Skaitmeninimas – būdas išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms
Už platformos kūrimą atsakingos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) direktorė Aušrinė Žilinskienė pabrėžia, kad „ekultūra“ kuriama tam, jog tarnautų žmonėms ir taptų kasdienio gyvenimo dalimi. Ji atkreipia dėmesį į Ukrainos patirtį ir Britų bibliotekos kibernetinę ataką, kurios parodė, kad nekonsoliduoti ir nesaugiai saugomi duomenys gali būti prarasti.
„Skaitmeninimas yra būdas išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms, nes fiziniai artefaktai – vaizdo ir garso juostos, knygos, dokumentai – neišvengiamai nyksta. Taigi skaitmeninimas leidžia apsaugoti originalus nuo nusidėvėjimo. Taip kultūros paveldas tampa ir saugesnis, ir daug plačiau prieinamas, o centralizuota sistema padeda jį išsaugoti ir užtikrinti paslaugų tęstinumą net per krizes“, – sako A.Žilinskienė.
Kultūros paveldas tampa ir saugesnis, ir daug plačiau prieinamas.
LNB vadovė džiaugiasi, kad Lietuva patenka tarp valstybių, kurios vienos iš pirmųjų, dar 2005 metais, pradėjo konsoliduoti kultūros paveldą, o šiuo metu kuriamą nacionalinę kultūros turinio platformą „ekultūra“ tarptautiniai partneriai įvardija kaip labai ambicingą – dėl apimčių ir riboto laiko.
„Judame koja kojon su naujausiomis tendencijomis ir lygiuojamės į šioje srityje lyderiaujančias valstybes: Norvegiją, Nyderlandus, Vokietiją, Lenkiją, Daniją“, – pastebi A. Žilinskienė ir priduria, kad „ekultūra“ tarptautiniame kontekste išsiskiria tuo, jog sujungia ne tik tradicines atminties institucijas – bibliotekas, archyvus ir muziejus – bet ir aktyviai įtraukia įvairias kultūros kūrimo ir sklaidos organizacijas, įskaitant scenos menų, muzikos, radijo ir televizijos, kultūros centrus. Tai leidžia Lietuvos kultūros turiniui būti visapusiškai pristatomam vienoje skaitmeninėje platformoje.
Tarptautinių grėsmių akivaizdoje kurti skaitmeninį turinį – būtina
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas taip pat teigia, kad skaitmeninės kopijos karo kontekste tampa itin svarbiu derybų ir ateities rekonstruojamos atminties įrankiu. Jos leidžia patvirtinti, kokie objektai buvo kolekcijose prieš sunaikinimą ar pagrobimą, todėl yra būtinos tiek karo reparacijų procesams, tiek galimam vertybių susigrąžinimui.
„Ukrainoje UNESCO iniciatyva specialios skaitmenintojų komandos vyksta į karo niokojamas teritorijas, kuriose fiksuoja kultūros paveldo objektus – pastatus, jų interjerus ir eksterjerus. Tai daroma todėl, kad Ukrainos miestai kasdien atakuojami raketomis ir dronais, o kartu su civiliais gyventojais naikinami ir paveldo objektai: cerkvės, vienuolynai, muziejai. Iš muziejų pagrobta daugybė meno kūrinių, šimtai jų išvežti į Rusiją“, – apie situaciją pasakoja muziejaus generalinis direktorius.
Skaitmenintas turinys yra patikimas, faktais pagrįstas šaltinis, padedantis aktualizuoti šalies istoriją. Tai svarbus faktorius gilinantis į tautinės tapatybės problematiką, istoriją, atsvara gausiems dezinformacijos srautams.
Lietuvos istorija rodo, kokia svarbi ši informacija: XIX a. pagrobus vertybes iš Lietuvos, tikslūs sąrašai ir vaizdinė medžiaga nebuvo išlikę, todėl trūko argumentų įrodyti, kas konkrečiai dingo. Skaitmeninimas leidžia išvengti tokio likimo šiandien.
Pastatų skenavimas: tikslūs modeliai ateities atkūrimui
Platforma „ekultūra“ suteikia galimybę laikyti, išsaugoti, apsaugoti nacionalinės reikšmės turinį. Nekilnojamo kultūros paveldo 3D turinys ypač svarbus, nes remiantis juo esant poreikiui įmanoma būtų atkurti sugriautus pastatus ir kitus svarbius kultūros paveldo objektus. Specialia įranga fiksuojama pastatų išorė ir vidus, kad būtų galima itin tiksliai atkurti jų struktūrą.
Anot dr. A. Gelūno, pasitelkus brėžinius, litografijas ir piešinius pokariu buvo atstatytas Lenkijos sostinės Varšuvos senamiestis, kuris per karą buvo sulygintas su žeme.
„Pamenate, buvo šmaikštaujama, kad mūsų Valdovų rūmai buvo atstatyti pagal akvarelę ant saldainių dėžutės? Žinoma, buvo ir daugiau piešinių, litografijų, tačiau turėdami tikslius 3D modelius, ateityje galėsime atkurti pastatus nebe remdamiesi vien intuicija ar fragmentine ikonografija, o preciziškais duomenimis.
Skaitmeninimas karo kontekste tampa galingu apsaugos įrankiu, užtikrinančiu tiek paveldo atmintį, tiek faktiškai padedančiu rekonstrukcijoms taikos metu“, – aiškina pašnekovas.
Tarptautinė patirtis: kaip pasaulis saugo kultūros paveldą
Visos valstybės juda panašia linkme – skaitmenizuoja ir konsoliduoja kultūros turinį. Pavyzdžiui, Lenkija vien tik audiovizualiniam turiniui sutelkti investavo 17 mln. zlotų. Latvija nuo 2015 m. vysto vieningą skaitmeninio kultūros paveldo platformą, kurioje yra 3,8 mln. objektų, juos teikia apie 500 įstaigų iš Latvijos ir užsienio valstybių.
Anot dr. A. Gelūno, skaitmeninimo iššūkius sprendžia daugybė valstybių. Muziejai konsultuojasi tarpusavyje, kaip pasiruošti galimiems pavojams. Lietuva šioje srityje išsiskiria turėdama Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS) – nacionalinę skaitmeninimo sistemą, veikiančią jau daugiau nei dešimtmetį. Šiuo metu vykdomas informacinių sistemų ir duomenų bazių atnaujinimas bei duomenų sąsajumo užtikrinimas su kuriama nacionaline platforma „ekultūra“.
Nors pradžioje buvo institucijų pasipriešinimo, šiandien LIMIS laikoma viena sėkmingiausių sistemų Europoje. Ji tapo netgi Japonijos mokslininkų tyrimų objektu. Kitas stiprus europinis pavyzdys – Europos kultūros paveldo portalas „Europeana“, kurioje skaitmeninį turinį kaupia visos ES šalys. Tai leidžia edukatoriams ir tyrėjams naudoti tūkstančius kokybiškų vaizdų, nepriklausomai nuo geografinių ribų.
„Nacionalinė biblioteka yra globalios Europos kultūros dalis. Portalo „epaveldas.lt“, o vėliau ir „ekultūra“ duomenys bus perduodami Europos kultūros paveldo platformą į „Europeana“. Paaiškėjo, kad kurdami nacionalinę skaitmeninio turinio platformą ir dirbdami su naujosios kartos skaitmeniniu turiniu mes judame greičiau nei tarptautiniai standartai. Kol standartai ruošiasi pasivyti, mes jau ruošiamės startuoti“, – apie situaciją tarptautinėje plotmėje pasakoja LNB direktorė.
Kultūros mobilizacija: ką darytų Lietuva grėsmės atveju
LNDM generalinio direktoriaus dr. A. Gelūno teigimu, Lietuvoje jau vyksta diskusijos, kaip elgtis kilus realiai grėsmei kultūros paveldui.
„Svarstoma centralizuota vertingiausių objektų – vadinamojo „deimantinio fondo“ – evakuacija į saugias šalis. Kartu su fizine, būtina ir skaitmeninė evakuacija – saugus duomenų laikymas keliuose tarptautiniuose serveriuose, debesyse“, – teigia jis.
Tokie projektai kaip „ekultūra“ sudaro galimybę kultūrai išlikti prieinamai net krizės sąlygomis.
Kol platforma „ekultūra“ kuriama, kviečiame apsilankyti informacinėje svetainėje ekultura.lt.
Pavienius skaitmenintus kultūros objektus galite rasti portale epaveldas.lt – čia jų sąrašas bus pildomas iki pat projekto pabaigos, kol bus baigiama kurti platforma „ekultūra“.
Platformos „ekultūra“ kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
