2021 01 29

Apie ką dainuoja Eglė Narbutaitė: albumo „Bliuvė“ premjera

Menininkė, iliustratorė, o nuo šiol ir dainų autorė Eglė Narbutaitė pristato debiutinį albumą „Bliuvė“. Rinkinį sudaro septyni kūriniai, pirmą kartą gyvai nuskambėję muzikinio performanso Šiaulių dailės galerijoje metu.
Eglė Narbutaitė
Eglė Narbutaitė / Simona Simonavičė nuotr.

Nors dainos skamba šviesiai, o melodijos įsimena lengvai, E.Narbutaitė pasitelkdama humorą ir ironiją savo tekstuose kalba apie sunkius išgyvenimus. Kaip jai pavyksta juokauti rimtomis temomis ir kodėl ėmėsi muzikinio projekto – interviu pasakoja pati autorė.

Ką reiškia „Bliuvė“ ir kodėl šį žodį pasirinkai albumo pavadinimui?

Šis žodis atėjęs iš mano vaikystės žargono: taip klasėje būdavo vadinami vaikai, kurie daug verkia, yra jautrūs. Niekas nenorėjo būti bliuve arba bliuviu, apibūdinimas turėjo neigiamą atspalvį, reikšdavo, jog esi silpnas.

Albume kalbu apie žmogaus patiriamus emocinius sunkumus ir kas atsitinka, kai nekreipi dėmesio į savo neigiamus jausmus. Suaugusiam žmogui tenka pereiti nelengvus etapus, kurių metu jautiesi pažeidžiamas ir dėl visko norisi verkti, tapti bliuve.

Praėjusiais metais Šiaulių dailės galerijoje pristačiau muzikinį performansą tuo pačiu pavadinimu. Albumas yra šio pasirodymo dainų rinkinys, tad ir pavadinimas išliko tas pats.

Klausytojai tave pažįsta kaip iliustratorę, gatvės meno kūrėją. Kaip perėjai nuo piešinių prie dainų?

Dainas rašiau visada, man patinka jas kurti, sukti galvą, kaip tinkamai sudėlioti žodžius. Norėjau turimas dainas sudėti į pasirodymą, įprasminti, kad jos negulėtų stalčiuje. Žinojau, kad man būtų įdomu dirbti su muzikiniu projektu, tad su ta mintimi ir pradėjau jį vystyti.

Ar skyrėsi „Bliuvės“ kūrybinis procesas nuo kitų tavo projektų? Jei taip, kuo?

Labai skyrėsi. Piešdamas tu priklausai tik nuo savęs, visą idėjos išpildymą nuo pradžios iki pabaigos atlieki pats. Kadangi neturiu muzikinio išsilavinimo, nemoku groti jokiu instrumentu, žinojau, kad vien idėjos neužteks – reikės muziką išmanančių žmonių pagalbos.

Ir taip prie projekto prisijungė Dainius Veršulis ir Julija Veršulienė?

Taip, buvome pažįstami. Kai sužinojau, jog jie yra muzikantai, prasitariau, kad labai norėčiau padaryti muzikinį projektą. Man gimė kūrinys „Skola“, parašiau Dainiui su Julija, ir pasakiau – turiu dainą. Susitikome, padainavau, pasijuokėme. Ir sutarėme, kad darome.

Jie mane labai įkvėpė, paskatino. Supratusi, kad turiu puikią komandą, leidau sau pradėti kurti.

Ar kurdama dainas iškart galvojai ir apie albumą, ar jos buvo skirtos tik muzikiniam performansui?

Apie dainas galvojau ir dėliojau jas tik pasirodymui. Bet kai įvyko „Bliuvės“ premjera, žmonės pradėjo klausinėti, kur galėtų tų dainų pasiklausyti. Po pasirodymo pasvajojau, kad būtų smagu išleisti albumą. Nemačiusiems spektaklio, manau, albumas yra geras įvadas į pasirodymą.

Papasakok plačiau apie albumo dainas. Kuri tau artimiausia?

Visos dainos yra skirtingų stilių ir nuotaikų, pasakojančios vis kitą situaciją, su kuria susiduria žmogus. Jas vienija panašūs simptomai ir jausmai, kuriuos stengiuosi atskleisti iš juos patiriančio žmogaus perspektyvos. Dainose remiuosi savo patirtimi, o prieskonių semiuosi iš aplinkos.

Man artimiausia pirmoji daina „Ar užmiegi be vaistų“. Žmonėms, kurie yra pervargę, jaučia įtampą, nerimo ar depresijos simptomus, bendravimas yra sunkus dalykas. Todėl pasirodymą norėjau pradėti sukurdama nejaukią vakarėlio situaciją klausimu ar tu užmiegi be vaistų vietoje pokalbių pradžiai dažniausiai būdingų kalbų apie orą.

Kūrinys „Sugadinai vakarėlį“ yra apie daug kam pažįstamą jausmą ruminaciją, kai grįžęs namo iš susitikimo su draugais, analizuoji kiekvieną pasakytą ir išgirstą žodį, net žvilgsnį, užsiimi savęs kaltinimu, saviplaka, galvoji, kad be tavęs vakarėlis būtų geriau praėjęs.

„Eik ir pralinksmėk“ pasakoja apie artimųjų ir virtualiosios erdvės siūlomus paprastus sprendimo būdus į sudėtingus klausimus, kurie tampa nemaloniais dirgikliais. Pasidalijusi su aplinkiniais, kad blogai jautiesi, sulauki pasiūlymo išeiti pasivaikščioti, jiems atrodo to užteks, kad viskas susitvarkytų. O tu paprasčiausiai niekam neturi jėgų. Žinoma, jie linki gero ir tu tai supranti, bet įvyksta nesusikalbėjimas, jautiesi nesuprastas.

Tas pats ir su informaciniu srautu – kasdien esi bombarduojamas begalės žinučių su patarimais, kaip sau padėti ir būti laimingam.

Tavo dainose daug humoro, kaip tau pavyksta juokauti rimtomis temomis?

Aš nemoku kitaip. Humoras lydi mano kūrybą, per jį aš žiūriu į pasaulį ir jis padeda man išreikšti save. Komedijos žanras nebuvo mano tikslas, tiesiog tai man natūrali forma, padedanti išgyventi ir lengviau perteikti tai, ką aš noriu pasakyti. Tačiau sąmoningai siekiau sukurti kontrastą tarp lengvos, melodingos muzikos ir tekstų, kurie liečia sunkias temas.

Ką veiksi, kai pasaulis sugrįš į savas vėžes?

Pasimatysiu su draugais ir šeima, šiuo metu labai trūksta artimo bendravimo. Ir būtinai pakviesiu klausytojus į gyvą „Bliuvės“ pasirodymą. Tikiuosi, kad išgirdus albumo dainas, jiems bus dar įdomiau stebėti veiksmą scenoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius