Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 28d. 16:17

Rugsėjo pradžioje G.F.Hendelio „Acis ir Galatėja“ į Lietuvą sugrąžins du operos solistus

Operos „Acis ir Galatėja“ repeticija
Baroko operos teatro nuotr. / Operos „Acis ir Galatėja“ repeticija

Rugsėjį G.F.Hendelio operos „Acis ir Galatėja“ spektakliuose pagrindinius vaidmenis dainuos du Lietuvoje seniai girdėti solistai: sopranas Viktorija Bakan ir tenoras Algirdas Drevinskas. Baroko operos teatro organizuojami koncertai vyks rugsėjo 6 d. Nacionalinėje filharmonijoje ir rugsėjo 7 d. Vilkaviškio kultūros centre. Tarp šių renginių svečių bus naujus mokslo metus pradedantys pedagogai.

Šie koncertai yra dovana ir Lietuvos pedagogams, kurie kitą savaitę grįžta į mokymo įstaigas. Būtent prasidedančių naujųjų mokslo metų proga mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams dalis bilietų bus išdalinta nemokamai.

Spektaklius jų kūrėjai žada ypatingus. Nimfos Galatėjos partiją dainuosianti Viktorija Bakan iš Lietuvos išvažiavo prieš beveik 10 metų. Ji dirba Vienoje (Theater and der Wien), dalyvavo įvairių operų pastatymuose Ciuriche, Antverpene, Kelne ir kituose Europos miestuose.

Publika turės progos išgirsti du puikius gimtinėje seniai nekoncertavusius solistus, – sakė Juozas Mantas Jauniškis.

Įsimylėjusio piemens Acio vaidmenį atliks dar ilgiau – net 25 metus – Lietuvoje negirdėtas tenoras Algirdas Drevinskas, jau du dešimtmečius dirbantis viename iš Sarbriukeno (Vokietija) teatrų ir nuolat koncertuojantis prestižinėse Europos salėse.

„Artėjantys koncertai išties ypatingi: viena vertus, skambės vieno iš baroko epochos genijų muzika, kita vertus, publika turės progos išgirsti du puikius gimtinėje seniai nekoncertavusius solistus“, – kalbėjo spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Juozas Mantas Jauniškis.

Dar dvi solo partijas atliks tarptautinės karjeros laiptais sparčiai kylantys jaunosios kartos dainininkai: sopranas Indrė Anankaitė ir baritonas Romanas Kudriašovas. Grieš Baroko operos teatro orkestras, dainuos Baroko operos teatro choras.

Šįmet gegužės mėnesį sukako lygiai 300 metų nuo operos „Acis ir Galatėja“ premjeros. Ji vyko Londono pakraštyje, vadinamųjų Kanauninkų rūmų, anuomet priklausiusių Čendoso kunigaikščiui, parke. Kunigaikštis Jamesas Brydgesas, pats grojęs fleita ir išlaikęs 24 muzikantų orkestrą, buvo G.F.Hendelio globėjas. Jo rūmuose kompozitorius gyveno pusantrų metų (nuo 1717-ųjų rugpjūčio iki 1719-ųjų vasario) ir, be kita ko, savo geradariui dedikavo nepaprasto grožio „Čendoso himnus“ chorui, solistams ir orkestrui.

Šįmet gegužės mėnesį sukako lygiai 300 metų nuo operos „Acis ir Galatėja“ premjeros.

Be to, Kanauninkų rūmuose G.F.Hendelis sukūrė „Esterą“ (tai pirmoji jo oratorija anglų kalba) ir kelis mažesnius kūrinius, tačiau „Acis ir Galatėja“ – neabejotinai pati ryškiausia jo šio laikotarpio partitūra. Ne vienas kritikas ją yra vadinęs geriausia visų laikų pastoraline opera.

Kaip ir kitus tokio žanro kūrinius, „Acį ir Galatėją“ drąsiai galima vadinti baroko „popsu“, nes tai lengvo turinio kūrinys, apdainuojantis dieviškosios nimfos Galatėjos ir kilniaširdžio piemens Acio meilę. Idiliškus jausmus sujaukia pasirodęs piktavalis milžinas Polifemas. Jis irgi myli Galatėją ir, pagautas įniršio, nužudo Acį. Tačiau Galatėja pasitelkia nežemiškas galias ir paverčia Acį niekuomet neišsenkančiu fontanu – jų amžinos meilės simboliu.

Šią paprastutę istoriją G.F.Hendelis pasakoja genialia muzika. Gyvenimo džiaugsmu spindintis įžanginis nimfų ir piemenų choras „Oh, the pleasure of the plains!“, meilės kupina Galatėjos arija „Hush, ye pretty warbling quire!“, ne mažiau jausmingas Acio atsakas „Love in her eyes sits playing“ ir Polifemo siautulys (rečitatyvas „I rage, I melt, I burn“ ir arija „O ruddier than the cherry“) – tai tik keli šios operos perlai.

„Acį ir Galatėją“ drąsiai galima vadinti baroko „popsu“, nes tai lengvo turinio kūrinys

Ne veltui po premjeros „Acis ir Galatėja“ keturis dešimtmečius, iki pat G.F.Hendelio mirties, buvo pats populiariausias sceninis jo kūrinys. Autorius operą ne kartą modifikavo: pridėdavo arba pašalindavo kai kuriuos numerius, atlikdavo su įvairios sudėties trupėmis. Beje, operos premjera buvo superkamerinė: spektaklyje dalyvavo vienuolikos muzikantų orkestras ir penki dainininkai, atlikę ir solistų, ir choro partijas.

Rugsėjo 6-ąją Vilniuje ir 7-ąją Vilkaviškyje koncertuos kur kas gausesnės atlikėjų pajėgos: scenoje bus beveik 40 dainininkų ir orkestrantų.

Per ketverius veiklos metus Baroko operos teatras pristatė premjeras: Antonio Vivaldi operas „Juditos triumfas“ ir „Ištikimoji nimfa“, Georgo Fridricho Hendelio operas „Semelė“ ir „Acis ir Galatėja“ bei, oratoriją „Prisikėlimas“.

2016 metais Kultūros ministerija Baroko operos teatrą pripažino profesionaliu scenos meno teatru. Operos „Acis ir Galatėja“ pastatymo pagrindinis rėmėjas – Lietuvos Respublikos kultūros taryba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:51
00:48
01:16

Dabar tu gali