Jungtinę suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros turinio platformą „ekultūra“ kuria Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su daugiau kaip dvidešimt kultūros įstaigų. Pasitelkus muziejų, bibliotekų, ir archyvų tinklą bei scenos menus atstovaujančius partnerius, turinys į platformą atkeliaus ir iš maždaug 150 kitų įstaigų visoje Lietuvoje. Tai reiškia, kad „ekultūra“ tampa ne pavienių kolekcijų vitrina, o šalies kultūros infrastruktūros atspindžiu.
Šiame kontekste ypač aktualus tampa klausimas, kodėl kultūros duomenų atvėrimas yra toks svarbus ir kokią vertę jis kuria visuomenei. Atsakymų į tai galima ieškoti Danijos muziejų, bibliotekų ir archyvų patirtyje, kur kultūros paveldo atvirumas jau ilgą laiką suvokiamas kaip strateginis pasirinkimas, o ne techninė detalė.
„Sharing is caring“: požiūrio, o ne technologijų klausimas
Kuratorė ir vyresnioji skaitmeninės muziejų praktikos patarėja Danijos nacionalinėje galerijoje (Statens Museum for Kunst, SMK) Merete Sanderhoff yra įsitikinusi, kad kultūros paveldo skaitmeninimas pirmiausia yra mąstysenos, o ne technologijų klausimas. Anot jos, esminis pokytis prasideda ne tada, kai institucijos įdiegia naujas sistemas, bet tada, kai jos permąsto savo vaidmenį ir santykį su visuomene. Pašnekovė skaitė pranešimą „Dalintis reiškia rūpintis“ platformos „ekultūra“ partnerių susitikimo „Atverti neužtenka: kuruojamo turinio galia“, kuris vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, metu.
M. Sanderhoff vartoja sąvoką „sharing is caring“ („rūpestis per dalijimąsi“) apibūdinti principui, pagal kurį atviras dalijimasis duomenimis, žiniomis ir patirtimi tampa būtina sąlyga tam, kad kultūros paveldas išliktų aktualus skaitmeninimo epochoje. Ji pabrėžia, kad kultūros paveldo institucijos neturėtų veikti izoliuotai, kiekviena atskirai bandydama spręsti skaitmeninimo iššūkius, bet priešingai – telkti pastangas, dalytis principais ir išmoktomis pamokomis.
Pasak jos, pernelyg didelis susitelkimas į technologijas gali užgožti svarbiausią dalyką – mąstymo pokytį, kurį technologijos leidžia įgyvendinti. Skaitmeninimas suteikia naujų galimybių dirbti su kolekcijomis ir visuomene, tačiau tik tuo atveju, jei institucijos yra pasirengusios būti atviros savo naudotojams ir judėti kartu su skaitmeninėmis tendencijomis, o ne priešintis joms – kai tai atitinka jų vertybes ir strategijas.
Nacionalinė galerija kaip demokratinio dalyvavimo erdvė
Danijos nacionalinė galerija – didžiausia meno kolekcija šalyje, sauganti apie 200 tūkst. meno kūrinių ir kasmet sulaukianti beveik pusės milijono lankytojų. SMK save apibrėžia kaip instituciją, skirtą visiems, o ne tik ekspertams ar meno profesionalams. Jos veiklos esmė – per susitikimus su menu atverti kelią patirtims, pokalbiams ir bendruomenių stiprinimui.
SMK nuosekliai pabrėžiama, kad nacionalinė kultūros institucija turi ne tik reprezentuoti meną, bet ir prisiimti aktyvų visuomeninį vaidmenį: skatinti priklausymo kultūrai jausmą, bendruomeniškumą ir kultūrinį dalyvavimą. Dėl šios priežasties muziejus suvokiamas kaip kultūrinės demokratijos platforma, o skaitmeninimas – kaip viena iš pagrindinių priemonių šiam tikslui pasiekti.
„SMK Open“: kolekcija, priklausanti visiems
Vienas ryškiausių šio požiūrio pavyzdžių – internetinė kolekcija „SMK Open“. Ji sukurta taip, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar išankstinių žinių, galėtų tyrinėti nacionalinėje galerijoje saugomą meną. Ši kolekcija suvokiama kaip visuomenės nuosavybė, o muziejus – kaip jos patikėtinis.
Naudojant dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi, „SMK Open“ didina kūrinių atrandamumą ir naudojimo galimybes. Esminis sistemos pagrindas – atvira programavimo sąsaja (angl. Application Programming Interface (API), leidžianti skirtingoms sistemoms, programoms ar platformoms „kalbėtis tarpusavyje“ ir keistis duomenimis. Ji tampa centrine prieigos vieta prie kolekcijos duomenų ir leidžia skaitmeninei infrastruktūrai tiesiogiai veikti ir fizinėje muziejaus erdvėje, sujungiant internetinę ir gyvą patirtį į vieną ekosistemą.
