčiant eiles kilo ir specifinių problemų. „Pavyzdžiui, vienas B.Januševičiaus eilėraštis baigiasi eilute „ledus – su pistacijomis“. Aš nesupratau, kad čia sužaista su rusišku keiksmažodžiu. Poetas apgailestavo, kad vertime prarasta dviprasmybė. Pasakiau, – palauk, pabandysiu ką nors sugalvoti. Man buvo aišku, kad pats pistacijų skonis čia nesvarbus, tad galėjau laisvai pakeisti. Bet vis tiek niekaip negalėjau sugalvoti, kaip anglų kalba sužaisti ledų skoniu su keiksmažodžiu. Parašiau „pop some cherry ice-cream in my mouth“. „Pop a cherry“ slengu reiškia atimti merginai nekaltybę – eilėraštyje buvo paminėta jauna porelė, kuri braškių lauke džiaugiasi savo jaunyste, tad nusprendžiau, kad tinka.

Viename A.A.Jonyno eilėraštyje („Pagėla“), paskutinė eilutė tokia: „neveikia vaistinė neveikia ir nereikia“. Man nebuvo kaip perteikti šios prasmės be gramėzdiškos ilgos frazės, ir dar taip, kad rimuotųsi su kita eilute. Tad suradau išeitį:

in this city even more empty than I

the drug store’s closed we can just die”

Na, truputi paaštrinau, bet, kaip sakiau, jo subtilumo, grakštumo ir rimo deriniai kartais reikalauja pakeitimų. Stengiuosi likti ištikimas bendram eilėraščio jausmui“, – pasakojo vertėjas.

Svarbu stengtis kuo geriau tą poeziją išversti ir dar stengtis jai surasti leidėjų užsienyje. Bėgant laikui pasaulis nuspręs, dabartinė Lietuvos poezija išskirtinė ar ne.

Pastaruoju metu pasaulyje pastebimas išaugęs susidomėjimas poezija. Tačiau vertėjas sako, kad gana atsargiai vertina kalbas, jog skaitančiųjų poeziją daugėja. „Daug kas nori rašyti poeziją, ir jie skaito, bet ar tikrai pakilo nerašančių poezijos skaitomumas? Galiu pasakyti, kad JAV pakilo rašančiųjų skaičius, bet vis dar juokiamės su draugais, kad ten ateina į skaitymus poetai, tie, kurie nori tapti poetais, ir atvedama keletas vargšų draugų palaikymui. Lietuvoje situacija kol kas atrodo geriau, – bendras susidomėjimas poezija yra didesnis. Tai, kad poezijos renginiai būtų rodomi per televiziją, JAV atrodytų tarsi stebuklas“, – sakė R.Užgiris.

Prieš Leipcigo knygų mugę vertėja Claudia Sinnig teigė, kad būtent lietuvių poezijos vertimų labiausiai trūksta ir kad ji gali geriausiai reprezentuoti mūsų literatūrą. Vertėjas Cornelius Hellis taip pat teigė, kad lietuvių poezija yra išskirtinė – tokia, kokią galima kurti tik Lietuvoje. Tačiau R.Užgiris sako nemėgstantis tokių kalbų apie mūsų poezijos išskirtinumą.

„Tai nuskamba tarsi mažas šunytis, lojantis apie tai, koks jis didis. Arba kaip rusai kalbėdavo apie tai, kokia jų tauta yra nesuprantama. Nereikia jokių mistifikavimų. Be abejo, Lietuvoje yra daug gerų ir įvairių poetų. Svarbu stengtis kuo geriau tą poeziją išversti ir dar stengtis jai surasti leidėjų užsienyje. Bėgant laikui pasaulis nuspręs, dabartinė Lietuvos poezija išskirtinė ar ne“, – 15min sakė R.Užgiris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų