Akordeonininkas Vytenis Danielius, įvaldęs ir daugybę kitų instrumentų, tad pelnytai vadinamas multiinstrumentalistu, baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas (Vytauto Didžiojo universitete Muzikos akademijoje šviesios atminties profesoriaus Kazio Stonkaus klasėje), tobulinęsis Italijoje – Torrefranca Vibo Valentia konservatorijoje pas Mario Stefano Pietrodarchi, Olandijoje Princo Klauso konservatorijoje, Latvijoje Jāzeps Vītols muzikos akademijoje bei šiais metais tapęs diplomuotu džiazo dainininku – įgijęs Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos džiazinio vokalo specialybės bakalauro diplomą, yra du kartus apdovanotas Prezidentės Dalios Grybauskaitės už muzikinius pasiekimus, pelnęs apdovanojimus pasauliniuose akordeonininkų konkursuose.
Jis aktyviai koncertuoja Lietuvoje, Europoje ir už jos ribų, pats inicijuoja ir įgyvendina autentiškas idėjas, noriai bendradarbiauja įvairiuose projektuose, pagaliau pristato pirmąjį savo albumą Shades of Heart (Širdies atspalviai), išleistą vinilinės plokštelės formatu.
Šia proga Vytenį Danielių kalbina Elvina Baužaitė.
– Vinilinėje plokštelėje Širdies atspalviai skamba tavo autoriniai kūriniai ir tau artimų kompozitorių muzika. Tad ar galima teigti, kad albume klausytojai išgirs visa tavo turimą patirtį, sukauptą besimokant, studijuojant, muzikuojant įvairiose ir skirtingose aplinkose, kurių kiekviena savitai išbandė ir praturtino tave kaip muzikantą? Kaip pats apibūdintumei šį savo nueitą kelią?
– Išties albume skamba ne vienerius metus brandinti kūriniai. Kelionė iki albumo atsiradimo buvo ilga. Nueitas tolimas kelias ieškant muzikos stiliaus krypties, kuriant pirmąsias kompozicijas, išbandant skirtingas grupės sudėtis, atliekant pirmuosius akordeono džiazo koncertus...
Teko labai daug išmokti ne tik muzikoje, bet ir buriant komandą bei organizuojant visą albumo leidybą, kadangi leidėjas nusprendžiau būti pats, o vinilinę plokštelę pasirinkau spausti Vokietijoje, vienoje geriausių vinilų spaudyklų Europoje Handle with Care.
– Žvelgdamas retrospektyviai, kokį matytumei savo santykio su akordeonu pokytį?
– Akordeono pajauta tikrai kito. Anksčiau grojimas kildavo iš emocijos, buvo grindžiamas noro sugroti kuo efektingiau, virtuoziškiau. Dabar labiau rūpi pati muzika; ieškau, kur įterpti pauzes ir leisti muzikai kvėpuoti, jos neperpildyti. Prie mano muzikinio augimo daugiausia prisidėjo profesorius Kazys Stonkus. Nors jo jau nebėra ketveri metai, kiekviename kūrinyje jaučiu manyje per šešerius metus jo įdiegtą atlikimo etiką ir kultūrą.
Santykį su akordeonu geriausiai perteikia apibūdinimas, kad tai vienintelis instrumentas, kuriuo norėdamas groti turi jį apsikabinti, apglėbti visu kūnu, susilieti į vienį. Mane patį pagrojus dažnai apima maloni vidinė šiluma, kurios manyje negalėtų sukelti joks kitas instrumentas.
– Papasakok apie plokštelėje įrašytus Tavo autorinius kūrinius nuo Ryto iki Pergalės.
– Visi kūriniai gimė ankstyvais rytais arba vėlyvais vakarais – mane labiausiai inspiruojančiais paros laikais, o eiliškumą vinilinėje plokštelėje dėliojau įsivaizduodamas A ir B vinilo puses kaip du paros ciklus, tad simboliškai prasideda mažoriniu saulėtekiu ir baigiasi minorinėje nakties mistikoje. Kadangi klausime paminėti kūriniai Rytas ir Pergalė, mielai papasakosiu apie juos šiek tiek daugiau.
Kūrinys Rytas, manau, galėtų kiekvieną niūrų rytą nušviesti spinduliu, pažadinančiu vidinę šilumą. Ši kompozicija man asmeniškai labai brangi, paliečianti širdies gelmes.