Tokiu būdu lankytojai gali pasiruošti vizitui iš anksto, naudotis informacija galerijose (šiuo metu atnaujinamos, rengiantis kolekcijų ekspozicijos atidarymui 2027–2029 m.), ar pratęsti patirtį po apsilankymo, neprarandant tiesioginio fizinio santykio su menu.
Atvirumas kaip kultūros gyvybingumo sąlyga
Atviri duomenys SMK suvokiami kaip būdas rūpintis kolekcijos aktualumu ir gyvybingumu. Tai ypač aiškiai atsiskleidžia ilgalaikiame bendradarbiavime su Danijos „Wikimedia“ bendruomene. Kasmėnesiniuose susitikimuose, vadinamuose „Wikilabs Culture“, savanoriai, mokslininkai ir kultūros paveldo specialistai kartu kuria atviras žinias, naudodami muziejų, bibliotekų, archyvų viešojo domeno turinį.
Šis darbas leidžia SMK kolekcijai atsirasti „Wikipedia“ ir „Wikimedia Commons“ platformose – ten, kur daug žmonės iš tiesų ieško informacijos. Automatizuotas viešojo domeno kūrinių įkėlimas užtikrina nuolatinį matomumą ir prieinamumą.
„Svarbi šio proceso dalis – kryptingas darbas su reprezentacija. Vienas iš tikslų yra didinti moterų matomumą Danijos meno ir kultūros istorijoje, kuriant daugiau biografijų apie menininkes, rašytojas, architektes ir kitas kūrėjas. Nors procesas vyksta lėtai, jis grindžiamas tvariu, bendruomeniniu darbu“, – sako M. Sanderhoff.
„SMK Connect“: atvira kolekcija švietimui
Dar viena iniciatyva, atskleidžianti atvertų duomenų potencialą, yra „SMK Connect“ – projektas, jungiantis meną ir švietimą. Tai mokytojams skirta kuruota prieiga prie nacionalinės galerijos kolekcijos, sukurta kartu su pedagogais ir atsižvelgiant į jų realius poreikius.
M. Sanderhoff pasakoja, kad „SMK Connect“ siekia ne dar labiau pririšti mokinius prie ekranų, bet priešingai – padėti perkelti meną į kasdienę, patirtinę aplinką. Mokytojai kviečiami adaptuoti turinį savo klasėms, vietos bendruomenėms ir kraštovaizdžiams, o mokiniai – remtis savo pojūčiais, asmenine patirtimi ir kūrybiškumu.
Tokiu būdu atverta kolekcija tampa visos šalies edukaciniu ištekliumi, leidžiančiu pasiekti mokinius nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinio konteksto.
Demokratizacija per prieinamumą
Platformos „ekultūra“ projekto vadovas Aidas Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad skaitmeninimas padeda demokratizuoti kultūrą, jei demokratizaciją suvokiame kaip galimybę padaryti kultūros turinį prieinamą visiems. Tai pasiekiama ne tik skaitmeninant objektus ir juos įkeliant į informacines sistemas, bet ir užtikrinant tinkamą turinio aprašymą bei autorių teisių sprendimus.
„Šiandien vis aiškiau suvokiama, kad prieiga prie kultūros lobynų – nepriklausomai nuo vietos, socialinės padėties ar finansinių galimybių – yra būtina sąlyga pilietinei, demokratiškai mąstančiai visuomenei augti“, – įsitikinęs A. Sinkevičius ir priduria, kad Danijos patirtis rodo, jog kultūros duomenų atvėrimas nėra vien technologinis sprendimas. Tai ilgalaikis institucinis pasirinkimas, grindžiamas bendradarbiavimu, pasitikėjimu ir atsakomybe visuomenei.
Laisvas prieinamumas prie kultūros duomenų leidžia kultūrai tapti gyva, nuolat interpretuojama ir prasminga skirtinguose kontekstuose. Ji skatina kūrybą, inovacijas ir mokslą ne todėl, kad technologijos yra pažangios, bet todėl, kad kultūra sugrįžta ten, kur jai ir priklauso būti – į visuomenės rankas.
Platforma „ekultūra“ bus didžiausia skaitmeninė šalies kultūros turinio erdvė, kurioje bus sukaupta daugiau nei 1 mln. kultūrinių objektų: nekilnojamo kultūros paveldo 3D objektai, audiovizualinio turinio kolekcijos, daugiau nei 100 virtualių kultūros istorijų, įvairūs rankraščiai, archyviniai dokumentai, parodos ir pan. Projektas yra atviras – ateityje prie „ekultūra“ galės prisijungti nauji partneriai, kurie dar labiau papildys turinį ir padidins jos prieinamumą.
Kol platforma „ekultūra“ kuriama, kviečiame apsilankyti informacinėje svetainėje ekultura.lt. Pavienius skaitmenintus kultūros objektus galite rasti portale epaveldas.lt – čia jų sąrašas bus pildomas iki pat projekto pabaigos, kol bus baigiama kurti platforma „ekultūra“.
Platformos „ekultūra“ kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
