Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 8d. 13:54 , Atnaujinta: 2018 lapkričio 8d. 15:03

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas patobulintas: kokie pokyčiai laukia?

Ausinės ir nešiojamas kompiuteris
123RF.com nuotr. / Patobulintas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

Ketvirtadienį Seimas priėmė Kultūros ministerijos parengtas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, numatančias naujas teisių gynimo priemones, kurios užkirstų kelią neteisėtam turinio atgaminimui ir paskelbimui internetinėje erdvėje. Taip pat nustatomas efektyvesnis kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, paskirstymas ir panaudojimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Priimant įstatymą dalyvavo 83 Seimo nariai, už pakeitimus balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 4, 13 susilaikė.

Naujos teisinio reguliavimo nuostatos sudarys sąlygas sustiprinti ir paspartinti intelektinės nuosavybės apginamumą. Kūrėjai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos savo pažeistas teises, neteismine tvarka galės kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK), prašydami taikyti privalomus nurodymus tarpininkams. Pavyzdžiui, prašyti, kad interneto prieigos paslaugų tiekėjai blokuotų kūrinių prieigą internete, jeigu būtų nustatyta, kad autorių teise saugomas turinys neteisėtai viešai skelbiamas ar prieinamas. Nurodymus LRTK galės taikyti tik nustačiusi, kad išnaudoti visi neteisminiai autorių teisių gynimo būdai ir gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją.

Kūrėjai iš savo kūrybinės veiklos gauna turtinę naudą, užtikrinančią tolesnes investicijas į kūrybą ir jos sklaidą, skatinančią kultūros įvairovę ir kūrybinių industrijų plėtrą. Meno kūrėjams ir kūrybinėms industrijoms svarbu, kad jų intelektinės nuosavybės teisės būtų efektyviai įgyvendinamos ir ginamos. Kaip rodo praktika, esamos teisių gynimo priemonės buvo nepakankamos – civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos neužtikrino operatyvios ir veiksmingos autorių teisių apsaugos skaitmeninėje aplinkoje.

Įstatymo pataisomis sprendžiamas ir 25 procentų nuo surinkto kompensacinio atlyginimo už tuščią laikmeną paskirstymo klausimas. Pagal iki šiol galiojusį teisinį reguliavimą minėta kompensacinio atlyginimo dalis buvo skiriama Kultūros ministerijos administruojamoms kūrybinės veiklos ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.

Įstatymo pakeitimais taip pat tikslinamas 25 proc. nuo surinkto kompensacinio atlyginimo už tuščią laikmeną paskirstymo reglamentavimas. Pagal iki šiol galiojusį teisinį reguliavimą ši kompensacinio atlyginimo dalis buvo skiriama Kultūros ministerijos administruojamoms kūrybinės veiklos ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms. Pataisomis nuspręsta surinktų lėšų penktadalį skirti LRTK papildomoms funkcijoms vykdyti (teisių gynimo priemonėms finansuoti), likusią dalį paskirstyti lygiomis dalimis autorių teisių organizacijoms naujų teisių gynimo priemonių įgyvendinimui ir autorių teisių ir gretutinių teisių programai.

Savo rekomendacijas dėl įstatymo pakeitimų Asociacija LATGA su kitomis kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijomis Kultūros ministerijai pateikė jau seniai, tačiau Seimą įstatymo projektas pasiekė tik šių metų liepos pabaigoje. Įstatymo projektas buvo tobulinamas beveik iki paskutinės dienos, jį palaikė Kultūros komitetas, vadovaujamas Ramūno Karbauskio, o ypač – jo narys Vytautas Kernagis, šviesaus atminimo dainų autoriaus Vytauto Kernagio sūnus.

Asociacijos LATGA vadovas Jonas Liniauskas džiaugiasi, kad patobulintas įstatymas pagaliau numatys kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais visų sričių autoriams – iki šiol jį dėl elementarios vertimo klaidos gaudavo tik muzikos ir audiovizualinių kūrinių autoriai.

J.Liniausko teigimu, Asociacija LATGA dėjo labai daug pastangų, kad pagaliau būtų pakeista 20 straipsnio 4 dalis, kurioje kalbama apie kompensacinio atlyginimo dalybas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kultūros komiteto posėdis Seime
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kultūros komiteto posėdis Seime

„Nežinome, kokiomis aplinkybėmis šiame straipsnyje dar 2012 metais atsirado formuluotė, kad „autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už <...> audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais“. Ji leido suprasti, kad į šį atlyginimą gali pretenduoti tik muzikos bei kino sričių autoriai ir kiti teisių subjektai (prodiuseriai, leidėjai). Įtariame, kad buvo tiesiog klaidingai iš kitos kalbos išversta viena iš direktyvų. Visus tuos 6 metus mėginome valdinininkams išaiškinti, kad į įvairias laikmenas Lietuvoje kopijuojami ir kitų sričių autorių kūriniai, ne tik muzika ir filmai.

Negana to, Seimas, Vyriausybė ir Kultūros ministerija gavo ne vieną griežto tono raštą iš Europos bendrijų konfederacijų, kurioms priklauso ir Asociacija LATGA. Pagaliau buvome išgirsti ir nuo šiol neatšaukiamą teisę į kompensacinį atlyginimą turės ne tik muzikos ir audiovizualinių kūrinių autoriai, bet ir rašytojai, vertėjai, dailininkai, fotografai, dramos srities autoriai. Šis atlyginimas, žinoma, jokiu būdu neužtikrins sotaus gyvenimo autoriams, bet pagaliau jie bent jau nebus diskriminuojami“, – pranešime žiniasklaidai sako Asociacijos LATGA vadovas.

Jo teigimu, po įstatymo pakeitimų šiek tiek didės ir kompensacinis atlyginimas literatūros ir dailės sričių autoriams už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu, mat į įstatymu apmokestinamų įrenginių sąrašą įtraukti spalvoti bei nespalvoti spausdintuvai ir skaitytuvai. Anksčiau šis mokestis buvo renkamas tik iš kopijuoklius (tame tarpe ir daugiafunkcius) pardavinėjančių bei kopijavimo paslaugas teikiančių įmonių.

Taip pat autoriams labai svarbūs 78-ojo straipsnio pakeitimai, kuriais ketinama pažaboti Lietuvoje paplitusias kūrinių vagystes internete. Nuo šiol Teisių subjektai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) su prašymu taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vykdydami veiklą, kuria kūriniai neteisėtai viešai paskelbiami viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete).

„Galimybė kreiptis tiesiai į LRTK turėtų užtikrinti žymiai operatyvesnį ir efektyvesnį nelegaliai patalpintų kūrinių pašalinimą iš interneto ir nelegalių svetainių blokavimą. Iki šiol autoriai, teisių turėtojai ar asociacijos galėjo tai daryti tik kreipęsi su ieškiniu į teismą, kas smarkiai augindavo laiko ir pinigų sąnaudas – tą mes, Asociacija LATGA, galime pasakyti iš savo patirties vadinamojoje Linkomanijos byloje. 78 str. nuostatos leis pradėti rimtesnę kovą prieš nevaldomą piratavimą internetinėje erdvėje.

Žinoma, kyla daug klausimų, kaip 78 str. nuostatos veiks praktikoje. Neabejojame, kad laukia nemažai iššūkių. Vis dėlto negalime vien tik stebėti nieko nedarydami ir skųstis, kad Lietuva pagal piratavimo mastus yra tarp lyderiaujančių šalių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – sako Asociacijos LATGA direktoriaus pavaduotoja Laura Baškevičienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/