Mugės garbės svečias – Edwardas Lucasas
Edwardas Lucasas — žinomas britų žurnalistas, nagrinėjantis energetinio saugumo, šnipinėjimo, užsienio ir saugumo politikos bei Rytų Europos politikos ir ekonomikos temas. Jis yra penkių knygų autorius, dvi jų išleistos lietuvių kalba: „Naujas šaltasis karas“ (2018), kurioje analizuojama Putino Rusija, ir „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ (2013). E.Lucasas yra skaitęs viešas paskaitas Harvardo, Oksfordo, Kembridžo ir kituose prestižiniuose universitetuose. Jis mokėsi Vinčesterio koledže, Londono ekonomikos mokykloje ir Jogailos universitete Krokuvoje. Lietuvos žiniasklaidoje dažnai publikuojami jo komentarai ir apžvalgos.
E.Lucasas šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje dalyvaus keliose diskusijose – apie tautos identitetą, Rusijos informacinį karą ir laisvo žodžio likimą šiuolaikiniame pasaulyje. Pastarojoje diskusijoje dalyvaus ir Kristina Sabaliauskaitė.
Jean-Baptiste Andrea
Prancūzų rašytojas, scenaristas ir kino režisierius Jeanas-Baptiste‘as Andea užaugo Kanuose. Šiame kinui svarbiame mieste jis pradėjo kurti trumpametražius filmus. Paryžiuje studijavo ir baigė politikos mokslų ir ekonomikos studijas.
Jeanas-Baptiste'as Andrea lietuvių skaitytojui jau pažįstamas iš romano „Mano karalienė“ – literatūrinio autoriaus debiuto 2017 m., iš karto pelniusio per dešimtį literatūrinių apdovanojimų, tarp jų – ir prestižinį Prix Femina des Lycéens.
Vilniaus knygų mugėje bus pristatomas 2023 metais Goncourt'ų premijos žiuri simpatijas pelnęs prancūzų rašytojo romanas „Globoti ją“. Romanas pateisino ir skaitytojų viltis, nes buvo išleistas 800 tūkst. tiražu. Iš prancūzų kalbos jį vertė Jonė Ramunytė, o išleido leidykla „Gelmės“.
Susitikimas su rašytoju vyks šeštadienį, 18 val. Autorių kalbins Audrius Ožalas, o susitikime dalyvaus vertėja J.Ramunytė ir literatūrologas Vytautas Bikulčius.
George A.Bonanno
Kolumbijos universiteto klinikinės psichologijos profesorius, pasaulyje žinomas kaip atsparumo ir traumos tyrėjas – jis vertinamas dėl unikalaus požiūrio į traumas ir atsparumą joms.
G.Bonanno jau keturis dešimtmečius bando moksliniais metodais suprasti, kaip žmonės reaguoja į skaudžiausius gyvenimo išbandymus – artimojo netektį, teroro aktus, karus, stichines nelaimes. Jo tyrimai apvertė beveik šimtmetį vyravusią nuostatą, kad gedulas ir trauma neišvengiamai sukelia ilgalaikę psichologinę žalą. Mokslininkas teigia, kad psichologinis atsparumas yra natūraliausia ir dažniausia žmogaus reakcija į sunkius gyvenimo įvykius. Jo teigimu, pripažinti skausmą yra svarbu, tačiau lygiai taip pat svarbu nepamiršti žmogaus gebėjimo atsistatyti – gebėjimo, kuris dažniau yra norma, o ne išimtis.
Lietuvoje profesorius pristatys knygą „Atsparumo galia. Kaip įveikti traumines patirtis“, kurioje aptaria naują atsparumo modelį – vadinamąją lankstumo seką. Nuo 2020-ųjų jis kasmet patenka į vieną procentą dažniausiai cituojamų mokslininkų pasaulyje.
Vilniaus knygų mugėje vasario 28 d., šeštadienį, 18 valandą, Konferencijų salėje 5.3 vyks profesoriaus G.A.Bonanno knygos pristatymas, kurį moderuos dr. Paulina Želvienė, VU Psichotraumatologijos centro docentė.
Krzysztofas Czyżewskis
Žymus lenkų eseistas, poetas, kultūros veikėjas. Save apibūdinantis kaip „idėjų praktiką“, jis jau daugiau kaip trys dešimtmečiai kuria naujoviškus literatūros ir kultūros formatus, kuriuos pirmiausia įgyvendina legendiniame fonde „Pogranicze“ (liet. Paribys), veikiančiame Lietuvos pasienyje, Seinuose ir Krasnogrūdoje.
K.Czyżewskis artimai bendradarbiauja su Lietuvos intelektualais, už dialogo kultūrą skatinančią veiklą buvo apdovanotas L.Donskio premija. Jis skaitė paskaitas įvairiuose kultūros institutuose bei aukštosiose mokyklose ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose, yra Bolonijos (Italija) bei Rutgers (JAV) universitetų vizituojantis profesorius. Czyżewskio publikacijų sąraše – ne viena palankiai sutikta ir kritikų aukštai įvertinta poezijos ir eseistikos knyga. Lietuviška esė rinktinė „Mažasis pasaulio centras“ susilaukė net dviejų leidimų (2020, 2025).
Susitikimas su lenkų rašytoju K.Czyżewskiu ir jo knygos „Mažasis pasaulio centras: idėjų praktiko užrašai“ pristatymas vyks penktadienį, 19 val. Kartu dalyvauja Viktoras Bachmetjevas, o knygą išleido leidykla „Hubris“.
Arturas Dronis
Arturas Dronis (g. 2000) studijavo žurnalistiką Ivano Franko universiteto Žurnalistikos fakultete. Nuo 2022 m., prasidėjus Rusijos invazijai, gynė Ukrainą fronte, tarnavo Donecko, Charkivo ir Zaporižės srityse.
2024 m. rudenį buvo sužeistas, šiuo metu kariuomenėje nebetarnauja. Būdamas 20 metų debiutavo eilėraščių rinkiniu „Bendrabutis Nr. 6“, už jį pelnė Anatolijaus Kryloveco literatūrinę premiją. 2023 m. išleistas antrasis jo poezijos rinkinys „Čia buvome mes“, kurio lietuvišką leidimą šiemet išleido „Baziliskas“ (knyga pristatoma VKM).
Susitikimas su A.Droniu ir jo knygos „Čia buvome mes“ (išleido „Baziliskas“) pristatymas vyks šeštadienį, 17 val. Organizuojama ir paramos Ukrainai akcija. Kartu dalyvauja vertėjai Marius Burokas, Benediktas Januševičius, Antanas A.Jonynas, Donatas Petrošius.
Julija Iliucha
Poetė, prozininkė, žurnalistė, publicistė. Kūryba versta į anglų, vokiečių, italų, bulgarų, vengrų, katalonų, lenkų, švedų, portugalų, lietuvių ir kt. kalbas. Yra pelniusi įvairių apdovanojimų, tarp jų – tarptautinę Olesio Hončaro premiją, Ukrainos ir Vokietijos literatūrinę premiją, tarptautinio literatūrinio konkurso „Žodžio karūnavimas 2018“ prizą. J.Iliucha – socialinio-poetinio multimedijos projekto „Namų ženklas“, skirto Ukrainos karo veteranų reabilitacijai per kūrybą, kuratorė.
2026 metų Vilniaus knygų mugėje autorė pristatys knygą. „Mano moterys“. Tai – trumposios prozos rinkinys, pasakojantis apie Ukrainos moterų gyvenimą po 2022 m. vasario 24 d. Pasakojimai atskleidžia, kaip skirtingo amžiaus, skirtingo socialinio statuso ir skirtingo likimo ukrainietės, tą vasario rytą pabudusios nuo sprogimų garso ir supratusios, kad prasidėjo karas, patiria šį karą, išgyvena jį, gyvena juo. Tai istorijos apie netektį, skausmą, vienatvę, pasiaukojimą, kerštą, meilę, viltį, gyvenimą. Knyga iliustruota Irynos Sažynskos piešiniais. 2024 m. Ukrainoje „Mano moterys“ tapo „BBC metų knyga“.
Susitikimas su ukrainiečių rašytoja J.Iliucha ir jos knygos „Mano moterys“ (išleido leidykla „Slinktys“) pristatymas vyks šeštadienį, 13 val. Dalyvauja autorė, Marius Burokas, Rasa Milerytė, Donata Rinkevičienė.
Pokalbį su rašytoja galite perskaityti ir čia.
Yu Pei-yun (autorė), Zhou Jian-xin (iliustratorius). „Žmogus iš Taivano“ (I ir II dalis).
Leidykla „Aukso žuvys“ lietuviškai auditorijai pristato taivaniečių Yu Pei-yun ir Zhou Jian-xin grafinį romaną „Žmogus iš Taivano“.
Yu Pei-yun – Taivano universiteto užsienio kalbų ir literatūros absolventė, daktaro laipsnį apsigynusi Očianomidzu universitete Japonijoje. Šiuo metu dėsto Taidongo universiteto Vaikų literatūros institute. Kūryba apima rašymą, vertimą ir kritiką.
Zhou Jian-xin – grafikas, iliustruotojas, unikaliai jungiantis skirtingas medžiagas ir stilius, juos derinantis prie kiekvienos istorijos. Nuo 2009 m. išleido apie 10 paveikslėlių knygų, pelnė įvairių apdovanojimų.
Šeštadienį, 17 val., Vilniaus knygų mugėje vyks susitikimas su grafinio romano „Žmogus iš Taivano“ kūrėjais ir abiejų knygos dalių pristatymas pristatymas. Kartu dalyvauja žurnalistė Ieva Balsiūnaitė.
Andris Kalnozols
Lietuvoje latvio Andrio Kalnozolo romanas „Mane vadina Kalendoriumi“ sulaukė milžiniško susidomėjimo ir populiarumo tiek tarp skaitytojų, tiek tarp kritikų. Autorius Lietuvoje – dažnas svečias ir nors šiais metais nepristatys naujos knygos, tačiau su skaitytojais susitiks leidyklos „Odilė“ stende.
Prozininko, dramaturgo, aktoriaus ir režisieriaus A.Kalnozolo (g. 1983) romanas „Mane vadina Kalendoriumi“, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Latvių literatūros kritikai šiandien lygina šią knygą su amerikiečių rašytojo Winstono Groomo (1943–2020) romanu „Forestas Gampas“.
Pats kilęs iš Latvijos provincijos, A.Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Knyga parašyta Oskaro dienoraščio forma. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį.
Susitikimas su rašytoju vyks „Odilės“ stende penktadienį, 17 val.
Jevhenija Kuznecova
Viena ryškiausių šiuolaikinių ukrainiečių rašytojų. „Kopėčios“ – trečiasis autorės romanas, sulaukęs reikšmingų įvertinimų: „BBC News Ukraine“ išrinko jį Metų knyga, o didžiausias Ukrainos internetinis knygynas „Yakaboo“ paskelbė skaitomiausiu 2023 m. romanu. J.Kuznecova ne tik rašo, bet ir verčia knygas, užsiima moksline veikla, šiuo metu tyrinėja žiniasklaidoje pasirodančius karo pranešimus ir dezinformacijos žodyną.
2023 metų skaitomiausiu romanu Ukrainoje išrinktos „Kopėčios“ su humoru ir ironija pasakoja apie šalyje prasidėjusį didelio masto karą ir ukrainiečius pabėgėlius Ispanijoje. Kaip gyventi su kalte, kad nelikai kariaujančioje tėvynėje, kaip be baimės pažvelgti į naujienas telefone ar nebijoti pakelti akių į dangų – per vienos šeimos istoriją romane skleidžiasi visas kariaujančios tautos paveikslas.
Susitikimas su ukrainiečių rašytoja J.Kuznecova vyks šeštadienį, 19 val. Pristatomos autorės knygos „Kopėčios ir „O avys sveikos“ (išleido „Tyto alba“).
Pokalbį su J.Kuznecova taip pat galite paskaityti ir čia.
Adamas Michnikas
Adamas Michnikas – vienas ryškiausių modernios Lenkijos mąstytojų, disidentas, istorikas, vienas iš „Solidarumo“ judėjimo įkūrėjų Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas ir vyr. redaktorius.
Be įvairių apdovanojimų Lenkijoje, autorius 2014 metais yra gavęs ir Seimo Lietuvoje teikiamą Laisvės premiją. Lietuvoje A.Michnikas nėra retas svečias, bet Vilniaus knygų mugė – puikus laikas su juo dar kartą pasimatyti.
Susitikimas su lenkų istoriku Adamu Michniku ir jo knygos „Chamai ir angelai. Rinktinė II (sud. Rimvydas Valatka) pristatymas vyks penktadienį, 15 val. Kartu dalyvauja knygos sudarytojas R.Valatka, istorikas Alvydas Nikžentaitis.
Oliver Moody
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido britų dienraščio „The Times“ Berlyno biuro vadovo, žurnalisto Oliverio Moody knygą „Baltija. Europos ateitis“.
Anot šios knygos autoriaus, apsilankysiančio Vilniaus knygų mugėje, Baltijos šalys nulems artimiausių metų Vakarų kursą – toks pagrindinis puikiai parašytos knygos „Baltija. Europos ateitis“ motyvas, kurį autorius plėtoja įtikinamai argumentuodamas, pateikdamas profesionalias įžvalgas, išsamų istorinį kontekstą. Dirbdamas korespondentu Oliveris Moody daug kartų lankėsi Baltijos šalyse, jis rašo apie Vokietiją, Šiaurės ir Vidurio Europą.
„Europos ateitis bus nuspręsta Baltijos šalyse. Ir ne tik dėl Rusijos pavojaus, bet ir todėl, kad dėl savo istorijos ir geografinės padėties šios priešakinėje linijoje esančios šalys yra daug geriau prisitaikiusios prie šio dešimtmečio iššūkių nei Vakarų europiečiai nestabilumo ir grėsmės akivaizdoje. Jei ir yra išeitis iš dabartinės Europos tapatybės krizės, manau, kad tas kelias veda per Baltijos regioną“, – apie Baltijos šalių svarbą Europos likimui sako O.Moody.
Knygoje aprašęs gerai pažįstančių Rusijos grėsmių ir okupacijų skonį, Baltijos valstybių istoriją, politiką ir ekonomiką, knygos autorius teigia, kad iš jų didžiosios Europos valstybės gali daug ko pasimokyti.
Susitikimas su O.Moody vyks šeštadienį, 11 val. Pokalbį moderuos A.Ožalas.
Taip pat galite skaityti ir A.Ožalo pokalbį su O.Moody čia. Pokalbis parengtas dar prieš knygai pasirodant lietuvių kalba.
Sönke Neitzelis
Prof. dr. Sönke Neitzelis – garsus vokiečių karo istorikas, Potsdamo universiteto profesorius, vienas žymiausių šiuolaikinės karo istorijos ir smurto kultūros tyrėjų Europoje. Jo tyrimai sutelkti į imperializmą ir pasaulinius karus, o pastarąjį dešimtmetį – daugiausia į Vokietijos saugumo politiką ir Bundesverą (Vokietijos ginkluotosios pajėgos).
Autorius teigia, kad po Antrojo pasaulinio karo Bundesveras prarado esminę funkciją – gebėjimą ir valią kariauti, todėl privalo keistis. Dabartinė Bundesvero reforma turi tiesioginę reikšmę NATO rytinio flango gynybai. Vokietija atsisakė ankstesnio santūrumo ir nusprendė mūsų šalyje nuolat dislokuoti visą 45-ąją šarvuotąją brigadą „Lietuva“. Ši knyga Lietuvos visuomenei leis geriau pažinti savo sąjungininkus ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą.
Susitikimas su vokiečių istoriku Sonke Neitzeliu ir jo knygos „Pasirengęs karui? Bundesveras vakar ir šiandien“ (išleido „Briedis“ pristatymas vyks penktadienį, 18 val. Kartu dalyvauja Vykintas Pugačiauskas.
Lucyna Olejniczak
Lucyna Olejniczak gimė ir gyvena Krokuvoje. Pagal profesiją ji yra medicinos laboratorijos technikė ir buvusi „Jogailaičių“ universiteto Farmakologijos katedros darbuotoja, o rašytojos karjerą pradėjo tik išėjusi į pensiją.
„Seserys“ – „Karalienės lelijos“ istorinės sagos pradžia. Šios serijos romanuose persipina istoriniai faktai ir rašytojos vaizduotė. Rašytoja piešia XIV a. Lenkijos politinį ir socialinį foną, išmaniai supintos siužeto linijos nuo pat pirmo puslapio prikausto skaitytojo dėmesį.
„Karalienės lelijos. Seserys“ – 1382-ieji. Lietuva, Vilnius, Krokuva ir Viduramžių Europos dvarų intrigos. Nuo kryžiuočių išsigelbėjusi aštuonmetė Milda atsiduria Vilniuje, o jos bendraamžė Amalija – Višegrado karališkoje rezidencijoje. Merginų likimai susipina, kai Lenkijos karaliene tampa Jadvyga, o Vavelio pilis pamažu virsta pavojingu labirintu.
Susitikimas su lenkų rašytoja Lucyna Olejniczak ir jos knygos „Karalienės lelijos. Seserys“ (išleido „Alma littera“) pristatymas vyks šeštadienį, 13 val. Kartu dalyvauja Kristina Petrauskė, Kazys Uscila.
Tõnu Õnnepalu
Žinomas estų prozininkas, poetas ir vertėjas. 1980–1985 m. studijavo botaniką ir ekologiją Tartu universiteto Biologijos fakultete, jį baigė su pagyrimu. Dirbo žurnalo Vikerkaar redakcijoje, leidykloje Tuum, vėliau buvo laisvai samdomas literatas. T.Õnnepalu yra parašęs romanų, poezijos rinkinių, esė, taip pat išvertęs daug grožinių kūrinių.
Vilniaus knygų mugėje pristatomą knygą „Paribio valstybė. Rojus“ sudaro romanai.
Pirmasis – „Paribio valstybė“ – buvo išleistas Emilio Tode slapyvardžiu ir 1994 m. pelnė autoriui pirmąją Baltijos Asamblėjos literatūros premiją. Romanas yra vienas iš labiausiai verčiamų estų literatūros kūrinių, jau išėjęs daugiau nei penkiolikoje šalių. Jo pavadinimas simbolizuoja dvasinę būseną veikėjo, stovinčio ties riba – seno ir naujo (naujo amžiaus, naujos epochos Estijoje ir visoje Europoje), gėrio ir blogio, meilės ir neapykantos; ties riba realaus ir magiško, poeto vaizduotės kuriamo pasaulio.
Antrasis romanas „Rojus“, išleistas 2009 m., – tai autobiografinis pasakojimas apie gyvenimą Hyjumos saloje esančiame Kalestės kaime, Viršukalnės sodyboje, rašytojui buvusioje namais dvylika metų. Visas tas civilizacijos menkai paliestas pasaulis, atsiveriantis įdėmiam, mylinčiam žvilgsniui, pavadintas metaforiniu toponimu Rojus.
Skaitytojo laukia kelionė per puslapius, suaustus iš poetiškų, nugludintų fragmentų, juose tiksliomis detalėmis perteikiama grėslaus ir sykiu gundančio šiaurės peizažo nostalgija, Paryžiaus trapus žavesys, be galo įtaigių pojūčių įvairovė, ypač sodriai piešiamas Hyjumos gamtos pasaulis.
Susitikimas su estų rašytoju Tonu Onnepalu ir jo dviejų romanų knygos „Paribio valstybė. Rojus“ (išleido „Slinktys“) pristatymas vyks penktadienį, 15 val. Kartu dalyvauja Dainius Dirgėla, vertėja Danutė Sirijos Giraitė.
Marička Paplauskaitė
Žiniasklaidos grupės „The Ukrainians Media“ įkūrėja, žurnalo „Reporters“ vyriausioji redaktorė. Mykolajive (Ukraina) gimusi lietuvių kilmės žurnalistė, kurios senelis buvo lietuvis. Studijų metais domėjosi savo lietuviškomis šaknimis – pagal stipendijų programą mėnesį studijavo lietuvių kalbą Kaune, palaiko artimus ryšius su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais.
M.Paplauskaitė rašo eseistinės žurnalistikos tekstus, daugiausia dėmesio skirdama žmogaus patirčiai istorinių ir socialinių lūžių kontekste. Ji buvo atrinkta į konkurso „Profesijos garbė“ finalinį sąrašą 2019 ir 2020 metais, o 2021 m. apdovanota Georgijaus Gongadzės premija už pasiekimus žurnalistikoje.
Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą metu ji liko šalyje ir dirbo karo sąlygomis, koordinuodama „Reporters“ redakcijos darbą Lvive, kur žurnalistai fiksuoja karo realybę per asmenines žmonių istorijas. Ji yra knygos „77 vasario dienos“ (2022) sudarytoja ir bendraautorė.
Susitikimas su lietuvių kilmės ukrainiečių žurnaliste M.Paplauskaite ir jos knygos „Traukinys atvyksta laiku“ (išleido leidykla LAPAS) pristatymas vyks šeštadienį, 16 val.. Kartu dalyvauja Kotryna Lingienė, Artūras Morozovas, Jonas Omanas.
Pokalbį su autore galite skaityti čia.
Vasylis Škliaras
Vasylis Škliaras (1951 m.) – vienas žymiausių šiuolaikinių Ukrainos rašytojų, kiekviena šio autoriaus knyga tampa bestseleriu. Jo romanų sėkmė pribloškianti: apdovanojimai, premijos, didieji prizai, nuolatiniai perleidimai, vertimai į užsienio kalbas. Prieš šešetą metų Vasylis Škliaras buvo atvykęs į Anykščius, rinko medžiagą „Zuikių bažnyčiai“ apie Lietuvos partizanus, kalbino ir partizaną Joną Svilainį-Liūtą. Deja, Liūtas knygos nebesulaukė.
Lietuvos partizanas Jonas, tikėjęs, kad Vakarai padės išlaisvinti Lietuvą ir stojęs į kovą su sovietais, patenka į tremtį Donbase. Ilgainiui susiduria su Ukrainos sukilėliais – ir supranta, kad jų kova įkvėpta tų pačių troškimų.
Susitikimas su ukrainiečių rašytoju Vasyliu Škliaru ir jo knygos „Zuikių bažnyčia“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristatymas. Kartu dalyvauja Donata Rinkevičienė, Virginijus Savukynas, Marta Žadeikaitė.
Pokalbį su autoriumi galite paskaityti čia.
Sergejus Timofejevas
Poetas, žurnalistas, vertėjas ir didžėjus. Septynių poezijos rinkinių autorius. Kūryba versta į daug kalbų, dalyvauja poezijos festivaliuose visame pasaulyje. Timofejevas buvo vienas iš pirmųjų, Rytų Europos regione atradęs videopoezijos žanrą (debiutas Orchestra Rehearsal, 1994). Jis yra vienas iš legendinės Latvijos grupės ORBITA įkūrėjų – poetų ir kitų menininkų kolektyvo, kuris mezga įvairių kūrybinių disciplinų ir medijų (literatūros, muzikos, vaizdo, fotografijos ir kt.) dialogą, rengia gyvus performansus ir parodas. Savo eilėraščius leidžia dvikalbėmis knygomis, su vertimu į latvių kalbą.
Knygų mugėje pristatoma poezijos knyga „Stereo | Replika pristatymas“.
Susitikimas su latvių poetais Arviu Vigulu ir Sergejumi Timofejevu, jų knygų „Blusų cirkas“ ir „Stereo | Replika pristatymas“ (išleido „Baziliskas“) vyks šeštadienį, 20 val. Kartu dalyvauja Marius Burokas, Laura Laurušaitė, Dominykas Norkūnas, Gediminas Pulokas.
Arvis Vigulas
Knygų mugėje pristatoma poezijos knyga „Blusų cirkas“.
Latvių poetas, prozininkas, literatūros kritikas ir vertėjas, vienas svarbiausių jaunesniosios kartos Latvijos autorių. Studijavo Latvijos kultūros akademijoje ir Latvijos dailės akademijoje.
A.Vigulas, kurio kūryba jau išversta į daugiau nei 20 kalbų, pabrėžia kultūrinio identiteto svarbą: „Noriu, kad lietuviškas eilėraštis išmokytų to, ko gali išmokyti tik lietuviškas eilėraštis“, – sako jis, kartu kviesdamas skaitytojus vertinti autentiškas, specifines detales, kurios poeziją paverčia unikalia. Jei ieškote kūrybos, kuri ne tik skamba, bet ir verčia mąstyti apie mūsų regiono literatūrinį išskirtinumą, susitikimas su šiuo latvių kūrėju mugėje yra tiesiog privalomas.
Susitikimas su latvių poetais A.Vigulu ir S.Timofejevu, jų knygų „Blusų cirkas“ ir „Stereo | Replika pristatymas“ (išleido „Baziliskas“) vyks šeštadienį, 20 val. Kartu dalyvauja Marius Burokas, Laura Laurušaitė, Dominykas Norkūnas, Gediminas Pulokas.
Pokalbį su A.Vigulu galite skaityti čia.
Oksana Zabužko
Garsi ukrainiečių filosofė, eseistė, prozininkė ir poetė, rašanti ukrainiečių tapatybės, postkolonializmo ir feminizmo temoms. Dėstė ukrainiečių kultūrą ir literatūrą JAV universitetuose, dirbo pagrindinių Ukrainos žiniasklaidos priemonių apžvalgininke, kelerius metus ėjo Ukrainos PEN klubo viceprezidentės pareigas. Jos kūriniai išversti daugiau nei į dvidešimt kalbų. Romanas „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ išrinktas didžiausią įtaką Ukrainos visuomenei padariusia pirmųjų penkiolikos šalies nepriklausomybės metų knyga.
Susitikimas su autore vyks šeštadienį, 16 val. Bus pristatyta ir rašytojos knyga „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ (išleido „Hubris“) Susitikime taip pat dalyvauja Solveiga Daugirdaitė.
Eva Viežnaviec
Eva Viežnaviec (gim. 1972 m.) – baltarusių rašytoja, žurnalistė ir vertėja, kurios tikrasis vardas yra Sviatlana Kurs. Jos proza pasižymi gilia simbolika ir folkloro motyvais. Rašytojos romanas „Ko ateini, vilke?“ sukėlė didelį rezonansą Baltarusijoje kaip literatūrinis liudijimas apie moteris, kurios išsaugojo tikėjimą gyvenimu, nepaisant karų ir represijų.
„Kaip į vos daugiau nei šimtą puslapių sutalpinti šimtą metų istorijos, devynias santvarkas, miško ir pelkių dvasias, raganavimą, kartų kaitas ir konfliktus, susitaikymą su savimi? Autorė užmaišo svaiginantį juodojo humoro ir magiškojo realizmo, tarmybių ir naujakalbės, istorijos ir mitologijos viralą ir patiekia jį mums. Neįtikėtinai talpi, kvapą gniaužianti knyga“, – sako poetas, vertėjas ir literatūros kritikas Marius Burokas.
Susitikimas su baltarusių rašytoja Eva Viežnaviec ir jos knygos „Ko ateini, vilke?“ (išleido „Kitos knygos“) pristatymas vyks ketvirtadienį, 16 val. Kartu dalyvauja Jurgita Jasponytė-Burokienė, Virginija Kulvinskaitė, Vadimas Vileika.
