Šis vaizdo įrašas nufilmuotas 2024-ųjų metų lapkričio 29-ąją Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, kurioje vyko renginys Salomėjos Nėries 120-osioms gimimo metinėms „Salomėja Nėris ir Justinas Marcinkevičius dabarties kontekstuose“.
Renginyje dalyvavo ir literatūros kritikas Valentinas Sventickas, prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė, poetė, menotyrininkė Laima Kreivytė, Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė, istorikas Valdemaras Klumbys. Renginį moderavo Petras Zurlys.
Vaizdo įraše V.P.Andriukaitis matomas deklamuojantis kelis K.Kubilinsko, kolaboravusio su sovietine valdžia, eilėraščius. Pacitavęs keletą ištraukų iš skirtingų poetų eilėraščių, V.P.Andriukaitis kritikuoja tuos, kurie akcentuoja, kad K.Kubilinskas buvo ne tik poetas, bet ir išdavikas, dėl kurio veiksmų žuvo su sovietų valdžia kovoję partizanai.
Ir čia tau sako, čia, žinai, kolaborantas, išdavikas... Na ir kas? „Eglutė skarota, eglutė žalia“ ir dabar anūkus mokinu. Nu ir sušaudykit, sudeginkit, spjaudykit. Nesuprantu šitų glušių.
„Ir čia tau sako, čia, žinai, kolaborantas, išdavikas... Na ir kas? „Eglutė skarota, eglutė žalia“ ir dabar anūkus mokinu. Nu ir sušaudykit, sudeginkit, spjaudykit. Nesuprantu šitų glušių. Jiems dramblys ant ausies užlindęs. Jie negirdi žodžių muzikos, jie nesupranta gelmės. Jie nesupranta, kur veda šitas fantastiškas jausmas“, – aistringai vaizdo įraše kalba V.P.Andriukaitis.
Ilgesniame įraše, kurį galima rasti A.Mickevičiaus bibliotekos „Youtube.com“ platformoje, V.P.Andriukaitis taip pat svarsto (pasisakymas prasideda nuo 1 val. 24 min.), ar nereikėtų Eduardo Mieželaičio poetinės publicistikos knygos „Čia Lietuva“ įtraukti į mokyklinę programą, taip pat teigia, kad be Justino Marcinkevičiaus poezijos neįmanoma suprasti Lietuvos atgimimo judėjimo, t.y. Sąjūdžio.
Vėliau V.P.Andriukaitis teigia, kad ne partizaninis pasipriešinimas („visa drama, visas skausmas, visi nusikaltimai ten buvę, košė ten buvo, jau tik man nesakykit“) atvedė į Atgimimą, o Just.Marcinkevičiaus poetinės dramos, poezija, „Poezijos pavasariai“, Vilniaus universiteto jubiliejus, dailininkai, mokslininkai.
„Sugrąžinkite šį pasididžiavimą mums dabar“, – audringai pasisakė V.P.Andriukaitis, salėje girdimi plojimai.
Jis pridūrė, kad jam „labai skauda“, kad Lietuvoje jo minėtas kultūrinis palikimas nėra pripažįstamas. Jis yra „pasiruošęs ginti“.
Nori gilesnio požiūrio
15min kreipėsi į V.P.Andriukaitį komentarų. Politikas teigia, kad jis puikiai suvokia K.Kubilinsko gyvenimo istoriją ir jo vertinimą. Jis teigia, kad neneigia poeto įvykdytų veiksmų – partizanų išdavystės.
„Tai yra sudėtinga tema, kuria mes turime sugebėti diskutuoti. (...) Norint giliai suprasti mūsų kultūrą, norint giliai suprasti mūsų tautą ištikusias katastrofas ir tragedijas, norint giliai suprasti pokario metus ir tą, iš kur išaugo Atgimimas, reikia gilių istorinių įžvalgų. Ne juoda ir balta ir ne etiketėmis klijuojama Lietuvos kultūra. (...) Manau, kad S.Nėries kūryba pasiliks kaip aukso fondas. O K.Kubilinsko problema man labai gerai žinoma, tačiau jo talentas, jo kūryba, šedevrai – patinka kam, ar nepatinka – toliau gyvens vaikų literatūroje“, – sakė V.P.Andriukaitis.
