Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 14d. 18:56

Klaipėdoje koncertuosianti Violeta Urmana: po daugybės metų vėl galėjau išvysti saulėlydį į mūsų jūrą

Violeta Urmana
Jurgos Andriejauskaitės nuotr. / Violeta Urmana

„Klaipėda ir Wagneris mane suviliojo“, – sako mūsų šalies ir žymiausių pasaulio scenų primadona, mecosopranas Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, antradienio vakarą Klaipėdoje surengsianti vienintelį šiemet Lietuvoje savo koncertą, į kurį bilietų nebespėję įsigyti žiūrovai, kaip juokauja organizatoriai, galėtų nebent kyboti ore, nes Klaipėdos dramos teatro salė būsianti sausakimša.

V.Urmana tapo pagrindine 30-ąjį jubiliejų mininčio Klaipėdos muzikinio teatro ir festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ pažiba. Kompozitoriaus Wagnerio muzikai komplimentų negailinti solistė pasirodys Klaipėdos dramos teatre, pastate, kuriame kadaise lankėsi ir dirbo pats kompozitorius. Taip siekiama įprasminti šio iškilaus asmens buvimo Klaipėdoje 180-ąsias metines.

Jurgos Andriejauskaitės nuotr./Violeta Urmana
Jurgos Andriejauskaitės nuotr./Violeta Urmana

Klaipėdos muzikinis teatras, rengiantis festivalį, su įtemptu grafiku dirbančia V.Urmana susisiekė tik šį pavasarį ir su jauduliu laukė primadonos atsakymo. Penkių dienų tarpą savo kalendoriuje atradusi V.Urmana interviu teigė negalėjusi atsisakyti šio pasiūlymo, mat Wagnerio kūryba jai esanti ypatinga, o sprendimą sutikti padiktavo ir noras pasirodyti gimtosios Lietuvos scenoje.

– Gerbiama Violeta, tai kada pastarąjį kartą viešėjote Klaipėdoje?

– Buvo 2010 metai, puikiai pamenu, kad keliavome tarp spektaklių į Klaipėdą autobusu iš Berlyno 17 valandų, nes tuomet Islandijoje buvo išsiveržęs ugnikalnis. Kitaip koncertas nebūtų įvykęs. Pamenu, tuomet programa buvo įvairi, atlikau Bellinio, Wagnerio, Verdi, Puccini arijas.

– Kas šįkart jus atviliojo atvykti į Klaipėdą?

– Klaipėda ir Wagneris suviliojo (juokiasi). Myliu daug kompozitorių, ir Mahlerį, ir Verdį, Berliozą, ir ką tik nori, bet Vagneris yra labai artimas mano natūrai, mano balsui, kultūrai, kuria aš kvėpavau Vokietijoje 26 metus.

Wagneris yra labai artimas mano natūrai, mano balsui, kultūrai, kuria aš kvėpavau Vokietijoje 26 metus.

Ši muzika tiesiog užburia išgirdus jau pirmą akordą, iškart atsiduri visai kitame pasaulyje. Kadangi paskutiniu metu ne taip dažnai tenka dainuoti Wagnerio kūrybą, aišku, iškart pasinaudojau galimybe. Tuo labiau, kad su Klaipėda taip gražiai bendradarbiavome 2010 metais, ne pirmas kartas, buvo lengviau apsispręsti, buvo geras paskatinimas atvykti čia.

– Minėjote, kad truputėlį nutolote nuo Wagnerio kūrybos. Kuo gi dabar gyvenate?

– Tai nebuvo gal taip seniai, tačiau būdavo, kad pusę metų Izoldą dainuodavau ir visa tai baigėsi 2015 metais, taigi, jau beveik prieš dvejus metus. Paskutiniu metu buvo pora „Parsifalių“, bet per mažai Wagnerio.

Kol kas labai gyvenu Schubertu, nes reikia paruošti pusę naujos programos „Šubertiadai“, kuri vyks mėnesio pabaigoje.

Martyno Aleksos/LNOBT nuotr./Operos solistė Violeta Urmana ir dirigentas Zubinas Mehta
Martyno Aleksos/LNOBT nuotr./Operos solistė Violeta Urmana ir dirigentas Zubinas Mehta

– Kokiuose teatruose artimiausiu metu bus galima išvysti jūsų pasirodymus?

– Su „Aida“ keliausiu į Honkongą, „La Scalą“ ir Madridą. Laukia labai daug – ir „Don Karlas“ Valencijoje, kur Placidas Domingas dainuos, „Trubadūras“ nusimato. Netrukus manęs laukia ir debiutas – Ulrika „Kaukių baliuje“ „La Scalos“ scenoje. Man tai debiutas, nes jos niekada dar nedainavau.

– Praėjo septyneri metai nuo pastarojo apsilankymo Klaipėdoje. Kokia ta Klaipėda dabar ir prieš septynerius metus, kaip jūsų akimis pasikeitė miestas, ar juntami pokyčiai teatre?

– Šįkart gyvenu arčiau vandens, tad ir miestas kitaip atrodo, laivai atplaukia, atmosfera truputį kita, anąsyk gyvenau labiau pačiame mieste. Dabar labai jaučiasi, kad jūra netoli.

Klaipėda ir Lietuva palaipsniui vis gražėja. Galima tuo didžiuotis, turiu pasakyti, kad juntamas geras skonis. Kas daroma, daroma europiniu, pasauliniu lygiu, kiek galimybės leidžia, aišku. Tai malonu.

Kalbant apie muzikinį teatrą, tokią programą įveikti nėra paprasta. Man atrodo, viskas – aukštumoje.

Kalbant apie muzikinį teatrą, tokią programą įveikti nėra paprasta. Man atrodo, viskas – aukštumoje. Jei dar pagalvotume, kad ne stradivarijais žmonės groja, kokybę prilyginčiau stebuklui, nes žmonės sugeba taip groti su instrumentais, kurie nėra Vienos filharmonijos lygio, o skambesį reikia pasiekti. Manau, kad labai profesionaliai ir puikiai groja.

Aišku, man labai malonu susipažinti su maestro (dirigentu Vladimiru Ponkinu, – aut. past.), pirmą kartą dirbame kartu, labai sklandžiai, laukiame gero rezultato koncerte.

– Būdama išskirtinio balso ir talento soliste neabejotinai sulaukiate daugybės pasiūlymų dalyvauti įvairiuose festivaliuose ir pasirodyti garsiausiose scenose. Kas nulemia jūsų apsisprendimą priimti pasiūlymą arba jo atsisakyti, o galbūt gimtinės faktorius irgi turi tam tikros įtakos?

– Gimtinės faktorius visada yra. Šiemet tai yra vienintelis mano pasirodymas Lietuvoje, būna metų, kai pasirodau dukart, kartais nė vieno. Pagrindinis kriterijus yra repertuaras. Jei man pasiūlys Berliozo operą ar Wagnerį, bėgsiu tekina. Turiu kompozitorius, kurie man labai patinka ir tai pagrindinis dalykas, kuris apsprendžia, ar sutinku, ar ne. Įtakos turi ir tai, kas diriguoja, kas režisuoja, gali būti ir mano mėgstami dirigentai. Visada priklauso, ar tai mane domina. Finansinis faktorius yra antrinis dalykas.

– Ar ilgai ketinate pasisvečiuoti gimtoje Lietuvoje?

– Penkias dienas. Artimiausiu metu toliau suksiu aplink Baltijos jūrą. Po Klaipėdos manęs laukia Stokholmas, rugsėjį dukart būsiu Suomijoje. Šiais metais, ko gero, Lietuvoje nebebūsiu.

– Vasara paprastai yra poilsio metas, tačiau jūsų kalendorius pripildytas darbų. Kada Jūs poilsiaujate, o galbūt atokvėpiui skiriate laiką tarp projektų?

– Šiemet buvo labai ne daug laiko, tik dvi savaitės poilsio, jį leidome Italijoje. Kai atvažiavau į Klaipėdą, paaiškėjo, kad tądien man nereikės repetuoti, galėjau su malonumu pasižiūrėti saulėlydį vėl po daugelio daugelio metų į mūsų jūrą. Buvo labai graži diena, buvo labai šaunu nuvažiuoti ant tilto pasivaikštinėti Palangoje, nors kiek to tikro atostoginio malonumo.

Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Violeta Urmana
Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Violeta Urmana

– Ar bėgant metams išlaikote tokį pat įtemptą darbų grafiką, ar leidžiate sau daugiau atsikvėpti?

Dabar yra laiko ir atsikvėpti, pasidžiaugti gyvenimu.

– Dėkui Dievui, būdavo dvi dienos, nespėji persikrauti lagaminų ir vėl toliau. Dabar jau galiu šiek tiek pakvėpuoti, net atsisėdu pasėdėti lauke terasoje. Anksčiau būdavo per visus metus 1020 minučių pažiūrėti į mišką nebūdavo laiko. Kažkada čia turėjau mėnesį laisvo laiko, negalėjau atsidžiaugti, apie dainavimą net galvoti negalvojau. Dabar yra laiko ir atsikvėpti, pasidžiaugti gyvenimu.

– Dirigentas Vladimiras Ponkinas šioje spaudos konferencijoje Jums negailėjo pagyrų, teigė, jog šis koncertas leido ūgtelti ir pačiam teatro orkestrui. Maestro teigė, jog atlikėjui reikia trijų dalykų: „Girti, girti ir dar kartą pagirti“.

– Reikia pagirti, bet jei turi ką pasakyti, būtina pasakyti, kitaip žmogus nesivystys. Jei žmogus padarė klaidą, yra tokių maestro, kad tu gali būti kažin kas, jis pasakys, jog čia yra aštuntinė, ne ketvirtinė ir viskas. Tiesiog reikia diplomatiškai pasakyti, artisto siela jautri, reikia taip pateikti, kad jis tai priimtų.

– Esate pelniusi daugybę įvertinimų, apdovanojimų. Ką jums pačiai reiškia įvertinimai?

– Man jie daug reiškia ir man jie labai patinka (šypsosi). Dabar mane priėmė į Gustavo Mahlerio draugijos garbės narius, tai tuo labai džiaugiuosi.

Antradienį Klaipėdos dramos teatre solistė V.Urmana surengs vienintelį pasirodymą Lietuvoje. 20 val. renginį tiesiogiai transliuos ir LRT KLASIKA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

20:17
01:09
02:13

Dabar tu gali

Maistas