Greta šio spektaklio sėkmės istorijos ir keliamų lūkesčių, pastangų bei panaudotų resursų, ne mažiau svarbi jo siunčiama žinutė. Taigi, apie ką iš tikrųjų kalba pasaulyje pripažintas miuziklas? Kodėl šis kūrinys traukia arba turėtų prikaustyti žiūrovų dėmesį?
Ašis meilė – mirtis
Banalu, tačiau „Rent“ visų pirma kalba apie gyvenimą. Kasdienybę, kurioje nuolat svyruojama tarp meilės ir mirties. Miuzikle aiškiai suprantamas gyvenimo trapumas ir laikinumas, todėl žmonės stengiasi iš kiekvienos dienos išspausti tai, kas geriausia, gyventi šia diena, o ne ateitimi ar praeities šešėliais. „No Day but Today“, – sako miuziklo personažai.
Asmenys, sergantys AIDS, savo ligą priima kaip duotybę ir jai neleidžia užtemdyti kasdienybės ar trukdyti gyventi visavertį gyvenimą. Prabanga būti silpnam, kurią sau gali leisti retas. Mylimų žmonių netektys kuria ne tik pyktį ir tuštumą. Jos žmones suartina ir moko gyventi kitaip. Ne veltui viena pagrindinių miuziklo temų „Seasons of Love“ gyvenimą skatina matuoti ne minutėmis, kelionėmis, kavos puodeliais, o meile.
Šis muzikinis spektaklis sako, jog kiekvienam žmogui, nesvarbu, koks jis yra, ką patyrė savo gyvenime, kokių pakilimų ar nuopuolių turėjo, būtina mylėti ir būti mylimam. Meilė yra gyvenimo variklis, kuris gali padėti išgyventi sunkiausias situacijas, išlipti iš giliausios vienatvės bei iš naujo pamilti patį gyvenimą.
Miesto bohema
Bohema – tai kažkas kūrybiško, naujai seno, įdomaus, iki skausmo pažįstamo, bet vis dar neatsibodusio. Šis terminas neatsiejamas nuo vidinės laisvės, gebėjimo mąstyti „kitaip“ negu įprasta remiantis visuomenėje nusistovėjusiomis normomis, noro gyventi netradicinį gyvenimą, meninių ir intelektualinių polinkių kūrybai turėjimo, atvirumo skirtingų pažiūrų žmonėms. Būtent tokie yra miuziklo „Rent“ personažai!
Netvarkingas pustuštis loftas, kur greta styrančių kabelių guli knygos, mėtosi būgnų lazdelės, elektros lemputes keičia žvakės, o laiptai veda į žvaigždėtą dangų.
Miuzikle regimi žmonės nebijo reikšti savo minčių, nepritarti tam, kas prieštarauja jų pasaulėvokai, nepabūgsta daryti tai, kas artima jų, o ne kitų mintims ir širdims.
Kaip savita bohema atrodo aprūkusios miesto gatvės, neįprasta gyvenamoji aplinka: netvarkingas pustuštis loftas, kur greta styrančių kabelių guli knygos, mėtosi būgnų lazdelės, elektros lemputes keičia žvakės, o laiptai veda į žvaigždėtą dangų. Kūrybinė netvarka ar net neturtas iš aplinkos neatima jaukumo.
Priešingai, kiekvienas plakatas, daiktas turi savo prasmę ir istoriją; jie nėra tik puošmenos ar pasididžiavimo objektas.
„Nepatogios“ temos
Ne visada patogu kalbėti apie neturtą, savęs ieškojimą, ligas ar socialinę atskirtį. Ypač ryški muzikiniame spektaklyje regima tema – menininkų neturtas ir apskritai visuomenės skurdas. Istorija pasakoja ką tik studijas baigusio menininko dvejonę, ar jam likti ištikimu aukštajam menui, ar parsiduoti komercijai, tačiau gyventi patogų, lengvesnį gyvenimą.
„Rent“ regima, kokiomis pastangomis menininkai žengia pirmuosius žingsnius: dirba finansiškai pastovų, širdžiai ne visada mielą, darbą, kad galėtų kurti, tenkinasi skurdoka buitimi ir aplinka: netvarkingas loftas, išjungtas šildymas, pinigų stoka, gatvėse išmaldos prašantys benamiai, dėl skolų atjungta elektra...
Muzikiniame spektaklyje matomi priklausomybės nuo narkotikų, tokių ligų kaip AIDS ir ŽIV, keliami sunkumai: žmogaus fiziologiniai pokyčiai, santykių su artimais žmonėmis kaita, gyvenimo slydimas iš rankų.
Kartais „nepatogu“ kalbėti ir apie savo vietos po saule ieškojimą ar net žmogiškumą. Ne visada „patogu” pasakyti, kad nebėra jėgų, nebėra prasmės judėti į priekį ir norisi būti apkabintam. Kai aplinkiniai tvirtai kopia karjeros laiptais, yra materialiai apsirūpinę, žino, ką mėgsta ir ko ne, nelengva pasakyti, kad nerandi savo vietos, nežinai, ką norėtum veikti.
„Rent“ regimi įvairiausio tipo žmonės: dirbantys ir mylintis savo veiklą, ieškantys savęs ir besistengiantys išbandyti ką nors naujo, kovojantys už lygias teises, o taip pat desperatiški, nuolat nuo savęs bei realybės bėgantys žmonės.
Negalima pamiršti, jog miuzikle kalbama apie įvairias žmonių priklausomybes, o taip pat ir mirtinas infekcines ligas. Muzikiniame spektaklyje matomi priklausomybės nuo narkotikų, tokių ligų kaip AIDS ir ŽIV, keliami sunkumai: žmogaus fiziologiniai pokyčiai, santykių su artimais žmonėmis kaita, gyvenimo slydimas iš rankų. Juk nūdienoje, atrodo, žmonėms kartais net baisu garsiai ištarti žodžius AIDS ar ŽIV, o visuomenė net linkusi stigmatizuoti tam tikras individų grupes. Toks požiūris kuria dar didesnį barjerą bei kur kas daugiau problemų. Kita vertus, muzikinis spektaklis parodo, kokia infekuotam, sergančiam, o taip pat ir priklausomybę turinčiam žmogui svarbi artimųjų pagalba, palaikymas ir viešas kalbėjimas apie esamas problemas, žinojimas, kad nesi vienintelis.
Ne mažai dėmesio „Rent“ skiriama LGBT bendruomenei. Čia regimi vyrai, mylintys vyrus, moterys, degančios meile moterims, bei poros, kuriose vyras ir moteris yra neišskiriami gyvenimo partneriai. Visi jie ieško tos pačios vietos po saule bei lygių teisių, kurios didelių pastangų dėka auga kasdien. Visi nori gyventi ir būti laimingi. Tai neatskiriama „Rent“ dalis, kuri parodo, koks gyvenimas yra iš tikrųjų, nes gyvenimas verda ir už savo kasdienybės ribų.
„Rent“ – G.Puccinio „La Boheme“ atmaina
„Rent“ – tai roko miuziklas, kuriam dramaturgiją, muziką ir libretą sukūrė Jonathan’as Larson’as, įkvėptas Giacomo Puccini’o operos „La Boheme“. Kaip ir „La boheme“, miuziklas „Rent“ pasakoja apie grupę jaunų menininkų, J.Larson’o versijoje bandančių išgyventi Niujorko didmiestyje.
„La Boheme“ gerbėjai šiame muzikiniame spektaklyje nesutiks trapios, tradicinės Mimi – jos šviesų atvaizdą pakeičia gundanti vilioklė, striptizo šokėja, serganti nebe tuberkulioze, o AIDS, bet išsauganti Puccin‘io apdainuotas švelnaus moteriškumo savybes. Dėl beviltiškos meilės kenčiantis poetas Rudolfas atgimė meile nusivylusio rokerio Rodžerio asmenyje. Operoje regimas dailininkas Marčelas „Rent“ virsta videomenininku Marku, kuriančiu filmus iš savo paties bei draugų gyvenimo epizodų. Jo įamžintos medžiagos siužetais sekama dramatiška ir skausminga, ne visada laimingo, bet labai branginamo gyvenimo istorija...
Kaip ir opera „La Boheme“, taip ir roko miuziklas ypatingas dėl savo fantastiškos muzikos. Ne vienas teatro kritikas teigė, kad miuziklo sėkmė slypi kūriniuose „Without You“, „Out Tonight“, vizitine kortele tapusioje dainoje „Seasons of Love“. Teatro kritikas John‘as Lahr‘as kadaise sakė: „Trys miuziklo kūriniai yra aistringi ir galingi labiau nei bet kas kita, ką girdėjau muzikiniame teatre per pastarąjį dešimtmetį“. Kūrinių puošmena tapo ir paveikus, prasmės nestokojantis libretas.
Pasaulinio garso kūrybinė komanda
Miuziklą Lietuvoje stato pasaulinio garso, ilgametę patirtį turintys kūrėjai. Režisierius Georg‘as Malvius‘as per savo karjerą režisavo 63 pjeses, 20 operų ir daugiau nei 82 miuziklus visame pasaulyje. Georg‘as Malvius‘as yra pelnęs net 14 tarptautinių apdovanojimų už nuopelnus teatro mene. Muzikine dalimi rūpinasi muzikos prodiuseris, kompozitorius, vokalo specialistas ir profesorius iš Didžiosios Britanijos Derek‘as Barnes‘as. Derek‘as Barnes‘as dirbo muzikos vadovu statant tokius puikiai žinomus kūrinius kaip opera „Edipas“, miuziklai „Vargdieniai”, „Angelų miestas“, „Mažoji nakties muzika“, „Carmen Jones“ bei daugelis kitų.
Ellen Cairns – nepaprastai talentinga scenografė ir kostiumų dailininkė, kurios biografijoje puikuojasi daugiau nei 300 išskirtinių, originalių kostiumų bei scenos apipavidalinimų. Ji kūrė dizainą Russell‘o „Kraujo broliams“, Bizet‘o „Karmen“, Gershwin‘o „Porgiui ir Besei“, Shakespear‘o „Karaliui Lyrui“ bei „Otelui“, Sondheim‘o „Svyniui Todui“. Ellen Cairns dizainas, sukurtas „Karaliaus Lyro“ pasirodymams, tapo viena pagrindinių Londono Teatro muziejaus ekspozicijų.
Choreografiją miuziklui stato Švedijos Karališkosios baleto akademijos džiazo šokio dėstytoja Adrianne Abjorn. Ji kūrė choreografiją tokiems miuziklams ir spektakliams kaip „Robinas Hudas ”, „Mio, mano Mio”, „Ronija plėšiko dukra”. 2013-aisiais ji dirbo su Latvijos pop muzikos grupe „PeR“, kurios dainai „Here We Are“, atstovavusiai Latvijai „Eurovizijos“ dainų konkurse, sukūrė choreografiją.
Ne mažiau svarbus šviesos guru Palle Palme, kurio darbų amplitudė gausi: nuo miuziklo iki madų šou, nuo operos iki įvairių žanrų šokių. Palle Palme kūrė apšvietimą vieniems žymiausių miuziklų: „Briliantas“, „Jėzus Kristus superžvaigždė“, Elton‘o John‘o „Aida“, „Operos Fantomas“, „Kabaretas“, „Čikaga” ir „Evita“, „Katės“.
Olli Nousiainen – garso režisūros meistras. Ilgametė patirtis, geriausi mokytojai ir nuoširdus darbas pavertė aukštai vertinamu profesionalu. Kiekviena koncertų salė, klubas, teatras turi savo specifiką, tačiau Olli Nousiainen suranda geriausią sprendimą bet kokioje padėtyje. Jo darbų sąraše kelios dešimtys garsių spektaklių ir miuziklų.
Jei dar neteko girdėti ar pastebėti, lietuviškojoje „Rent“ versijoje pasirodys vienos ryškiausių Lietuvos muzikos, teatro bei kino pasaulio žvaigždžių: Dominykas Vaitiekūnas, Jeronimas Milius, Vaidotas Baumila, Girmantė Vaitkutė, Oneida Kunsunga, Martynas Kavaliauskas, Justinas Lapatinskas, Kristina Radžiukynaitė, Tomas Legenzovas, Tomas Žaibus, Martynas Vaidotas bei daugelis kitų.
