Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gegužės 7d. 21:53

Koncertų organizavimas Lietuvoje: minia, chemija ir komunikacija

Marijono Mikutavičiaus koncertas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Marijono Mikutavičiaus koncertas

Kasmet naujų atlikėjų ir renginių visame pasaulyje vis daugėja. Lietuvoje koncertų rinka taip pat smarkiai plečiasi ir nepanašu, jog greitu metu sustos. Organizatoriai įsitikinę, jog mūsų šalyje įvyksta daug kokybiškų pasirodymų, pritraukiančių melomanus, tačiau surengti vieną iš jų – nelengvas darbas.

Muzikos pokyčiai nepriklausomoje Lietuvoje

Prieš Lietuvai atkuriant Nepriklausomybę 1990-aisiais, muzikos industrija buvo kontroliuojama sovietų valdžios. Atlikėjai privalėjo laikytis daugybės reikalavimų ir apribojimų. Kaip pasakoja muzikos apžvalgininkas ir žurnalistas Karolis Vyšniauskas, tuo laikmečiu viskas buvo biurokratizuota.

„Viskas pamažu keitėsi. Devyniasdešimtųjų pradžioje, kai vyko kultūrinis atšilimas, buvo sukurta daug įdomios ir vertingos muzikos. Pavyzdžiui, Lietuvos įrašų kompanija „Zona Records“ leido daug agresyvių, negirdėtų kūrinių. Tuo metu tokios grupės kaip „Antis“ ar „Poliarizuoti stiklai“ jautėsi laisviau, nors ir neturėjo modernios technikos“, – pabrėžia muzikos apžvalgininkas.

Bėgant metams, atsirado vis daugiau grupių, kurios augino savo klausytojų ratą ir iš pamatų pakeitė nusistovėjusias tradicijas. Žmonės pradėjo eiti į didelius muzikantų koncertus. Vienas tokių pavyzdžių – 1997-ųjų gegužę surengtas legendinės grupės „FOJE“ atsisveikinimo koncertas Vingio parke ir pritraukęs daugiau nei 60 000 žiūrovų.

Tradicijos su laiku keitėsi ir dabar nėra bendrų taisyklių, kokia turi būti muzika. Kaip teigia muzikinės agentūros „8 Days A Week“ partneris Martynas Butkevičius, nebėra seno tradicinio modelio. „Manau, jog su mūsų lietuviška scena viskas yra gerai, nes atsiranda vis daugiau jaunų grupių ir profesionalių organizatorių“, – įsitikinęs jis.

Suorganizuoti gerą koncertą – iššūkis

Žiūrovas dažnai nesusimąsto, kiek laiko prireikia suorganizuoti jo mylimų atlikėjų pasirodymą Lietuvoje. Šviesos, technika, garsas, maitinimas, apgyvendinimas – tai tik keli aspektai, kuriuos privalo užtikrinti koncerto organizatoriai.

Viena didžiausių agentūrų „SEVEN Live“ gali pasigirti į Lietuvą pakvietusi „Metallica“, „Aerosmith“, Ed Sheeran ir kitus žymius atlikėjus. Buvęs agentūros ir „Siemens Arenos“ generalinis direktorius Juras Vėželis pasakoja, jog kartais prireikia kelių metų, kol A lygio žvaigždė sutinka koncertuoti Lietuvoje. „Su žinomiausia šių dienų roko grupe „Kings of Leon“ tarėmės beveik keturis metus, ir birželį juos pagaliau pamatysime Vilniuje. Kita vertus, yra labai greitai apsisprendžiančių atlikėjų. Pavyzdžiui, Lana Del Rey – viskas vyko žaibišku greičiu, o koncertas, anot jos vadybininko, buvo vienas didžiausių jos karjeroje“, – prisimena J.Vėželis.

„8 Days A Week” muzikos agentūra į Lietuvą kviečia nestandartinius, nišinius, ir, kaip patys sako, tikrus atlikėjus. Jų sąraše – Benjamin Clementine, „Rhye“, Jose Gonzalez ir kiti melomanams žinomi vardai. Martyno Butkevičiaus teigimu, jie kviečia tuos atlikėjus, kurie yra įdomūs šiandien, o ne vakar. Anot jo, koncertas prasideda tada, kai renginys viešai pristatomas publikai.

Edgars Kalmēns/ TVNET.lv nuotr./„Kings Of Leon“ koncertas Rygoje
Edgars Kalmēns/ TVNET.lv nuotr./„Kings Of Leon“ koncertas Rygoje

„Tai yra žaidimo pradžia. Jis baigiasi tada, kai atlikėjas šypsodamasis išvyksta iš Lietuvos. Principas nesikeičia, ar mes darytume renginį 400 ar 4000 žmonių. Aš džiaugiuosi, jog pamažu vis daugiau atlikėjų atranda žemėlapyje Lietuvą ir mes jiems galime pasiūlyti daugiau nei skandinavai ar vokiečiai”, – pasakoja M.Butkevičius. Jis priduria, kad verslas yra sudėtingas, ir nesvarbu, ar agentūros kviečia pasaulinio lygio žvaigždę, ar neseniai muzikos padangėje atsiradusį atlikėją.

Koncertus arenoje rengti gali ne visi

Muzikantams surengti gerą koncertą arenoje yra tarsi įrodymas, jog jie – sėkmingi ir mylimi klausytojų. Tačiau kartais atlikėjai pervertina savo gebėjimus ir yra priversti arenų turus atšaukti. Prieš naujuosius metus tai teko padaryti ir dainininkui Vaidui Baumilai.

Žurnalisto K.Vyšniausko nuomone, Lietuvos muzikos pasaulyje egzistuoja mitas, kad gera grupė groja tik arenose. Visgi tiesa visai kitokia, nes grodami didelėse erdvėse, atlikėjai neretai praranda ryšį, siejantį su žiūrovais. „Neseniai buvau Berlyne, pankroko grupės „Against Me!“ koncerte mažame muzikiniame klube, kuriame telpa iki 200 žmonių. „Against Me!” tikrai gali groti didesnėje erdvėje, per pastaruosius kelerius metus jie sparčiai išpopuliarėjo. Tačiau grupė norėjo bendruomeniškumo jausmo, intymumo, tos chemijos, esančios tarp klausytojų ir muzikantų. Arenų jie atsisako, nes tai yra prieš jų ideologiją”, – įspūdžiais dalijosi K. Vyšniauskas.

Lietuvos muzikos pasaulyje yra ir atlikėjų, kurie pritraukia tūkstančius žiūrovų į savo koncertus – Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas, grupė „SEL“ ir kiti. Juras Vėželis pasakoja, kad pernai metų atradimas buvo hiphopo duetas „Lilas ir Inommine“. „Jie yra jauna, neseniai iškilusi grupė, tačiau arenoje padarė įspūdingą koncertą. Žmonių skaičius buvo didžiulis – jų klausėsi daugiau nei 7 tūkstančiai gerbėjų“ , – džiaugėsi buvęs „Siemens Arenos“ direktorius.

Jis priduria, kad lietuviai stengiasi suorganizuoti aukščiausio lygio koncertus, atkreipia dėmesį į kokybę ir nori, kad žiūrovai būtų patenkinti. Vilnius ar Kaunas, jo teigimu, tik eilinė užsienio žvaigždžių turo stotelė, kai tuo metu lietuviams reikia šioje rinkoje gyventi ir dirbti.

Viena didžiausių agentūrų „SEVEN Live“ gali pasigirti į Lietuvą pakvietusi „Metallica“, „Aerosmith“, Ed Sheeran ir kitus žymius atlikėjus.

Lietuvos ir Vakarų publikos skirtumai

Dažnai pastebima, jog Lietuvos ir užsienio publika koncertų metu ypač skiriasi savo įpročiais ir elgesiu. Teigiama, jog lietuviai yra kažkur viduryje tarp šėlstančių lenkų ir santūrių bei ramių skandinavų.

M. Butkevičius pastebi, kad lietuviai yra viena nuoširdžiausių publikų, kalbant apie chemiją, esančią tarp artisto ir klausytojų. Tačiau kartais klausytojus sunku nustebinti. „Dėl šios priežasties mes stengiamės „paruošti“ publiką prieš koncertą ir nuo A iki Z supažindinti juos su koncerto herojumi. Klausytojai turi būti lygiai taip pat pasiruošę, kaip ir organizatoriai“, – pasakoja jis.

Tai patvirtina ir prieš švedų žvaigždės Jose Gonzalez koncertą Vilniuje „8 Days A Week” rodytas nemokamas kino seansas, kuriame susirinko per 600 melomanų.

Muzikos apžvalgininkas K.Vyšniauskas įžvelgia skirtumus, kurie yra specifiniai, bet daug reiškiantys. Pavyzdžiui, Vokietijoje jis nesutiko žmogaus, koncerto metu dėvinčio kuprinės, o lietuviai atvirkščiai, mėgsta su savimi pasiimti visus daiktus. „Dar vienas svarbus klausimas, ar lietuviai pasiryžę mokėti didelius pinigus už koncertus? Aš tikiu, jog taip, nes ta suma po kurio laiko pasimiršta, o jausmas po koncerto lieka visam gyvenimui“, – įsitikinęs žurnalistas.

Komunikacija – svarbi sėkmės dalis

Koncerto reklamavimas, bilietų pardavimas, naujienų sklaida yra nuolatinis ir nenutrūkstantis darbas, kurį plėtoja organizatoriai likus dar keliems mėnesiams iki koncerto. Be sėkmingos komunikacijos atlikėjų pasirodymai gali baigtis nuostolingai, todėl jaunos grupės ypatingai stengiasi atkreipti į save dėmesį.

Balandžio pabaigoje „Siemens Arenoje“ vyko trijų Lietuvos roko grupių – „ba.“, „Colours of Bubbles“, ir „Freaks on Floor“ koncertas, pavadinimu „R3“. Atlikėjai pastaruosius mėnesius rengė daugybę konkursų, dovanojo koncerto bilietus, rodė live transliacijas socialiniame tinkle „Facebook“ ir kasdien bendravo su klausytojais ir gerbėjais. Tai skatino bilietų pardavimą ir populiarino naujus Lietuvos roko vardus.

K.Vyšniauskas pastebi, jog dabar viskas socialinėse medijose yra vieša – kelionės, pomėgiai, ginčai, todėl jaunos grupės turėtų elgtis atsargiau. „Seniau spragas apie muzikantų gyvenimą galėjome užpildyti savo įsivaizdavimu, o dabar matome viską. Yra daugiau šansų suklysti ir susigadinti savo įvaizdį, nors, pavyzdžiui, grupė „ba.“ toliau sėkmingai kuria nevaržomos laisvės, agresyvumo, jaunystės įvaizdį ir neįsivaizduoju, kas galėtų juos sustabdyti.”

Komunikacija – svarbi sėkmės dalis, tačiau vien jos dėka gero koncerto nesuorganizuosi, mano M. Butkevičius. „Komunikacija yra tokia pat svarbi kaip ir techniniai aspektai, tačiau galų gale svarbiausia yra auditorija, turinys, atsidavimas ir jausmas. Tai yra pagrindinė valiuta“, – įsitikinęs organizatorius.

Tekstas publikuotas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto svetainėje universitetozurnalistas.kf.vu.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atgal į mokyklą