Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vokietijos leidyklos atstovė – apie lietuvių autorių vertimus: „Turite puikią galimybę būti pastebėti“

Knygų mugė vyksta gigantiškuose parodų rūmuose.
Linos Ever nuotr. / Knygų mugė vyksta gigantiškuose parodų rūmuose.
Šaltinis: 15min
0
A A

Iki Leipcigo knygų mugės, kur Lietuva dalyvaus garbės viešnios teisėmis, liko vos kelios dienos. Vokiečių leidėjai, šioje mugėje pristatysiantys lietuvių autorių kūrinių vertimus, mano, kad dėmesys mūsų autoriams čia bus didžiulis. „Vėliau dėmesys gal ir atslūgs, tačiau istorijos, kurias rašytojai papasakos skaitytojams, išliks“, – teigia leidyklos „Mitteldeutscher Verlag“ atstovė Anne-Cathrin Joroch.

Leidykla „Mitteldeutscher Verlag“ Leipcigo knygų mugėje pristatys tris knygas – lietuviškų pasakų rinktinę, jaunųjų lietuvių rašytojų prozos ir poezijos antologiją (sud. J.Ludavičienė) bei Alvydo Šlepiko apsakymų rinktinę „Der Regengott und andere Erzählungen“.

– Prieš Leipcigo knygų mugę jūs išleidote tris lietuvių knygų vertimus. Kaip jūs atsirinkote šiuos kūrinius, – kodėl būtent šias knygas?

– Mes jau anksčiau buvome išleidę kitą A.Šlepiko knygą, žinojome, kokiu stiliumi jis rašo ir kokias temas savo knygose paliečia. Taigi, mums atrodė savaime suprantama, kad turėtume išleisti ir jo apsakymų rinkinį.

Apie A.Šlepiką mes sužinojome iš Vokietijos laikraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ dirbančio žurnalisto Roberto von Lucius – jis puikiai išmano Baltijos šalių kultūrą, parašė knygą apie šį regioną, surengė nemažai savo knygos pristatymo renginių – būtent jis supažindino mus su Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje, kuris ir pasiūlė išleisti A.Šlepiko knygas. Nuo to laiko mes nuolatos bendraujame.

Šie visi leidiniai perteikia platų šalies literatūrinės tradicijos vaizdą.

Taip pat išleisime pasakų rinktinę bei jaunų poetų antologiją „Kein Streicheln“, nes, mūsų manymu, šie visi leidiniai perteikia platų šalies literatūrinės tradicijos vaizdą – nuo senų pasakų iki žinomo autoriaus A.Šlepiko ir jaunų rašytojų naujų kūrybos būdų.

– Lietuva šių metų Leipcigo knygų mugėje dalyvauja garbės viešnios teisėmis. Ar galvojate, kad tai padės mūsų šalies autoriams būti pastebėtiems Vokietijoje?

– Taip, iš tiesų taip manau. Prieš knygų mugę daug leidyklų dėjo dideles pastangas surasti lietuvių autorius, kurių knygas vertėtų išleisti, prieš šį renginį žiniasklaidoje pasirodė daug informacijos apie lietuvių literatūrą. Vėliau dėmesys gal ir atslūgs, tačiau istorijos, kurias rašytojai papasakos skaitytojams, išliks.

– Kas, jūsų nuomone, gali padėti rašytojams iš tokios nedidelės šalies kaip Lietuva būti pastebėtiems Vokietijoje? Čia nuomonės išsiskiria – vieni kritikai teigia, kad daugelis skaitytojų knygose ieško tos šalies unikalių bruožų, kiti – kad svarbios yra universalios temos.

– Tai sudėtingas klausimas! Daugybė temų yra universalios – tai, ką žmonės patiria kiekvieną dieną Berlyne ar Vilniuje. Tačiau yra nedidelių skirtumų, kurios kiekvieną šalį paverčia įdomia. Visgi, manau, svarbiausias dalykas, kad knyga būtų pastebėta, yra tai, ar joje papasakojama gera istorija, kuri priverčia skaitytojus jaustis ypatingai. Temos gali skirtis, ir nebūtinai knygoje turi būti „lietuviškas jausmas“. Tačiau tai gali padėti.

– Viena iš jūsų išleistų knygų – jaunų autorių antologija „Kein Streicheln“. Net Lietuvoje jaunų autorių kūrybai dažnai yra gana sudėtinga sulaukti dėmesio, visgi daugiausia tiek kritikų, tiek skaitytojų dėmesio sulaukia žinomų autorių kūriniai. Ar tokia pati situacija ir Vokietijoje?

