TŪM programoje akcentuojama: įtraukiantis ugdymas nėra papildoma našta mokytojui, tai – nauja perspektyva. Jis prasideda ne nuo papildomo laiko klasėje, o nuo kūrybiško požiūrio į mus supantį pasaulį kaip į begalinį resursą.
Mokytojų duetas LIANA: kai pamoka tampa nuotykiu
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Lina Sirgėdienė ir Andželika Aleksandravičiūtė (dar vadinamos duetu LIANA) įrodė: dirbti dviese – ne tik drąsiau, bet ir efektyviau. Jų kelias į kultūrinį ugdymą prasidėjo nuo noro „išlaisvinti“ pamoką iš keturių sienų ir juodojo kubo, kuriame vaikas tiesiog ruošiamas egzaminams laikyti.
Kultūra mokinį tiesiog prakalbina, įgalina mokytis ir keičia nusistovėjusias nuomones apie jį.
„Kultūra mokinį tiesiog prakalbina, įgalina mokytis ir keičia nusistovėjusias nuomones apie jį“, – sako Lina Sirgėdienė.
Jos kartu su mokiniais ieško sąsajų tarp klasikinės literatūros ir miesto erdvių, skulptūrų ar net tvarumo temų. Pavyzdžiui, Hemingvėjaus „Senį ir jūrą“ analizuoti padeda naujai atsiradusi skulptūra ant Baltojo tilto, o lietuvių kalbos taisyklės įsisavinamos tyrinėjant miesto užrašus.
Mokytojos neslepia: pradžioje buvo baimės, ypač dėl tėvų reakcijos. „Keletas tėvelių atėjo pasižiūrėti, ką mes čia darysime. Bet po pirmų veiklų jie „palaimino“: sakė, plėskite mūsų vaikų akiratį“, – prisimena Lina.
„Trojos arklys“ Kuršis ir matematikos šaknis
Klaipėdos moksleivių kultūrinių kompetencijų ugdymo modelio kūrėja Inga Norkūnienė savo profesiniame kelyje beveik visur dalyvauja kartu su neįprastu kolega – šunimi Kuršiu. Šis keturkojis jai tapo savotišku „Trojos arkliu“, padėjusiu atverti mokyklų, muziejų ir bibliotekų duris net patiems skeptiškiausiems bendruomenės nariams.
„Turėjau sudėtingą pavyzdį vienoje mokykloje, kurioje 24 tėvai priešinosi mano metodams. Tačiau per Kuršį mes atrakinome jų širdis. Po dvejų metų tie patys tėvai sakė, kad šis projektas pakeitė jų vaikų gyvenimus“, – pasakoja Inga.
Kuršis nėra tik svečias – jis aktyviai dalyvauja pamokose. Šuo padeda pradinukams skaičiuoti, o vyresniems – suprasti kūrybiškumo svarbą tiksliuosiuose moksluose. Pasak Ingos, visi turime „kūrybiškumo geną“, o kultūrinė kompetencija padeda įgyti esminį įrankį – gebėjimą mąstyti ir reflektuoti. Rezultatas? Gerokai pagerėję akademiniai pasiekimai net ir matematikoje ar gamtos moksluose.
Mitas apie laiko trūkumą: egzaminai prieš kultūrą?
Kultūrinio ugdymo ekspertė Živilė Etevičiūtė pažymi, kad viena didžiausių kliūčių – mokytojų kuklumas ir baimė, jog „žaidimai“ atims laiką iš pasiruošimo egzaminams. Ekspertė kviečia į supantį pasaulį pažvelgti ne kaip į pramogą, o kaip į aukšto lygio metodinį resursą.
„Iš principo visa aplinka: mokyklos valgykla, upė, piliakalnis ar muziejus gali tapti savotiška metodine priemone pamokoje. Tai nėra nukrypimas nuo temos – tai vadovėlio dekonstrukcija, leidžianti lengviau ir įdomiau perteikti tą patį ugdymo turinį“, – teigia Ž.Etevičiūtė.
Mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė jai antrina: „Mes neišskiriame mokymosi egzaminams ir kultūros. Išeiname tą pačią programą, tik kitais būdais. Kai mokinys nebebijo suklysti, kai jis mato pasaulį plačiau, jis tampa drąsesnis ir per egzaminus, nes moka mąstyti, o ne tik atkartoti šablonus.“
Toks požiūris ruošia mokinį ne tik egzaminams, bet ir pačiam gyvenimui.
Linos Sirgėdienės teigimu, toks požiūris ruošia mokinį ne tik egzaminams, bet ir pačiam gyvenimui: „Visas gyvenimas yra egzaminas, o kultūrinis ugdymas yra savotiška terapija, kuri moko ieškoti sprendimų čia ir dabar, nebijant priimti iššūkių.“
Strateginis startas: kaip pradėti pokytį?
Remiantis praktine patirtimi, „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rėmuose išskiriama 5 žingsnių strategija:
- Idėjinio partnerio paieška. Duetas LIANA įrodė: komandinis darbas ne tik mažina perdegimo riziką, bet ir leidžia sukurti tarpdalykines jungtis (pvz., dailė ir biologija).
- Problemos konkretizavimas. Patariama pradėti ne nuo abstraktaus „kūrybiškumo“, o nuo temos, kurią mokiniams įsisavinti sunkiausia. Kultūra čia tampa įrankiu šiai problemai spręsti.
- Erdvės transformacija. Pamokos planavimas kitoje aplinkoje (kavinėje, parke ar muziejuje) padeda mokytojui išeiti iš rutininio mąstymo. „Erdves reikia planuoti atsakingai – suprasti, kodėl vienai temai tinka viena erdvė, o kitai – kita“, – sako L.Sirgėdienė.
- Kolegų tinklaveika. Galima pasinaudoti jau sukurtais pamokų planais (pvz., „Kūrybinių jungčių“ bazėje). Inga Norkūnienė dalijasi „burtų“ tradicija, kai mokytojai metams susikeičia dalykais – tai skatina bendruomenės telkimąsi ir netikėtas įžvalgas.
- Gilioji refleksija. Mokymosi rezultatas turi būti vertinamas ne tik pažymiu, bet ir savistaba. LIANA taikomi refleksijos lapai skatina mokinius analizuoti: „Ką mąstau?“, „Kas manyje keičiasi?“, „Kodėl man tai svarbu?“. Tai stiprina raštingumą ir emocinį intelektą.
Energija, kuri grįžta dvigubai
Nors pasiruošimas „kitokioms“ pamokoms reikalauja daugiau laiko ir energijos, mokytojos vieningai sutinka – tai atsiperka. „Energija juda, o judėjimas yra gyvybė. Vadinasi, ji grįžta dvigubai. Noras visada nuveda ten, kur širdis gali šypsotis“, – dalijasi L.Sirgėdienė.
Kultūrinis ugdymas šiandien tampa tiltu tarp sausos teorijos ir realaus pasaulio. Tai mokykla, kuri ruošia ne tik testams, bet ir didžiausiam egzaminui – sąmoningam gyvenimui nuolat kintančioje visuomenėje.
Visą pokalbį „Ką kultūros laukas gali pasiūlyti mokytojams(-ojoms) jų darbe?“ klausykite čia.
Programa finansuojama #NextGenerationEU lėšomis.