Politikas teigė, kad K.Kubilinsko eilėraštis apie kalėdinę eglutę padeda „išmokyti vaikus buvimo per Kalėdas ir džiaugsmo“.
Anot V.P.Andriukaičio, galvojant apie rašytojus tik kaip apie herojus arba išdavikus tema yra susiaurinama.
„Kolaboranto problematika reikalauja gilių pokalbių, o ne 15 minučių diskusijų. Pavyzdžiui, juk diskutuojama apie norvegų rašytoją Knutą Hamsuną (kolaboravęs ir aktyviai palaikęs nacių okupacinę valdžią Norvegijoje – 15min). Jo kūryba ir jo kolaboravimo atvejis – įdomios temos Norvegijoje. Šios temos ir Lietuvoje turi būti įdomios“, – teigė jis.
Anot V.P.Andriukaičio, žmonių skirstymas į išdavikus ir teisinguosius jam primena bolševikinį mąstymą. Politikas teigė gyvenęs sovietinėje-stalinistinėje ideologijoje ir todėl „jai įgijo atsparumą“.
„Siūlau apsisaugoti nuo supaprastinimo“, – teigė V.P.Andriukaitis.
Anot europarlamentaro, kiekvienas atvejis reikalauja gilesnės, platesnės diskusijos, o skirstymas į kolaborantus ar išdavikus nėra nei mokslinis, nei kultūrinis, nei tiriamasis.
„Jau esate apsiginklavę stereotipais, (...) o mums, istorikams, tenka vertinti iš labai sudėtingų kontekstų“, – teigė jis.
Paklaustas, ar nederėtų rinktis viešojoje erdvėje pagerbti tuos žmones, kurie sovietmečiu išsakė aiškią pilietinę ir valstybinę poziciją, tarkime, Antaną Terlecką – Lietuvos laisvės lygos vadovą – o ne tuos, kurių praeitis buvo susijusi su prisitaikymu ar kolaboravimu, V.P.Andriukaitis teigia, kad nereikėtų vienų žmonių idealizuoti, o kitų – smerkti.
„Visi turi savas klaidas“, – teigė jis.
Anot V.P.Andriukaičio, tokių autorių kaip Just. Marcinkevičius kūryba padarė didžiulę įtaką Lietuvos valstybės atkūrimui. Anot politiko, Lietuvos nepriklausomybės simboliu vėliau tapęs Just. Marcinkevičiaus eilėraštis „Stovėk kaip stovi laisvė“ parašytas dar 1974-aisiais.
Kas buvo K.Kubilinskas?
Kaip anksčiau rašė 15min, nuo 1946 metų vasario 10 dienos K.Kubilinskas tapo MGB agentu „Varnu“, kuruojamu paties Iljos Počkajaus – bene žymiausio stribų vado.
Varno užduotimi tapo likviduoti partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą bei legenda Dzūkijoje buvusį kitą garsų partizanų vadą Vaclovą Voverį-Žaibą.
Partizanų įtarinėjimai dėl K.Kubilinsko bendradarbiavimo su saugumu pasitvirtino 1946 m. kovo 6 d. po to, kai vienas asmuo jiems pranešė matęs poetą Vilniuje su uniformuotu pareigūnu.
Kovo 1946 m. 7 d. ryte bunkerį paliko visi partizanai, išskyrus apygardos vadą, poetą Benediktą Labėną-Kariūną.
Jam bemiegant, MGB agentas „Varnas“ paleido mirtiną šūvį, o po to su agentu „Rytu“ nubėgo į Alytų ir iškvietė specialiai to laukusią kariuomenę.
Karinės operacijos metu, agentams nurodžius, susprogdinti du bunkeriai Kalesninkų miške.
![LYA nuotr./Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Vaclovas Voveris-Žaibas, 2. Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Antroje eilėje iš kairės: 1. Viktoras Kazlauskas-Vanagas, 2. Feliksas Daugirdas-Šarūnas, 3. Jonas Jakubavičius-Rugys. [1947–1948 m.]](https://s1.15min.lt/images/photos/2018/10/04/original/28947514_2010803362280741_6631727367783562501_o-5bb5d104975dd.jpg)
Operacijos metu žuvo 15 laisvės kovotojų, tarp jų ir jau minėtasis savo narsumu ir drąsa pasižymėjęs, siaubą sovietiniam režimui kėlęs Vaclovas Voveris-Žaibas, Kazimieraičio rinktinės vadas.