– Taip, situacija yra tokia pati ir čia. Žmonės perka ir skaito tuos autorius, kuriuos jau žino. Tačiau visada atsiranda ir tokių, kuriems įdomūs nauji talentai. Mes tikime idėja, kad naujiems talentams reikia suteikti pagalbą – žinoma, jeigu jie to verti.

– Daug vertėjų sako, kad išskirtinis lietuvių literatūros bruožas yra poezija. Vertėja Claudia Sinnig sakė, kad ji norėtų Lietuvą pristatyti visų pirma kaip geros poezijos šalį. Cornelius Hellis sakė, kad lietuvių poezija, skirtingai nei Vakaruose, vis dar sugeba išsaugoti archajiškumo. Ar jums irgi taip atrodo?

– Kadangi aš nesuprantu lietuvių kalbos, negaliu atsakyti į šį klausimą. Mes mėgstame abi formas: tiek tradicinę, tiek modernią.

Leidyklos nuotr./Knygos viršelis
Leidyklos nuotr./Knygos viršelis

– Kurie lietuvių autoriai yra geriausiai žinomi Vokietijoje? Kuris iš naujų lietuvių autorių vertimų, jūsų nuomone, gali sulaukti pripažinimo jūsų šalyje?

– Geriausiai žinomi jūsų autoriai Vokietijoje yra Romualdas Granauskas, Jurga Ivanauskaitė, Eugenijus Ališanka, Laurynas Katkus, Undinė Radzevičiūtė ir A.Šlepikas. Kuri knyga gali sulaukti pripažinimo? Manau, kiekviena iš jų! Bus išleista skirtingų temų ir stilių knygų: nuo senų pasakų iki jaunų autorių kūrybos, nuo prozos iki poezijos, nuo klasikinio iki naujoviško stiliaus – Lietuva prisistato kaip itin įvairiapusė valstybė.

– Kiek svarbi rašytojo asmenybė pristatant kūrinį? Ar jau planuojate ir lietuvių autorių knygų pristatymo renginius Vokietijoje?

– Rašytojo asmenybė vaidina svarbų vaidmenį. Jeigu rašytojas kuklus, nemėgsta pristatymo renginių, reikia rasti kitų būdų arba tiesiog nerengti pristatymų. Tačiau tai neigiamai paveiktų pardavimus, nes nebūtų autoriaus, kuris siejamas su tuo kūriniu. Net jeigu rašytojas nekalba vokiškai, kaip, tarkime, A.Šlepikas, mes surandame vertėjus pristatymo renginiams – kad žmonės matytų žmogų, kuriantį literatūrą. Mes nuolatos rengiame knygų pristatymus, ketiname juos suorganizuoti ir lietuvių rašytojams.

Leidyklos nuotr./Knygos viršelis
Leidyklos nuotr./Knygos viršelis

– Daugelis vertimų Vokietijoje yra iš anglų kalbos. Iš kurių kitų kalbų jūsų šalyje verčiama daugiausia?

– Be anglų kalbos, dar verčiama daug knygų iš prancūzų, japonų, italų ir švedų kalbų. Tačiau, žinoma, vertimai iš anglų kalbos dominuoja.

– Kokios naujausios knygų skaitymo tendencijos Vokietijoje? Ar jūsų šalyje vokiečių autoriai sulaukia daugiausia dėmesio, o gal, atvirkščiai, labiau domimasi kūrėjais iš užsienio?

– 2015 metais vertimai sudarė 11,4 proc. visų leidžiamų knygų rinkos. Taigi, akivaizdu, kad vokiečių autorių knygų leidžiama daugiausia. Tačiau tai visiškai neatspindi pardavimų vaizdo. Yra keli mėgstami vokiečių autoriai, kurių knygos nuolatos yra perkamiausiųjų sąrašuose, tačiau ir užsienio rašytojų knygos ten patenka. Taigi, bendros taisyklės bent jau pardavimų srityje nėra.

Paskutinė knygų mada (kai kas sako, kad ji jau atslūgsta) yra kriminaliniai romanai su vietiniu koloritu. Tokių knygų veiksmas vyksta ne, tarkime, Berlyne, o atokiuose, kaimiškuose regionuose.

Vis dar populiari paaugliams skirta literatūra (prisiminkite kad ir „Bado žaidynes“). Tačiau šios knygos dažniausiai verčiamos iš anglų kalbos.

Taip pat gerai perkamos ir „YouTube“ žvaigždžių knygos, kuriose jos dalinasi gyvenimo patarimais. Taip pat populiarėja ir savilaida per „Amazon“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą