Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 27, 12:44

50-ajame „Muzikos rudenyje“ – pusės amžiaus lietuvių šiuolaikinės muzikos atodangos

Spalio 7-ąją prasideda jubiliejinis šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalis „Muzikos ruduo“, šiais metais žymintis 50 metų sukaktį. Net dešimt renginių skirtingose Vilniaus erdvėje pristatysiantis festivalis kviečia apžvelgti pusę amžiaus lietuvių kompozitorių kūrybos ir diskutuoti apie šiuolaikinės muzikos procesus per šį laikotarpį, rašoma festivalio organizatorių pranešime spaudai.
Muzikos ruduo'21. Gintaras Sodeika, Šarūnas Nakas
Muzikos ruduo'21. Gintaras Sodeika, Šarūnas Nakas / Tomo Tereko nuotr.

Kompozitorių sąjungos 1972 metais pradėtas rengti festivalis „Muzikos ruduo“ buvo įsteigtas būtent tam, kad prisidėtų prie lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidos visoje Lietuvoje. Per 50 gyvavimo metų festivalis „nepametė“ savo misijos ir iki šių dienų pristato įvairių kartų lietuvių kūrinius, premjeras, kasmet nagrinėja mūsų šalies šiuolaikinės muzikos kultūrai aktualias temas, kurios leidžia plačiam klausytojų ratui geriau pažinti ir kompozitorių kūrybos įvairovę, ir ilgalaikius procesus bei tendencijas.

Kaip prisimena nuo 2006 metų „Muzikos rudeniui“ vadovaujantis muzikas Robertas Bliškevičius, festivalis per visą laikotarpį išgyveno įvairius – ir pakilimo, ir „sustingimo“ laikotarpius. „Iš archyvinių nuotraukų galime matyti, kaip nuo festivalio pradžios iki pat nepriklausomybės atkūrimo vyko intensyvūs renginiai įvairiuose Lietuvos miestuose. Kompozitoriai, muzikologai važiuodavo į susitikimus ir pokalbius su bendruomenėmis.

Šis svarbus edukacinis dėmuo buvo išlaikytas praktiškai per visus 50 metų. Deja, po nepriklausomybės atkūrimo festivalis apmirė ir nebebuvo rengiamas daugiau nei dešimtmetį. Jis atgaivintas tik 2002 metais, tuometinio Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininko Gintaro Sodeikos ir maestro Donato Katkaus iniciatyva“, – pasakoja R.Bliškevičius.

Anot jo, nuo tada festivalis buvo įvardijamas įvairiai – kamerinės muzikos, „vieninteliu Lietuvoje „keliaujančiu“ festivaliu“, taip pat su lietuvių kompozitorių muzika kartu buvo pristatomi įvairių laikmečių opusai bei šiuolaikinė Vakarų šalių muzika, kol galiausiai, pastaraisiais metais, grįžta prie festivalio šaknų: „Nuo 2018 metų „Muzikos rudens“ programoje skamba išskirtinai tik lietuvių kompozitorių kūryba – grįžome į šio festivalio pradžią. Nors festivalis keletą pastarųjų metų reziduoja sostinėje, tačiau vėl ketiname dalį renginių pristatyti kituose miestuose, taip galutinai įprasmindami tiek šio festivalio esmę, tiek prasmę.“

Festivalio „Muzikos ruduo“ istorija prasidėjo būtent tada, kai šiuolaikinė lietuvių muzika pradėjo žengti ryškiu modernėjimo keliu. Per visą šį laikotarpį ją augino įvairios kompozitorių kartos, kūrybiniai požiūriai, meninės raiškos priemonės, aktualizuojamos temos ir problematikos. Ji augino nacionalinės premijos laureatus, plėtė horizontus. Per šiuos metus kartu patyrė ir ramius, ir tektoninių lūžių laikotarpius. Išryškindamas skirtingus diskursus, festivalis šiais metais klausytojams pasiūlys įvairiapusę lietuvių šiuolaikinės muzikos, kūrėjų ir procesų atodangą, antropologinį žvilgsnį į 50 praėjusių metų, per dabartį, ateities link.

Festivalio, vyksiančio spalio 7–5 dienomis, programoje – ne tik koncertai: juos lydės iš skirtingų perspektyvų ir įvairias temas pristatantys pokalbiai bei diskusijos, renginiuose veiks lietuvių muzikos albumų ir leidinių vitrina, kurią pristatys Lietuvos muzikos informacijos centras ir muzikos leidykla „NoBusness Records“, taip pat 50-ies lietuvių muzikos metų retrospektyvą ir netikėtas „atodangas“ pristatysianti paroda.

Keletą metų jau pagrindine festivalio renginių erdve tapusiame Energetikos ir technikos muziejuje spalio 7 d. prasidėsiantis šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalis „Muzikos ruduo“ pirmosiomis dienomis pristatys Broniui Kutavičiui ir jo mokiniams skirtą koncertą, kurį parengė Lietuvos ansamblių tinklas bei Klaipėdos kamerinis orkestras, taip pat asmeninius jubiliejus švenčiančių kompozitorių Šarūno Nako ir Mindaugo Urbaičio kūrinių premjeras Vilniaus rotušėje.

Šiam koncertui pajėgas sujungs net trys kolektyvai – Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir choras „Vilnius“.

Festivalio programoje dėmesys bus skiriamas ir nacionalinei muzikos komponavimo tradicijai aptarti. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje suskambės Kompozicijos katedros studentų premjeros – ryškių Lietuvos kompozitorių, pedagogų ir komponavimo mokyklos formuotojų kūrybos ar tam tikrų jų kūrinių rekompozicijas. Kitame koncerte moderniąją lietuvių klasiką ir jau pripažintų kūrėjų opusus savitai interpretuos jauniausios kartos atlikėjai – šiuolaikinės muzikos ansamblis „Fluorescence“.

„Muzikos ruduo“, minėdamas apvalią ir festivalio, ir lietuvių muzikos datą, siekia profesionalaus kultūrinio žvilgsnio į lietuvių šiuolaikinės muzikos, taip pat ir visos kultūros, raidą.

Kartu su savo naujausias monografijas pristatysiančia muzikologe Gražina Daunoravičiene, kompozitoriumi Ričardu Kabeliu bei menotyrininke Agne Narušyte bus ieškoma atsakymo, kas būdinga lietuvių kompozitorių muzikai, kaip ji kito per pastaruosius 50 metų, kas tam turėjo didžiausios įtakos ir kaip šiuolaikinės muzikos sritis per tuos metus koreliavo su kitomis meno šakomis ir bendrais kultūriniais procesais. Renginį papildys 1987 metų TV filmas „Praverk duris…“ bei kolektyvo „Twenty Fingers Duo“ atliekami kūriniai.

Lietuvos kultūros tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą festivalį spalio 14 d. užbaigs styginių kvarteto „Chordos“ parengta programa bei šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ spalio 15-ąją pristatomas patyriminis koncertas. Jo centre – kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Hado zona“, o koncepcija erdvėje pratęsiama menininkės Akvilės Aglickaitės šviesos instaliacija.

Pačiam „Muzikos rudens“ finalui – festivalio pabaigos vakarėliui – organizatoriai paruošė simbolinę laiko ciklo kilpos metaforą ir kvies pasiklausyti jauniausios kartos elektroninės muzikos kūrėjos Miglės Palkevičiūtės, pasivadinusios sceniniu pseudonimu Migluma, muzikos bei neformaliai aptarti ateinančių 50 lietuvių muzikos metų perspektyvas.

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą