Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 14d. 16:36

Vilniaus knygų mugėje – pirmą kartą lietuvių kalba pasirodžiusios garsiausiomis premijomis apdovanotos knygos

Prasidėjo 20-oji Vilniaus knygų mugė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Prasidėjo 20-oji Vilniaus knygų mugė

Įtaigus siužetas, išskirtiniai veikėjai, meistriškai parašytas tekstas – nors galima išskirti ne vieną geros literatūros kriterijų, prestižinės literatūrinės premijos tampa ypatingos vertės ženklu. Artėjant kasmetinei Vilniaus knygų mugei, pasaulyje apdovanotas knygas pristatančios leidyklos „Alma littera“ leidinių vadovė įsitikinusi, kad nominacijos ir premijos vis dar yra vienas svarbiausių kelrodžių.

Ryškiausios jų – garsioji, valstybių sienas peržengianti Nobelio literatūros premija, anglakalbėse šalyse teikiamos „Booker“ ir JAV Pulitzerio premijos, prancūzų Goncourtų ir Italijos Strega apdovanojimai.

Akiratyje – didieji pasaulio klausimai

Leidyklos užsienio grožinės literatūros leidinių vadovė Ingrida Dubauskienė pastebi, kad teikiamos premijos atspindi ir besikeičiantį literatūrinį horizontą. Kasmet visame pasaulyje išleidžiama begalės knygų, todėl svarbiausi apdovanojimai daugeliui skaitytojui yra tapę užtikrintos kokybės ženklu.

„Pastaraisiais metais pasirodė ne viena gamtos paslaptims skirta knyga. Vienas ryškiausių naujausių lietuvių kalba išleistų kūrinių – praėjusiais metais Pulitzerio premija apdovanotas Richard Powers romanas „Medžių istorija“, kuriame miško ir medžių svarba atsiskleidžia grožiniame pasakojime. Jis skaitytojams pasakoja devynių skirtingų žmonių istorijas, vienaip ar kitaip sujungiančias žmonių ir medžių likimus“, – pasakoja I.Dubauskienė.

Jei grožinė literatūra aktualius klausimus įpina į įtraukiantį siužetą, dalykinėje literatūroje vis labiau vertinamas gebėjimas sudėtingus klausimus pateikti kiekvienam suprantama kalba. Tokiu pavyzdžiu galima laikyti Nacionalinio mokslo fondo, NASA, Amerikos fizikos instituto ir Londono karališkosios draugijos premijomis apdovanotą Sean Carroll knygą „Apie gyvybės ir visatos kilmę“. Vos keliuose šimtuose puslapių mokslininkas sutalpina pagrindinius klausimus – nuo Didžiojo sprogimo iki gyvybės atsiradimo.

Įkvepia pasaulio istorija

Ne mažiau nei didieji mus supančio pasaulio klausimai žmones patraukia nuoširdūs pasakojimai apie tikrus įvykius ir istorijas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Prasidėjo 20-oji Vilniaus knygų mugė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Prasidėjo 20-oji Vilniaus knygų mugė

„2015 m. svarbiausią pasaulyje Nobelio literatūros premiją gavusi kaimyninės Baltarusijos rašytoja Svetlana Aleksijevič knygoje „Paskutinieji liudytojai“ pasakoja per Antrąjį pasaulinį karą vaikais ar paaugliais buvusių žmonių atsiminimus. Knygoje atskleidžiamas visos kartos asmeninis santykis su kruviniausiu konfliktu žmonijos istorijoje. Vos pasirodžiusi, ji sukėlė nemenką šurmulį, o kai kurie jos pašnekovai net padavė rašytoją į teismą“, – intriguoja I.Dubauskienė.

Karas – pagrindinė šių metų Prancūzijos Goncourtų premijos laureato Pierre Lamaitre knygos „Iki pasimatymo ten aukštai“ tema. Du Pirmojo pasaulinio karo dalyviai ir jų nebepriimanti pokario visuomenė – P. Lemaitre sugeba į skausmingą temą žvelgti ironiškai, sunkias temas derindamas su juodojo humoro prieskoniais.

Alternatyvų žvilgsnį į istoriją siūlo klasikinio romano „Musių valdovas“ autorius, Nobelio premijos laureatas William Golding. Jo kūrinys „Paveldėtojai“ skaitytojus nukelia į priešistorinius laikus, kur dėl vietos po saule susigrumia pažangieji homo sapiens ir neandertaliečiai. Kalbėdamas apie mūsų civilizacijos užuomazgas, W.Golding tarsi duoda toną vėliau neeilinio populiarumo sulauksiančiam Yuval Noah Harari veikalui.

Įvertintos istorijos

Metų pradžioje lietuviškai pasirodė ir ne viena garsiausius apdovanojimus susišlavusi grožinė knyga apie žmogaus tapatybės paieškas.

„Apie tai kalba ir 2019 m. Nobelio premijos laureatas, austrų rašytojas Peter Handke. Jo knygose „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“ bei „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“ žongliruojama skirtingais žanrais ir temomis, tačiau juos vienija naujo gyvenimo ir asmenybės kaitos problema“, – „šviežiausią“ svarbios premijos laureatą pristato „Alma littera“ užsienio grožinės literatūros leidinių vadovė.

Asmenybės brandos tema – ir 2014 m. Pulitzerio premija apdovanoto amerikiečių autorės Donna Tartt romano „Dagilis“ ašis. Vos išvydęs dienos šviesą „Dagilis“ iš karto sulaukė išskirtinio literatūros kritikų ir skaitytojų dėmesio. „Amazon” šį romaną pripažino absoliučiai geriausia metų knyga. Nežabota energija pulsuojančiame romane autorė įtaigiai ir suprantamai kalba apie meilę ir nusivylimą, jaunatvišką maištą, kovą dėl išlikimo, žmogiškos laimės paieškas bei ryžtą pasipriešinti gniuždantiems likimo kirčiams.

„Į geriausiai įvertintų knygų sąrašą patenka ir frankofonų autorė Maryse Condé, 2018 m. už viso gyvenimo nuopelnus apdovanota alternatyvia Nobelio premija. Romane „Belaukiant, kol pakils vanduo“ ji kalba apie tai, kas vyksta šiandien pasaulyje, ir apie tai, kas tam pasauliui vis dar neleidžia sugriūti. Jos rašymo stilius šiurkštus, bet metaforiškas ir vaizdingas, turintis sąsajų su magiškuoju realizmu. Autorė nagrinėja rasių, lyčių ir kultūros problemas, aktualias ne tik įvairiomis istorinėmis epochomis, bet ir šiandien“, – aktualiausius literatūros kūrinius apžvelgia I.Dubauskienė.

Anot jos, šiemet Vilniaus knygų mugėje pristatomos apdovanotos knygos skirtingos tiek savo stiliumi, tiek turiniu, tačiau jas visas vienija kvietimas giliam ir prasmingam skaitymui.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas