Sekite 15min Google
Atviros kapinių kavinės šiandien veikia daugelyje Vokietijos miestų. Kai kurios iš jų pirmą kartą nusprendė neuždaryti durų net ir atėjus šaltajam sezonui. Organizatoriai įsitikinę: trumpomis rudens ir žiemos dienomis žmonėms ypač svarbu turėti vietą bendravimui, kur galima išgerti kavos, pasikalbėti ir pasijusti bendruomenės dalimi.
Ne tik gedului, bet ir bičiulystei
Kapinių kavinės šiandien paplitusios visoje Bavarijoje. Tarp žinomiausių projektų – „Cafe Himmelb(l)au“ Miunchene, „GießkannenCafe“ Niurnberge ir „Cafe Kränzchen“ Erlangene. Sprendžiant iš augančio susitikimų tokiose vietose populiarumo, daugeliui žmonių, rodos, būtent kapinėse tampa lengviau užmegzti pokalbį ir pasidalinti savo mintimis.
Lankytojai sėdi ant ryškių sulankstomų kėdžių, juokiasi, gardžiuojasi skanėstais ir šnekučiuojasi. Būtent taip atrodo ir pirmoji Bavarijoje mobili kapinių kavinė, kuri jau šešerius metus veikia Friedhofo Fürtho kapinėse. Kiekvieną vasaros sekmadienį čia susirenka apie du dešimtai žmonių.
Šio projekto organizatorius, Fürtho savanorių centro darbuotojas Leanderis Wirthas, pabrėžia, kad kapinės yra puiki susitikimų ir bičiulystė vieta.
„Čia laikas teka lėčiau. Kol vieni prižiūri artimųjų kapus, kiti vaikšto alėjomis, vaikai renka rudens lapus, o paukščiai čiulba senuose medžiuose. Daugeliui lankytojų, išgyvenančių artimųjų netektį, jaučiančių vienatvę ar tiesiog trokštančių bendravimo, tokie susitikimai tampa svarbia gyvenimo dalimi“, – pabrėžia jis.
Pirmoji kapinių kavinė Berlyne
Tokios iniciatyvos jau seniai peržengė Bavarijos ribas. Kapinių kavinės ir neformaliam bendravimui skirtos erdvės taip pat veikia Berlyne bei Hamburge. 2006 m. Berlyne duris atvėrusi „Café Finovo“ dažnai vadinama pirmąja Vokietijos kavine kapinėse.
Turizmo portalas „Visit Berlin“ praėjusį gegužę paskelbė net 11 miesto kapinių kavinių apžvalgą. Tarp jų – „Café Finovo“ Alter St.-Matthäus-Kirchhofo kapinėse, „Nonna Cafe“ Georgen-Parochial-Friedhof kapinėse, „Lisbeth“ Sophienfriedhof II kapinėse ir „21 Gramm“ St.-Thomas-Kirchhof kapinėse.
Sociologai pažymi, kad visuomenėje, kurioje vyresnio amžiaus žmonės vis dažniau gyvena vieni, o tradiciniai kaimyniniai ryšiai silpnėja, tokios iniciatyvos padeda kovoti su socialine izoliacija.
Be to, pokalbiai tokiose kavinėse toli gražu ne visada sukasi vien apie mirtį. Lankytojai aptaria kasdienį gyvenimą, šeimą, politiką, orą arba tiesiog naujienas.
Tokių projektų populiarumo augimas susijęs ir su tuo, kad keičiasi pats kapinių suvokimas. Jei anksčiau jos buvo laikomos išskirtinai gedulo vietomis, šiandien jų paskirtis yra kiek kitokia.
Remiantis 2026 m. paskelbtu tyrimu, Vokietijos kapinės palaipsniui įgyja naujas visuomenines funkcijas. Be mirusiųjų atminimo išsaugojimo, jos tampa žaliosiomis poilsio zonomis, ekologinių ir kultūrinių iniciatyvų vietomis, taip pat vietinių gyventojų susitikimų vietomis.
Net ir po mirties
Atėjus šalčiams, tokių kavinių likimas klostosi gan skirtingai. Niurnberge susitikimus planuojama rengti tol, kol leis oro sąlygos. Fürtho mobilioji kapinių kavinė žiemai persikels į šiltas bažnyčios bendruomenės centro patalpas.
Leanderis Wirthas interviu agentūrai „epd“ prisiminė du pagyvenusius lankytojus, kurie į susitikimus mobilioje kavinėje ateidavo net sulaukę devyniasdešimties metų.
Abu jie jau mirė ir palaidoti tose pačiose kapinėse, kur kadaise gėrė kavą ir bendravo su draugais. Tik po vieno iš jų mirties kavinės organizatoriai sužinojo, kokia svarbi jam buvo ši vieta. Savo testamente vyras kapinių kavinei paliko tūkstantį eurų.
Šis jaudinantis poelgis, ko gero, tapo geriausiu įrodymu, kad daugeliui žmonių tokie susitikimai reiškia kur kas daugiau nei vien kavą su pyragėliu. Kapinėse jie randa tai, ko dažnai trūksta kasdieniame gyvenime: žmogiškąjį dėmesį, bendrumo jausmą ir galimybę būti išklausytiems.
