Nacionalinis projektas, paremtas partneryste
Platforma „ekultūra“ pradėta vystyti 2023 metais ir nuo pat pradžių buvo kuriama kaip bendras projektas. Kaip pabrėžia dr. Jolanta Budriūnienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė ir platformos „ekultūra“ turinio ekspertė, tai nėra vienos institucijos iniciatyva: „Šis projektas yra tikras komandinis darbas – kartu su LNB jame dirba dar daugiau nei 20 kultūros organizacijų atstovai. Kiekvienas iš partnerių turi savo idėjas ir prioritetus, kokį savo archyvuose saugomą turinį atverti vartotojui.“
Tai reiškia, kad platformos turinys auga ne centralizuotai, o kaip bendras kultūros tinklas. Kiekviena institucija geriausiai žino savo rinkinių stipriąsias puses, vertingiausius ir didžiausią poveikį galinčius turėti objektus – būtent jie ir siūlomi platformai „ekultūra“.
Taip formuojama turinio įvairovė, skirta ne vienai auditorijai, bet labai skirtingiems vartotojams – tyrėjams, studentams, mokytojams, kultūros profesionalams ir tiems, kas tiesiog nori pažinti Lietuvos kultūrą.
Kas patenka į platformą „ekultūra“ ir kodėl?
Nors projektas paremtas partneryste, turinio atranka nėra chaotiška. Pagrindinis kriterijus – kultūrinė, istorinė ir pažintinė objekto vertė. Dr. J. Budriūnienė pabrėžia, kad institucijos pačios geriausiai žino, kas jų fonduose svarbiausia: „Kiekvienas projekto dalyvis geriausiai pažįsta savo organizacijoje saugomą turinį – vertingiausius, didžiausią kultūrinį, istorinį poveikį galinčius padaryti objektus.“
Ypatingą vietą užima UNESCO „Pasaulio atminties“ registre esantys objektai. Jie platformoje „ekultūra“ bus pateikiami vienoje vietoje, nepaisant to, kurioje institucijoje saugomi. Tarp jų – Martyno Mažvydo „Katekizmas“, pirmoji lietuviška knyga, senųjų lietuviškų šelako plokštelių kolekcijos, Vilniaus universiteto profesoriaus Mato Šukevičiaus 1817 m. herbariumas.
Tačiau platforma neapsiribos vien klasikiniais paveldo objektais – čia atsiras ir specialiai kuriamos virtualios istorijos bei lietuvių išeivijos audiovizualinės kolekcijos.
Paveldas ir šiuolaikinis menas vienoje erdvėje
Vienas iš platformos „ekultūra“ išskirtinumų – tai, kad šalia istorinių dokumentų ir muziejinių artefaktų čia bus pristatoma ir šiuolaikinė kultūra. „Kadangi projekte dalyvauja tiek atminties institucijos, tiek šiuolaikinės muzikos, meno, kino srities organizacijos, jų saugomas, kuriamas turinys yra labai įvairus“, – sako dr. J. Budriūnienė.
Bibliotekos, archyvai ir muziejai suteikia paveldo pagrindą, o tokie partneriai kaip Valstybinis choras „Vilnius“, Šiuolaikinio meno centras ar Šokio informacijos centras papildo platformą dabarties kūryba. Tai bus ne tik dokumentacija, bet ir gyvi meno procesai – šiuolaikinis videomenas, performatyvūs eksperimentai, menininkų Gintaro Šepučio, Irmos Stanaitytės Bazienės, Henriko Gulbino ir kitų kūryba.
Taip „ekultūra“ tampa ne archyvu, o gyva kultūros erdve, kurioje susitinka skirtingi laikai ir formos.
Vartotojas – nebe stebėtojas, o patirties dalyvis
Sprendimai dėl turinio ir formatų remiasi ne tik institucijų prioritetais, bet ir vartotojų tyrimais. Jie parodė aiškią takoskyrą: „Skaitmenintu paveldu daugiausiai naudojasi ekspertai, tyrėjai, kuriems svarbu patogiausias būdais rasti pirminius šaltinius. Tačiau kitos vartotojų grupės pasigenda įtraukiančio, patraukliai pateikto turinio.“
Todėl platformoje didelis dėmesys skiriamas audiovizualiniams formatams ir 3D technologijoms. Vartotojai galės ne tik skaityti ar žiūrėti, bet ir virtualiai „aplankyti“ paveldo objektus – pavyzdžiui, Raudonės, Trakų, Medininkų pilis, Palangos dvaro sodybą ar Kazio Griniaus namą. Tai leidžia pažinti kultūrą ne per tekstą, o per patirtį.
Metaduomenys – nematomas, bet būtinas sluoksnis
Kad daugiau nei milijonas objektų nevirstų chaotišku archyvu, platformos pagrindą sudaro metaduomenys. Dr. Budriūnienė juos vadina skaitmeninio objekto „techniniu pasu“: „Tai išsamūs standartizuoti duomenys apie objektą, kad jis „nepasimestų“ didžiuliame objektų telkinyje ir būtų lengvai surandamas.“
Metaduomenys leidžia ieškoti ne tik pavienių objektų, bet ir teminių ryšių, kolekcijų, istorinių ir kultūrinių kontekstų. Jie taps nematomu navigacijos įrankiu, vedančiu vartotoją per visą „ekultūra“ turinį.
Metaduomenų kokybės, apimties ir jų standartų suderinimo klausimas – didžiausias iššūkis. Kuriama universali sąsaja, kad duomenys iš kitų sistemų galėtų migruoti į platformą „ekultūra“ arba būtų sėkmingai randami naudojant „ekultūra“ paiešką.
Specialiai platformai „ekultūra“ sukurtas išplėstas metaduomenų modelis, paremtas „Europeana“ duomenų modeliu (Europeana Data Model), leidžiantis nuosekliai aprašyti labai skirtingus kultūros objektus. Kartu kuriama vieninga nacionalinė tezaurų sistema, apimanti asmenvardžius, vietovardžius, temas, institucijas ir žanrus, ir susieta su tarptautiniais šaltiniais – VIAF, LoC, Getty AAT, „Wikidata“. Visi duomenys bus automatiškai tikrinami ir derinami su šiais žodynais, o nuolatiniai identifikatoriai užtikrins objektų tikslumą, atsekamumą ir apsaugą nuo dubliavimosi.
Gyvas projektas, skirtas ateičiai
Platforma „ekultūra“ nėra vienkartinis projektas. Pasak dr. J.Budriūnienės, tai ilgalaikė kultūros infrastruktūra, kuri turės augti ir po oficialaus starto: „Jau nuo pat pradžios akcentuojame, kad pasibaigus projektui turi būti suburta komanda, kuri toliau generuotų turinį ir informaciją.“
Tai reiškia ne tik kūrybinį darbą, bet ir nuolatinį autorių teisių pirkimą, bendradarbiavimą su kolektyvinio teisių administravimo organizacijomis ir pačios platformos palaikymą.
Šiandien kuriama platforma „ekultūra“ jau apima apie 1 mln. objektų, iš kurių apie 85 proc. turi atviresnes licencijas. Tarp unikalių kolekcijų – 3D skaitmeninti UNESCO saugomi objektai, teatro užkulisiai, Lietuvos išeivijos archyvai, kuriuose galima išgirsti net „už kadro“ kalbančius Valdą Adamkų, Joną Meką ar Birutę Galdikas.
Kaip sako dr. J. Budriūnienė, nacionalinė kultūros platforma yra tarsi „kultūros korys“: „Kuo daugiau sunešama, tuo daugiau turima.“ Ir būtent tokia – auganti, atvira ir daugiasluoksnė – kuriama platforma „ekultūra“.
Kol platforma „ekultūra“ kuriama, kviečiame apsilankyti informacinėje svetainėje ekultura.lt. Pavienius skaitmenintus kultūros objektus galite rasti portale epaveldas.lt – čia jų sąrašas bus pildomas iki pat projekto pabaigos, kol bus baigiama kurti platforma „ekultūra“.
Platformos „ekultūra“ kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
