Kreipimesi akcentuojama, kad tokia situacija gali kelti grėsmę valstybės kultūrinių vertybių išsaugojimui, menkinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis bei devalvuoti pačią kultūros politikos sampratą.
Dokumente taip pat pabrėžiama, jog kultūros ministerijos veiklos rezultatai daro reikšmingą poveikį ne tik kultūros, bet ir politiniam, ekonominiam bei socialiniam šalies gyvenimui.
Asociacija ragina pagrindines valstybės institucijas, politines partijas ir visuomenę atidžiau vertinti priimamus sprendimus, susijusius su kultūros politikos formavimu ir įgyvendinimu, siekiant užtikrinti, kad ši sritis būtų valdoma atsakingai, kompetentingai ir valstybės interesų pagrindu.
Pateikiame visą kreipimosi tekstą:
Matydami kas ir kaip vyksta Lietuvoje, kas ir kaip nori formuoti bei vykdyti Valstybės kultūros politiką, kreipiamės į pagrindinių Valstybės institucijų vadovus, valdančiąsias partijas ir pilietiškai aktyvią visuomenę.
Nors ir demokratišku būdu išrinkta politinė jėga siekia vadovauti mūsų šalies kultūrai, t.y. Valstybės veiklos bei politikos formavimo sričiai, bet jos atstovai neturi pakankamo šios srities išmanymo, patirties ir kompetencijos.
Ši partija siekia ir bando skirti Valstybės veiklos vadovais, ministrais reikalingo (būtino) pasirengimo dirbti kultūros srityje neturinčius asmenis, tikintis, kad bandymų ir klaidų metodais savo kadencijos eigoje jie įgis šiai veiklai reikalingų žinių, patirties ir, didelės sėkmės atveju, net išvengs atsakomybės už Valstybei žalingus sprendimus. Toks požiūris į Valstybės valdymą, jį prilyginant prie praktinio ar net savarankiško mokymosi, griauna pasitikėjimą Valstybe, devalvuoja jos saugomas vertybes.
Esmė – ne ministro personalija, nors tai buvo puiki problemos vizualinė ir garsinė iliustracija, esmė – Kultūros ministerija negali būti valdoma „Nemuno aušros“. Lietuvos meno kūrėjų asociacija palaiko šį Kultūros asamblėjos reikalavimą ištaisyti situaciją, kurią sukūrė Prezidentas ir valdančioji dauguma.
Partija, kuri savo rinkimų programoje apie kultūrą sugebėjo suformuluoti vos du punktus – neturi kompetencijų šiai sričiai valdyti. Vienas iš šios partijos rinkiminės programos punktų atskleidžia partijos siektiną naujovę – „senjorų kultūros pasą“, kitas – pokyčius Genocido ir rezistencijos centro veikloje. Pirmasis nekoreliuoja su jokia iš devynių pagrindinių Kultūros ministerijos funkcijų.
Kultūros ministerijos ir ministro kompetencija apima itin plačias viešojo administravimo veiklas. Be tradiciškai suprantamo išmanymo apie struktūrinį planavimą, kultūros finansavimo sistemas ir sritį reglamentuojančius teisės aktus, ministras ir ministerija atsakingi už kultūros paveldo politiką, autorių teisių apsaugą, audiovizualinės politikos formavimą, meno kūrėjų teisinę ir socialinę apsaugą, informacinės aplinkos bei žiniasklaidos reguliavimą, skirtingų meno sričių plėtros koncepcijas ir programas, tautinių bendrijų integraciją, kūrybinių industrijų bei kultūros ir meno įvairovės skatinimą.
Taip pat ministerija kuria kovos su dezinformacija strategiją ir rengia jos įgyvendinimo planus, koordinuoja valstybės atminties politiką ir valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą, yra atsakinga už kultūros diplomatiją bei dar daugelį kitų veiklų.
-
Po Žemaitaičio pareiškimų apie Gelūną – griežtas prezidento verdiktas dėl „aušriečių“ kultūros ministro
-
Remigijus Žemaitaitis atsakė į Nausėdos ultimatumą: kultūros ministro galės ieškoti visa koalicija
-
Inga Ruginienė: mes, socialdemokratai, rasime geriausią ministrą į Kultūros ministeriją
-
Kultūros ministeriją prarandantis Žemaitaitis siunčia signalą socialdemokratams: esu sukalbamas
Kai nėra suvokiama, koks yra kultūros ir meno esmės turinys – yra viena, bet kai demonstruojamas nesuvokimas vienoje iš viešojo administravimo sričių, kurią norima valdyti – tai jau yra pavojus Valstybės sąrangai.
Tai rodo, kad ši politinė jėga negali vadovauti šalies kultūros politikos formavimui ir prižiūrėti jos įgyvendinimo. Šios politinės partijos atstovams trūksta gilesnio supratimo apie kultūros ir meno sektoriaus specifikos esmę, jiems nėra suprantami ilgalaikiai Valstybės šios valdymo srities iššūkiai bei nežinomi jai reikalingi sisteminiai sprendimai.
Šios partijos atstovų vieši pareiškimai, susiję su geopolitinėmis grėsmėmis, leidžia abejoti lojalumu Lietuvos valstybei, jos suverenitetui. Sritis, kurioje ši partija siekia valstybinės reikšmės įtakos – kultūra – yra tautos ir visos Valstybės identiteto pamatas.
Kalbame ne apie Valstybės sąrangos ir demokratijos veikimo peržiūrą ar keitimą, kuo manipuliatyviai bandoma gintis, kalbame apie tai, kad politinei jėgai, įrodžiusiai kompetencijos neturėjimą aptariamoje Valstybės valdymo srityje, negali būti patikėtas šios srities valdymas.
Kultūros ministerijos veiklos rezultatai turi ne vien kultūrinį, bet ir ženklų poveikį Lietuvos politiniam, ekonominiam bei socialiniam gyvenimui. Atstovaudami didelei šalies kūrybinės bendruomenės daliai (Lietuvos meno kūrėjų asociaciją sudaro 12 meno kūrėjus jungiančių organizacijų), kviečiame Jus dar kartą įvertinti, ar priimami sprendimai saugo Valstybės bei jos visuomenės pamatinius interesus.
