„Buvo netikėta ir malonu būti pakviestai tapti Valstybės pažangos tarybos nare.. Skirtingai nei įprasta manyti, aš mėgstu dirbti grupėse ir ekspertų tarybose: jos leidžia bent trumpam išlįsti iš savo burbulo, įnešti savą požiūrio kampą ir gerokai praplėsti akiratį. Ar jos veikia labai priklauso ir nuo mūsų, o tos, kurios veikia ir siekia plačiau nei įprastas veiklos laukas yra ypač vertingos“, – rašo J.Reklaitė.
Anot jos, ji sprendimą priėmė supratusi, „kas dar kviečiami dirbti šioje grupėje“.
„O tolimesnę istoriją, kas sekate medijas, jau žinote“, – pridūrė J.Reklaitė.
Anot jos, reputacija kultūros sektoriuje yra esminė valiuta.
„Ji susideda ir iš asmeninės istorijos ir kartais sudėtingų pasirinkimų: su kuo eini, šalia ko stovi, o kartais ir ko turi drąsos atsisakyti. Todėl suprasdama riziką, kad kultūra ir tarptautiškumas šioje grupėje bus atspindima mažiau, renkuosi nedalyvauti. Viliuosi, kad turėsiu progos skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus kituose formatuose arba ateityje“, – rašė ji.
Primename, kadkad sekmadienį pranešta, jog Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai G.Masteikaitė ir A.Gelūnas bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai visi jie rašė savo „Facebook“ paskyrose. Reaguodamas į tokį sprendimą Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas kėlė klausimą dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti su Vyriausybe. Apie sprendimą pasitraukti iš Valstybės pažangos tarybos pirmadienį pranešė ir ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas sekmadienį 15min sakė, kad šiuo metu derinama nauja tarybos sudėtis ir sprendimas keisti jos narius nėra priimtas.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti institucija, Vyriausybei ir premjerui patarianti valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Taryba atlieka pažangos strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėseną, prisideda prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, siekia skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis ir jų įgyvendinimą.
