Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Albumo recenzija: Alinos Orlovos „88“

Albumo viršelis
Leidėjų nuotr. / Albumo viršelis
Šaltinis: www.g-taskas.lt
0
A A

Akivaizdu, jog 2015-ieji bus derlingi vertingais lietuvių atlikėjų įrašais, tarp kurių privalo pakliūti ir Alinos Orlovos „88“.

Gaila, jog neteko sudalyvauti gyvame albumo pristatyme, tad atgarsiai apie Alinos „suelektrikėjimą“ kiek buvo išgąsdinę, tačiau nerimauti nėra pagrindo.

Studijiniuose „88“-iuose Alina vis dar sava ir iš karto atpažįstama tiek iš vokalo tembro, tiek iš skleidžiamos svajingos, ramios ir lyriškos atmosferos.

Šį albumą kaip ir prieš tai buvusius „Laukinis šuo dingo“ ir „Mutabor“ prodiusavo Aurelijus Sirgedas. Reikia pasakyti, jog jam dirbti su Alina visai sekasi – net tas, dabar iš akustinio į elektroninį, pakeistas muzikos fonas nerėžia ausies, neužgožia Alinos ir teka kaip ir anksčiau neįmantriai, raminančiai bei lengvai. Tiesa, dažnai monotoniškai ir skirtinguose takeliuose lyg su tuo pačiu nugrotu fortepijoniniu leitmotyvu.

VIDEO: Alina Orlova - SAILOR

Alina vėl dainuoja trimis (lietuvių, rusų, anglų) kalbomis. Ir ji visomis skamba. Kartais net lyg vaikiškesnė PJ Harvey („Day“) ar Tori Amos kaimynė („Share My Disease“).

Turime dar vieną muzikos albumą, kuriuo galime drąsiai reprezentuoti Lietuvos muziką pasaulinėje rinkoje

Dešimt kompozicijų per penkerius metus, trys tekstai pagal svetimas, tačiau neįprastas rašytojų – Oscaro Wilde’o, Williamo Blake’o, Alano Wattso – eiles, lyg ir sufleruoja, jog su tekstų kūryba Alinai ne pyragai, bet poetiškajai „88“ pusei nėra ką prikišti. Klausau ir bandau pagauti tartum elfiško dainavimo frazes, bandau iššifruoti esmę, nes nuojauta kužda, jog jos čia netrūksta. Tiesa, kol kas ta esmė susiveda į ant liežuvio galo jau įsirėžusį „duok man meilės gabalėlį“ iš „Spindulėlio“, bet iš lėto albumas skleidžiasi ir kitomis eilutėmis, tik dar reikia laiko joms susidėlioti į vientisus paveikslus.

Gan vientisą nuotaiką kiek sujaukia teatrališka, papsichodelinta „Day“ ir šoklesnė sintezatorinė „Good Night“. Bet tai yra gerai. Neleidžia tai dvigubos begalybės upei nusekti.

Žodžiu, turime dar vieną muzikos albumą, kuriuo galime drąsiai reprezentuoti Lietuvos muziką pasaulinėje rinkoje. Ačiū, Alina.

ps. Ar tik aš girdžiu „Share My Disease“ kažką iš Bruce Springsteen („Secret Garden“ ar „I’m On Fire“), o klasiškoje „Drift“ – Šuberto „Ave Maria“?

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau