Sekite 15min Google
Per daugiau nei penkis dešimtmečius jis tapo vienu ryškiausių Lietuvos atlikėjų, savo muzika pasakojančių apie žmones, jų likimus, meilę, vienatvę, keliones, nuotykius ir gyvenimo paradoksus.
Virgis Stakėnas atpažįstamas iš balso, charizmos ir gebėjimo iš kasdienybės tarsi iš kaubojiškos skrybėlės ištraukti istoriją, tampančią daina. Per 53 kūrybos metus sukauptas didžiulis dainų ir istorijų archyvas išsamiai atsiveria neseniai pasirodžiusioje Virgio Stakėno knygoje „Baladės po skrybėle“, kurią išleido leidykla „Slinktys“.
Tai – galimybė iš arčiau pažvelgti ne tik į žinomo atlikėjo kūrybą, bet ir į jo brandos kelią, scenos nuotykius bei kontekstą, kuriame jo dainos buvo sukurtos.
63 baladės – penkių dešimtmečių kūrybos istorijos
„Baladės po skrybėle“ – tai 53 metų Virgio Stakėno kūrybinės veiklos apibendrinimas, viename leidinyje talpinantis 63 autorines balades, atrinktas iš gausaus 346 baladžių archyvo. Kiekvienos jų istoriją lydi ne tik tekstas, bet ir pasakojimas apie kūrinio atsiradimą, jo aplinkybes bei vietą autoriaus gyvenime.
Prie baladžių pateikiami akordai ir jų lentelės, o QR kodai suteikia galimybę išgirsti specialiai įrašytas gitarines kūrinių versijas. Knygoje gausu fotografijų, citatų, bibliografinės ir informacinės medžiagos, o leidinį papildo dailininkės Jolantos Rudokienės specialiai kurti „Steampunk“ stiliaus piešiniai.
Atskirai aptariama ir dainuojamosios poezijos žanro Lietuvoje istorija, atkreipiant dėmesį į kai kuriuos iki šiol įsitvirtinusius netikslius faktus. Tad knyga skirta ne tik skaityti: jos galima „klausytis“, muzikuoti patiems ir iš arčiau pažvelgti į daugiau nei pusę amžiaus trunkantį Virgio Stakėno kūrybos kelią.
Nuo pirmųjų sumanymų iki „Baladžių po skrybėle“
Knygą į rankas visai neseniai paėmęs pats autorius į ją žvelgia tarsi iš šalies:
„Skaitau ką tik „išleistą save“. Knygai specialiai parinktas „raktas“ – chronologinė tvarka, kad skaitytojas pajustų autoriaus brendimą nuo pirmųjų kūrybinių bandymų iki dabarties. Bandau pabūti tuo skaitytoju. Tarsi iš naujo. Tarsi iš šono (iš šalies). Atrodo, pavyksta: netikiu, stebiuosi, noriu klausti. Atrandu…“
Dar 2023 m. interviu V.Stakėnas pasakojo, kad knygą mintyse rašė apie dešimtmetį, o rimčiau prie jos prisėdo prieš šešerius metus. Jis ją vadino savotiška gyvenimo ataskaita ir pasakojo, kad viskas prasidėjo gydymo įstaigoje, kai planšetėje pradėjo rašyti baladžių istorijas, nes žmonės nuolat klausdavo, kaip gimė vienas ar kitas kūrinys.
„Kad ką nors sukurtum, turi save deginti. Jei ne, kas iš to išeis? Melas ir imitacija. Taigi mano knyga gimė iš noro papasakoti, kuo aš gyvenu, ir kaip atsirado mano kūryba.“ – anksčiau teigė „Baladžių po skrybėle“ autorius.
Kad ką nors sukurtum, turi save deginti.
Knygoje Virgis Stakėnas pasakoja ir apie patį jos kūrimo procesą: „[Iš pradžių] buvo tiesiog minčių-idėjų-planų voratinklis. Kol supratau, kad iš jo reikia siūti rūbą.“ Atrinkdamas kūrinius autorius juos skirstė pagal literatūrinę temą, poetikos vertę, muzikinę manierą, grojimo techniką, biografijos atspindžius ir išskirtinumą: „Ir prasidėjo! Varžybos. Tiesiog ringas. Baladžių tarpusavio kova. Buvau 3 viename – ir žaidėjas, ir treneris, ir referis... Analizavau, dėliojau, lyginau, vertinau. Chirurginis darbas skausmingas. Bet jis privalėjo būt atliktas.“
Šiaulietis, tapęs Lietuvos muzikos ikona
Vienas pirmųjų knygos „Baladės po skrybėle“ skaitytojų – rašytojas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Rimantas Kmita. Jis teigia nesistebintis, kad dainų autorius ir atlikėjas buvo greitai pastebėtas. Virgis Stakėnas išpopuliarėjo savo dainomis, iš kurių, kaip pastebi R.Kmita, sklinda tikrumas, o ne trafaretai, kurių tais laikais sunku buvo išvengti: „[Stakėno muzika] tarsi prisiglaudžia ir savo ramiu balsu šnabžda tau į ausį“.
Žinomas rašytojas, savo romanuose „Pietinia Kronikas“ ir „Editas kompleksas“ įtaigiai atskleidęs pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos atmosferą ir daug dėmesio skyręs Šiaulių miestui, akcentuoja V.Stakėno šiaulietišką kilmę: „Virgis yra šiaulietis. Ir čia ne tik apie gimimo, gyvenimo ir kūrybos vietą. Šiauliai jau toks miestas, kur niekas ant lėkštutės gatavo daikto neatneš. Viską reikia pasidaryti pačiam, savo rankom. Kaip ir visuose nedidmiesčiuose. Ir daro Virgis pats nuo pat pradžios – dainuojamosios poezijos studiją, festivalius, renginius.“
Kalbėdamas apie V.Stakėno vietą muzikos istorijoje, R. Kmita pabrėžia ne tik jo kūrybą, bet ir išskirtinį sceninį įvaizdį bei gebėjimą reflektuoti laikmečio nuotaiką:
„Virgis Stakėnas nėra tik šiaulietis, bet ir viena iš Šiaulių ikonų. Gal ne tik Šiaulių, bet Lietuvos muzikos. Ko reikia ikonai? Vizualumo, beabejo. 1991 metais iš Kanados Virgis parsiveža kaubojišką skrybėlę ir mes pamatom tą didelį žmogų su gitara, armonikėle ir akiniais. Ir nors jo kūrinį „Stiliaga“ galima pavadinti vienu ikoniškesnių gabalų, vien vizualumo ikonai neužtenka. Reikėjo ir dainų. Ir tais pirmaisiais nepriklausomybės metais ne vien skrybėlė buvo nauja. Kol sovietmečio žurnalai ginčijosi, kaip čia tuos žmones su gitaromis, dainuojančius savo ar kitų poetų tektus apibrėžti, Virgis Stakėnas rado, parvežė ar parodė naują žodį – Country.
Virgis Stakėnas nėra tik šiaulietis, bet ir viena iš Šiaulių ikonų.
Ir būtent jis pats labiausiai su country ir asocijavosi. Ir jo dainos ne tik apie kaimą. Ikona pataiko į tą taikinį, kurį miglotai nujaučia savo laiku daug žmonių, bet turi būti žmogus, kuris pro tą rūką paleidžia strėlę tiesiai. Tad Virgis Stakėnas buvo prie tų fenomenų, kurie buvo nauji. Kūrėm naują valstybę ir naują gyvenimą, ir visų akys krypo į tai, kas yra nauja.“
Tekstas, muzika ir autoriaus gyvenimo istorija
Knygos leidėjas Juozas Žitkauskas džiaugiasi leidyklos „Slinktys“ lentynas papildžius dar vieno scenos meistro knyga:
„Šalia Sauliaus Bareikio „Odė lūzeriui” rikiuojasi Virgio Stakėno „Baladės po skrybėle”. Šios abi knygos, kaip ir patys autoriai, turi panašumų, bet yra ir skirtumų. Abu yra dainuojamosios poezijos atstovai, abiejų knygose ryškūs autobiografiniai elementai. Virgio gyvenimo ir kūrybos kelią skaitytojas gali sekti iš šalia baladžių tekstų publikuojamų pasakojimų apie jų atsiradimą, iliustruojamų nuotraukomis. Knyga skirta ne tik skaityti: QR kodai kviečia balades išgirsti gyvai, o pateikti gitaros akordai leidžia jas išbandyti ir patiems.”
„Tai – multifunkcinis leidinys, kurių Lietuvoje turime nedaug, o gal tokio vientiso, kuriame taip susijungtų tekstas, muzika, vaizdas ir autoriaus gyvenimo istorija, apskritai neturime. Bet ir pats
Virgis yra iš tų atlikėjų, kurie daug ką daro kitaip: laužo nusistovėjusias tradicijas, ieško savo kelio ir nebijo būti pirmi.“ – sako leidyklos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas.
Dainuojamosios poezijos fenomenas Lietuvos kultūroje
Dar vienas Virgio Stakėno kūrybos gerbėjas – kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Giedrius Kuprevičius, „Baladės po skrybėle“ autorių vadinantis fenomenu. Knygoje į V.Stakėno kūrybą jis žvelgia platesniame dainuojamosios poezijos Lietuvos kultūroje kontekste:
„Dainuojamoji poezija“ LSSR buvo visiems suprantamas pilietinės laikysenos slaptažodis, kuris leido tos, iki šiol dabartinei kartai vis dar nepaaiškintos, epochos žmonėms išreikšti daugiau ir kitaip, nei tuomet buvo leidžiama. Virgis Stakėnas buvo vienas iš tų, kuris sąmoningai ir pasąmonėje jautė tokios saviraiškos poreikį. Jo pilietinė laikysena buvo kiek kitokia ir išliko tokia iki dabar. Kuo ji pasižymėjo? Ogi gal kilusi iš XIX amžiaus Lietuvos liaudies baladžių ir JAV bardų palikimo mišinio, kuriame vyravo asmens ir pasaulio santykio drama, kasdienybės vaizdai ir svajų patosas.“
Jo pilietinė laikysena buvo kiek kitokia ir išliko tokia iki dabar.
G.Kuprevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad dainuojamosios poezijos fenomenas Lietuvos kultūros istorijoje iki šiol nėra pakankamai ištirtas: „Apmaudu, kad mūsų menotyra taip ir nesurado laiko, dėmesio ir resursų dainuojamosios poezijos fenomenui Lietuvoje. Išskyrus keletą kuklių rašinėlių, nėra nei rimtesnių studijų, nei, tuo labiau, monografijų ar mokslinių tyrimų. Žanras kultūros lauke liko už borto. Virgio Stakėno kūryba įaugo Lietuvos kultūros girioje stipriu, savitu medžiu, o dabar savo šakomis – šios knygos puslapiais – dar ir apglėbia kiekvieną į tą girią įžengusį.“
Knygą „Baladės po skrybėle“ galima įsigyti fiziniuose ir internetiniuose knygynuose, o pirmasis jos pristatymas, kuriame bus galima susitikti su autoriumi, vyks rugsėjo 19 d. Kauno knygų mugėje.
