Autorių teisės tapo vienu svarbiausių „ekultūra“ klausimų
Platforma „ekultūra“ nėra tik techninė platforma – ji siekia tapti ir švietėjiška erdve, ugdančia atsakingą požiūrį į kultūros turinio naudojimą. Todėl nuo pat projekto pradžios autorių teisės buvo įtrauktos kaip kertinis klausimas.
„Autorių teisių klausimai yra svarbūs ne tik pakartotiniam naudojimui, bet ir pačiai platformos „ekultūra“ misijai – skatinti visuomenę laikytis autorių teisių“, – pabrėžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Marcinkevičienė.
Kuriant platformą buvo numatyta, kad joje bus ne tik klasikinis kultūros paveldas, bet ir šiuolaikinis turinys, kuris dažniausiai dar yra saugomas autorių teisių. Tai reiškė būtinybę iš anksto planuoti ir teisinius, ir finansinius aspektus.
„Jau projekto pradžioje numatėme, kad įtraukiant šiuolaikinį turinį reikės įsigyti autorių teises, todėl iš anksto buvo suplanuoti finansiniai bei teisiniai ištekliai – pasitelkti išorės teisės ekspertai, įvertinę tarptautinį autorių teisės reglamentavimą ir teismų praktiką bei pateikę siūlymus tobulinti teisinį reguliavimą“, – sako J. Marcinkevičienė.
Vieni kūriniai gali būti naudojami be apribojimų, kitiems reikalingas autoriaus sutikimas
Anot J. Marcinkevičienės, bendra taisyklė – autorių teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Tik pasibaigus šiam terminui kūrinys patenka į viešąją sritį ir gali būti naudojamas beveik be apribojimų. Tačiau net ir pasibaigus terminui, tam tikri apribojimai lieka – susiję su autorių neturtinėmis teisėmis (autorystės teise, teise į autoriaus vardą ir teise į kūrinio neliečiamybę, taip pat galimi kiti teisiniai ribojimai, nesusiję su autorių teisių apsauga, pavyzdžiui, teisė į asmens atvaizdą, asmens garbės ir orumo gynimas). Viešojoje srityje esantys kūriniais laikomi tie, kuriems nebegalioja autorių teisės arba tie, kurie apskritai nėra laikomi kūriniais pagal įstatymą. Tokie objektai gali būti naudojami laisvai.
Teisių turėtojais gali būti ne tik patys autoriai, bet ir paveldėtojai ar kiti asmenys, kuriems teisės buvo perleistos sutartimis ar įstatymu. Kai kuriais atvejais jas administruoja kolektyvinio administravimo organizacijos. LNB turi patirties su nenustatytų teisių turėtojų atvejais ir gali taikyti tam tikras Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtintas teisines išimtis.
J. Marcinkevičienė dalijasi, kad iš esmės yra du pagrindiniai keliai: arba tiesiogiai kreipiamasi į teisių turėtojus ir sudaromos sutartys, arba veikiama per kolektyvinio administravimo organizacijas.
„Sudėtingumas labai priklauso nuo kūrinio tipo. Pavyzdžiui, teatro, operos ar muzikinio spektaklio kūrime dalyvauja labai daug autorių ir atlikėjai: režisierius, dramaturgas, kompozitorius, atlikėjai, scenografas, kostiumų dailininkas, choreografas ir kiti. Kad toks kompleksinis kūrinys būtų viešinamas platformoje, reikia suderinti teises su visais šiais asmenimis. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka kolektyvinio administravimo organizacijoms – jos atstovauja autorius ir atlikėjus suteikdamos licenciją naudoti kūrinius bei surenka atlygius ir paskirsto juos teisių turėtojams, taip supaprastindamos procesą tiek platformos kūrėjams, tiek kultūros įstaigoms, teikiančioms turinį į platformą“, – aiškina LNB generalinio direktoriaus pavaduotoja.
Kita sudėtinga sritis – tarptautiniai kūriniai, pavyzdžiui, kai spektaklyje ar filme naudojama užsienio autorių muzika. Tokiais atvejais licencijos dažnai būna trumpalaikės ir sunkiai suderinamos su ilgalaikiu viešinimu.
Nuo teorijos prie praktikos: kaip nustatomos teisės į kūrinius?
Viena sudėtingiausių „ekultūra“ užduočių – nustatyti, kas yra konkretaus kūrinio teisių turėtojas. Tai ypač aktualu kultūros paveldo įstaigoms, kurios dažnai turi fizinius objektus ar įrašus, bet ne visada – teises juos viešinti internete, kurias įmanoma gauti tik žinant teisių turėtojus.
„Partneriai, kultūros įstaigos, kurios dalyvauja kuriant platformą, yra labai skirtingi – vieni turi dailės kūrinius, kiti – muzikos ar spektaklių įrašus. Daugeliui kilo iššūkių vien nustatyti, kam priklauso teisės: ar organizacijai, ar autoriui, ar jo paveldėtojams“, – pasakoja autorių teises administruojančios Asociacijos LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič.
Jeigu kūrinį sukūrė įstaigos darbuotojas, svarbios tampa darbo sutartys ir jų datos. Jei kūrinys įsigytas ar užsakytas – reikia tikrinti, kokios teisės buvo perleistos. Spektaklių ir filmų atveju situacija dar sudėtingesnė: čia dalyvauja dešimtys teisių turėtojų – nuo režisieriaus iki kostiumų dailininko.
„Tam, kad spektaklio įrašas būtų teisėtai viešinamas, reikia suderinti teises su visais kūrėjais. Tai labai sudėtinga, todėl kolektyvinio administravimo organizacijų vaidmuo čia itin svarbus“, – pabrėžia I.Radovič.
Centralizuotas licencijavimas: didelis, bet būtinas kompromisas
Vienas esminių platformos „ekultūra“ sprendimų buvo pasirinkti centralizuotą licencijavimo modelį. Tai reiškia, kad užuot kiekvienai kultūros įstaigai atskirai tarusis su autorių teisių organizacijomis, dalį šio darbo perėmė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
„Buvo nuspręsta, kad centralizuotas modelis yra daug efektyvesnis nei kiekvienai įstaigai sudarinėti po keliasdešimt sutarčių, – aiškina I. Radovič. – Biblioteka surinko informaciją, parengė duomenis, ir mes galėjome derinti vieną bendrą licenciją.“
Ši licencija su LATGA pasirašyta penkeriems metams – tai atitinka Europos Sąjungos projekto finansavimo laikotarpį. Ji apima viešą kūrinių skelbimą platformoje, tačiau ne visas galimas panaudojimo formas.
„Mes galime išduoti licenciją, pavyzdžiui, muzikai, skambančiai filme, viešai paskelbti, bet negalime leisti tos muzikos panaudoti pačiame filme – tam reikia tiesioginio leidimo iš teisių turėtojų“, – pabrėžia I.Radovič.
Galiausiai, kalbant apie žmones su negalia, egzistuoja specialios autorių teisių išimtys, pavyzdžiui, leidžiančios kurti garsines knygas ar pritaikytus formatus. Šias paslaugas teiks specializuotos institucijos, tokios kaip Lietuvos audiosensorinė biblioteka, integruotos į platformos „ekultūra“ sistemą.
Kaip technologija padeda įgyvendinti teisę?
Platforma „ekultūra“ nėra tik turinio saugykla – ji veikia ir kaip teisinio režimo „vertėja“ vartotojams. Kiekvienas platformoje esantis objektas bus pažymėtas licencija ar teisių nuoroda, aiškiai nurodančia, ką su juo galima daryti.
„Visi objektai bus žymimi panaudos licencijos ženklu. Jei žyma riboja atsisiuntimą, sistema to ir neleis padaryti. O jei leidžia – vartotojai drąsiau panaudos turinį dar sykį“, – aiškina J. Marcinkevičienė.
Technologija taip pat užtikrina, kad būtų laikomasi apribojimų: pavyzdžiui, kai kuriuos vaizdus bus galima matyti tik mažos raiškos formatu, kitų nebus galima parsisiųsti ar dalytis už platformos ribų. Platformoje numatytos dvi naudotojų kategorijos: paprasti lankytojai ir pažangūs naudotojai, galintys kurti kolekcijas ar virtualias parodas, bet nepublikuoti jų kitur.
Atviresnės licencijos, pavyzdžiui, „Creative Commons“, leis atsisiųsti, dalytis turiniu socialiniuose tinkluose, tačiau dažnai draus komercinį naudojimą ar išvestinių kūrinių kūrimą. „Creative Commons“ licencija yra lyg sutartis dėl objekto naudojimo sąlygų tarp asmens, paženklinusio objektą (autoriaus, ženklinančios institucijos ar kt.), ir internete objektą radusio naudotojo.
3D, skaitmeninimas ir nauji autorystės klausimai
Skaitmeninimas kelia ir naujų klausimų: ar 3D modelis, nuotrauka ar įrašas pats tampa nauju kūriniu?
„Jei skaitmeninimas 3D formatu yra tik techninis, automatinis veiksmas, kurio tikslas – sukurti identišką originalo skaitmeninį dvynį, naujos autorių teisės neatsiranda. Tačiau jei proceso metu kūrybiškai parenkamas apšvietimas, tekstūros, kameros kampai bei kompozicija ar pateikiama savita objekto interpretacija – tai jau gali būti laikoma nauju išvestiniu kūriniu. Visgi kiekvienu atveju būtina individualiai įvertinti, ar objektas atitinka originalumo reikalavimus, kad jam būtų suteikta teisinė apsauga“, – aiškina J. Marcinkevičienė
Projekto metu numatytų suskaitmeninti 3D formatu architektūros pastatų atveju situacija paprastesnė, nes objektai yra įtraukti į Išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo statinių, ženklinamų UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu, sąrašą: dauguma pastatų jau nebėra saugomi autorių teisėmis, todėl jų 3D modeliai priklauso institucijai, kuri juos užsakė. Dėl to visi projekto „ekultūra“ įgyvendinimo metu LNB užsakymu sukurti 3D modeliai bus žymimi kaip LNB nuosavybė.
Balansas tarp atvėrimo ir atlygio kūrėjams
Platforma „ekultūra“ siekia atverti kuo daugiau viešosiomis lėšomis sukurto turinio, tačiau kartu turi būti užtikrintas teisingas atlygis autoriams.
„Tai visada balansas – visuomenė turi teisę į kultūrą, bet autoriai turi teisę gauti atlyginimą už savo darbą“, – sako LATGA atstovė I. Radovič.
Nors Lietuvoje vyksta daug švietimo projektų autorių teisių tema, aiškumo ir praktinių žinių vis dar trūksta. Platforma „ekultūra“ gali tapti ne tik skaitmeniniu kultūros archyvu, bet ir erdve, kurioje visuomenė mokosi, kaip atsakingai naudotis kūryba skaitmeniniame amžiuje.
Metų pradžioje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasirašė itin svarbias licencines sutartis su asociacijomis LATGA ir AGATA, kurios leis visuomenei nemokamai susipažinti su šalies kultūros turinio lobynu. Platformos lankytojams bus sudaryta galimybė viešai pasiklausyti daugiau nei 16 tūkst. muzikos kūrinių, peržiūrėti apie 5 tūkst. vizualiųjų menų kūrinių, išgirsti apie 1,2 tūkst. audiovizualinių kūrinių, išvysti 50 dramos kūrinių, susipažinti su maždaug 30 tūkst. periodinių leidinių bei klausytis viso Lietuvos atlikėjų įrašų repertuaro.
Kol platforma „ekultūra“ kuriama, kviečiame apsilankyti informacinėje svetainėje ekultura.lt. Pavienius skaitmenintus kultūros objektus galite rasti portale epaveldas.lt – čia jų sąrašas bus pildomas iki pat projekto pabaigos, kol bus baigiama kurti platforma „ekultūra“.
Platformos „ekultūra“ kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
