Mintis, kad Čiurlionio kūrybą galima patirti nauju būdu, iš pradžių atrodė drąsi ir net šiek tiek rizikinga. Tačiau būtent taip prasidėjo kelionė, kuri lietuvių kūrėjus nuvedė į svarbiausius pasaulio kino festivalius ir atvėrė naujas galimybes visam kūrybinių industrijų laukui.
Nuo idėjos iki kūrinio – ilgas mokymosi kelias
Pasak VR patirčių kūrėjų Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko, mintis perkelti M. K. Čiurlionio kūrybą į virtualią realybę gimė dar 2015–2016 metais. Tuo metu pasaulyje pradėjo rastis meninių VR projektų, o jų populiarumas paskatino svarstyti, kaip tokiu būdu galima naujai atskleisti ir lietuvišką kultūros paveldą.
„Pamačiau Van Gogo paveikslų VR interpretacijas ir pagalvojau – jei M. K. Čiurlionis atsirastų virtualioje realybėje, tai galėtų sudominti daugybę žmonių, ypač užsieniečių. Taip gimė pirmoji mintis“, – prisimena Kristina Buožytė.
Nors idėja atrodė įkvepianti, jos įgyvendinimas pareikalavo kelerių metų darbo. Nei Kristina, nei Vitalijus iki tol nebuvo dirbę su virtualios realybės technologijomis, todėl kiekvienas kūrybinis etapas buvo kartu ir mokymosi procesas. Komanda turėjo nuo nulio sukurti vizualinę kalbą, išbandyti įvairias technines galimybes ir ieškoti tinkamos pusiausvyros tarp technologinio tikslumo bei meninės raiškos.
„Tai buvo visiškai eksperimentinis dalykas – niekas nežinojo, kas iš to gali išeiti. Kai pradėjome rodyti dar nebaigtą projektą, sulaukėme stiprios reakcijos ir tada supratome, kad šis kūrinys turi potencialo“, – sako Vitalijus Žukas.
Kūrėjai pasakoja, kad ši patirtis nuo pat pradžių reikalavo ir kūrybinės drąsos, ir atsakomybės. M. K. Čiurlionio kūryba yra viena ryškiausių Lietuvos kultūros ikonų, todėl kiekvienas sprendimas buvo priimamas itin atsargiai.
„Kai kreipėmės į M. K. Čiurlionio anūkę, kuri tuo metu dar buvo gyva, dėl kai kurių „skanų“, reikalingų paveikslams, ji pasakė, kad duos juos, bet netiki mūsų projektu. Tai, žinoma, nepadėjo jaustis užtikrintai, tačiau vis tiek darėme. Atsakomybė buvo didžiulė, bet kartu jautėme, kad tai svarbu“, – prisimena Vitalijus Žukas.
Anot Kristinos Buožytės, šio projekto sėkmę nulėmė ne tik technologiniai sprendimai, bet ir žmonės, kurie juo patikėjo. Komandinė sinergija, pasitikėjimas vienas kitu ir nuoseklus darbas leido pasiekti kokybę, kuri pranoko pradinį sumanymą. Kūrėjai siekė ne greito rezultato, o kūrinio, galinčio išlaikyti M. K. Čiurlionio dvasios autentiškumą.
„M. K. Čiurlionis yra tarsi Lietuvos vizitinė kortelė, todėl jautėme pareigą jo kūrinių nesugadinti. Žinojome – gal užtruks ilgiau, bet norėjome pasiekti tokį rezultatą, kuris pateisintų tiek mūsų, tiek žiūrovų lūkesčius“, – teigia režisierė.
Nuo nacionalinės sėkmės iki tarptautinio pripažinimo
„Angelų takais“ tapo vienu pirmųjų lietuviškų VR kūrinių, pritraukusių tarptautinį dėmesį. Projektas buvo pristatytas Venecijos kino festivalyje, o vėliau – ir kituose pasaulio renginiuose. Tokie pasiekimai atvėrė kūriniui duris į platesnes auditorijas ir padėjo Lietuvos kūrėjams įsitvirtinti kaip stipriems VR turinio kūrėjams tarptautinėje erdvėje.
„Pagrindinis tikslas nuo pat pradžių buvo, kad M. K. Čiurlionis atsirastų VR platformoje ir taptų matomas pasaulyje. Kai buvome atrinkti į Venecijos kino festivalį, sulaukėme didelio dėmesio – tai buvo svarbus žingsnis mūsų projektui“, – pasakoja Kristina Buožytė.
Kūrėjų teigimu, VR patirtis pasiekė žiūrovus įvairiose šalyse – nuo Japonijos iki JAV. Nors kultūriniai kontekstai skirtingi, emocinė reakcija į kūrinį visur buvo panaši, o Čiurlionio kūryba tapo universalia jungtimi tarp skirtingų publikų.
„Rodėme projektą labai skirtingoms auditorijoms ir visur reakcijos buvo panašios. Japonai dažnai sakė, kad ši patirtis jiems padėjo atsitraukti nuo kasdienės įtampos, o amerikiečiai po seanso pradėdavo domėtis pačiu Čiurlioniu – tai mums buvo svarbiausias įvertinimas“, – sako Vitalijus Žukas.
Pasak kūrėjų, Lietuvoje VR kūrybos laukas šiandien vystosi sparčiai, o valstybės parama tapo vienu svarbiausių šio augimo veiksnių. Kūrėjas džiaugiasi, kad dar prieš dešimtmetį eksperimentine laikyta sritis dabar turi tvirtą pagrindą – infrastruktūrą, auditoriją ir profesionalus, gebančius dirbti su sudėtingais projektais.
„Lietuva pagal VR projektų prieinamumą visuomenei neturi analogų. Manau, šis valstybės žingsnis pasiteisino – davė labai gerą rezultatą. Svarbu jį palaikyti ir toliau“, – sako kūrėjas.
Jo teigimu, nors VR projektų gamyba išlieka techniškai sudėtinga ir reikalaujanti didelių išteklių, nuoseklus finansavimo tęstinumas ir dėmesys šiai sričiai leidžia kurti vis ambicingesnius darbus. Dabar svarbiausia – išlaikyti sukurtą bazę ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
„Šiuo metu vyksta pokalbiai dėl mūsų darbų pristatymo net aštuoniose šalyse. Tai vienas geriausių Lietuvą pristatančių produktų, jungiančių meną ir technologijas. Tokį „know-how“ turi ne kiekviena šalis“, – priduria Vitalijus Žukas.
Komanda jau žvelgia į priekį – planuoja trečiąją „Angelų takais“ dalį, kuri užbaigtų M. K. Čiurlionio kūrybos VR trilogiją. Anot Kristinos Buožytės, tai natūralus kūrybinis žingsnis, siekiant pilnai atskleisti menininko palikimą ir užbaigti pradėtą ciklą. M. K. Čiurlionis ir pats kūrė trimis ciklais, todėl režisieriams svarbu užbaigti šią kelionę taip, kaip ją pradėjo iškilus menininkas.
KKI akceleratorius: pagalba kūrėjams nuo idėjos iki augimo
„Angelų takais“ istorija parodė, kad kūrybinės idėjos gali tapti ilgalaikiais, tvariais projektais, jei joms suteikiama kryptis, partnerystės ir verslumo žinių pagrindas. Tokie pavyzdžiai atskleidžia, kaip kūryba, pasiekusi brandos tašką, gali augti toliau – kurti naujus produktus, auditorijas ir rinkas. Siekdama, kad tokių istorijų Lietuvoje daugėtų, Inovacijų agentūra inicijavo „Kūrybinių verslų akceleravimo“ projektą, skirtą kultūros ir kūrybinių industrijų atstovams.
Projekto tikslas – suteikti kūrėjams praktinių žinių, padedančių stiprinti verslumą ir pasirengti augimui tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Dalyviai galės rinktis iš penkių programų – nuo Pre-akceleratoriaus pradedantiesiems iki Eksporto, E-komercijos, Žiedinės ekonomikos ir ArtTech akceleratorių, skirtų pažengusiems.
Penkiose projekto programose numatyti praktiniai mokymai, mentorystės sesijos ir „Demo Day“ renginiai, kuriuose kūrėjai galės pristatyti savo idėjas potencialiems partneriams bei investuotojams. Visi dalyviai turės prieigą prie „KKI Įrankių dėžės“ – interaktyvios platformos, kurioje kaupiama naudinga informacija, šablonai ir ekspertų kontaktai.
Pirmoji projekto programa „Kūrybinio verslo pre-akceleratorius“ padės dalyviams susidėlioti individualų veiksmų planą, užmegzti kontaktus ir pasiruošti tolimesniam augimui. Programa orientuota į praktinį pritaikomumą, kad kūrybinės idėjos virstų realiais, tvariais projektais – taip, kaip nutiko „Angelų takais“ komandai.
Pirmosios atrankos į programas jau prasidėjo, o mokymai tęsis iki 2027 m. pabaigos. Daugiau informacijos apie projektą – kki.inovacijuagentura.lt.
Projektą „KKI akceleravimo veikla fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms VVL regione ir sostinės regione“ bendrai finansuoja Europos Sąjunga.