Pergalė tikrai mane labai džiugina muzikine išraiška, skambesio forma. Nesikuklinsiu, įvyko geras, smagus jazz trio groovas nuotaikingai improvizuojant. Pergalė jau sulaukė svarbaus įvertinimo: tarptautinė komisija įtraukė į Lietuvos džiazo federacijos rinkinį Jazz from Lithuania 2025, kuriame – dvylika lietuvių autorių šiais metais išleistų džiazo kūrinių. Tai išties didelis mano kūrybos pripažinimas.
– Labai įdomi muzikų bendruomenė susibūrė įrašų studijoje, pasidalink, kas inspiravo įgroti savąją muziką su styginiu kvartetu bei klasikine gitara, kontrabosu?
– Komanda – tikrai rinktinė. Įstabu, kad pavyko suburti be galo talentingus džiazo ir klasikinės muzikos atlikėjus šiam projektui; todėl ir kūrinių aranžuotės laviruoja tarp džiazo ir klasikos. Plokštelėje skamba mano kompozicijos ir naujai aranžuoti mano įkvėpėjų Astoro Piazzollos, Richardo Galliano, Eddy Louisso kūriniai. Albume dominuoja akordeono, gitaros ir kontraboso jazz trio sudėties skambesys, o kai kuriems kūriniams prisijungė nuostabus styginių kvartetas.
– Ką tau pačiam iš dabarties perspektyvos reiškia vinilinė plokštelė – pirmasis albumas? Kaip jautiesi, belaukdamas jos pristatymo koncertų?
– Man tai savotiška nauja pradžia, juk tai debiutinis albumas, kuris apibrėžia mano kaip atlikėjo identitetą. Tai pagaliau atrastas skambesys, kurio siekiau ir ieškojau daug metų. Be galo laukiu susitikimo su klausytojais ir pasirašymo ant pirmųjų savo vinilinių plokštelių.
– Ką norėtumei, tikiesi išsinešti kaip vertingąją pamoką, esminę žinią iš šios patirties – beaugant, bręstant kaip muzikantui, einant iki savo kūrybos materialaus įkūnijimo?
– Kartais tai ką išsikeli pasiekti per vienerius metus, pasieki per penkerius – visur reikia kantriai neskubėti, išlaukti, kol tikrai pasieksi norimo rezultato. Tad svarbu mėgautis procesu, nepasiduoti ir nesustoti. Vertingiausios pamokos, sakyčiau, yra visi patirti pirmi kartai leidžiant albumą. Tikiu, kad antrojo albumo leidyba dabar jau, žinant visas subtilybes, turėtų būti dvigubai lengvesnė.
– Vyteni, pokalbio pabaigoje pasidalink, kas tau yra akordeonas, ir papasakok šio straipsnio skaitytojams apie savąjį instrumentą – akordeoną Beltuna.
– Instrumentas mane skatina nuolat ieškoti naujovių ir siekti autentiškumo.
Visų pirma mano turimo instrumento tonas, akustinis skambesys, medžio rezonansas, itin sodrūs akordeono rinktiniai bosai, lengvas svoris puikiai tinka tiek klasikinei muzikai, tiek džiazui. Taip pat gamykloje pavyko sukurti unikalų akordeono dizainą. Tai esminiai dalykai, nusakantys akordeono kokybę, bet prie viso to...
Taip nutiko, kad turėjau galimybę į instrumentą įsidiegti inovatyvią elektromechaninę sistemą, apjungiančią visus klaviatūros ir bosų registrus į vieną ir leidžiančią sukurti negirdėtas akordeono kombinacijas naudojant net vienuolika vienu metu skambančių balsų; be to, eksperimentavau kurdamas savo bosų sistemas. Įdomiausia tai, kad buvau pirmas akordeonistas pasaulyje, kuris užsisakė tokį instrumentą.
Jau antri metai mokinuosi išnaudoti plačias akordeono galimybes, eksperimentuoju, taip pat pristatau parodose šį akordeoną Europoje, Azijoje. Esu pirmasis pradėjęs groti šiuo instrumentu, tad pasaulyje nėra jokių pavyzdžių. Jaučiu, kad vis dar mokinuosi, kaip tikslingiausiai įvaldyti šio unikalaus akordeono turimus privalumus ir nekantrauju išgirsti, ko būsiu išmokęs po penkerių metų su šiuo instrumentu...
Albumo pristatymo koncertai:
