Muziejui perduotas ilgamečio nacionalinės televizijos operatoriaus Jurgio Vaitulevičiaus fotoarchyvas

Palikimas – daugiau nei trisdešimt tūkstančių kadrų

Jurgis Vaitulevičius visą savo profesinį gyvenimą dirbo nacionalinėje Lietuvos televizijoje – pradėjo karjerą pirmaisiais televizijos kūrimosi dešimtmečiais, o nepriklausomybės laikotarpiu rengė tiesiogines transliacijas iš Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo salės.

Fotografija, buvusi J.Vaitulevičiaus asmeniniu pomėgiu, lydėjo jį visus darbo metus, todėl archyve atsiskleidžia ne tik oficialioji televizijos istorija, bet ir jos užkulisiai.

„Fotoarchyve taip pat nugulė Vilniaus kaitos, kasdienio gyvenimo vaizdai. Užfiksuota daugiabučių statybos pradžia, dar neužstatytas dešinysis Neries krantas, besikeičiantys Žvėryno ir kiti rajonai. Greta to – gatvės gyvenimo scenos, vaikų darželio šventės, namų buitis, žmonių portretai“, – pasakoja su negatyvais dirbantis Lietuvos nacionalinio muziejaus fotografas Virgilijus Usinavičius.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės Rūtos Kačkutės, J.Vaitulevičiaus palikimas reikšmingai papildo muziejaus kaupiamą vizualinės atminties fondą.

„Džiaugiamės, kad šis daugiau nei trisdešimt tūkstančių kadrų rinkinys prisideda prie muziejaus Fotodokumentikos centro plėtojimo ir stiprina mūsų galimybes tyrinėti, saugoti bei pristatyti šalies vizualinę istoriją. Tokie archyvai leidžia ne tik fiksuoti faktus, bet ir atkurti laikmečio nuotaikas, kasdienybės detales, kurios ilgainiui tampa neįkainojamais istoriniais šaltiniais“, – sako R.Kačkutė.

Pastaraisiais metais, sūnui Arvydui Vaitulevičiui ir kolekcininkui Aidui Pikiotui pradėjus domėtis J.Vaitulevičiaus kūryba, dalis vaizdų imti viešinti socialiniuose tinkluose.

S.Samsono nuotr. / LNM/J. Vaitulevičiaus fotoarchyvo perdavimas Lietuvos nacionaliniam muziejui

„Muziejaus darbuotojai atkreipė dėmesį į viešai skelbiamas nuotraukas, susiekė su autoriaus šeima ir giliau pasidomėjo šio mažai tyrinėto autoriaus palikimu. Kruopščiai tvarkytas ir atsakingai išsaugotas archyvas su išsamia dokumentacija yra neabejotinas atradimas tiek istorikams, tiek platesnei visuomenei“, – pažymi Lietuvos nacionalinio muziejaus Fotodokumentikos centro vadovė Jolanta Bernotaitytė.

Tėvo kadrai, primenantys buvusį miestą

Kaip teigia sūnus A.Vaitulevičius, tėvas nuolat fotografuodavo, vaikščiodavo su fotoaparatu, o kaip Lietuvos televizijos operatoriui tai buvo ir profesijos, ir gyvenimo būdo dalis.

„Didelio atradimo momento tarsi nebuvo – žinojome, kad archyvas yra, suvokėme jo reikšmę. Iki tol buvome matę tik nedidelę dalį kadrų – tėvas darydavo kontrolinius atspaudus, bet dauguma negatyvų taip ir liko stalčiuose. Dabar pamažu išnyra ne tik šeimos gyvenimo Žvėryne epizodai, bet ir labai įdomūs, šiandien jau istorinę vertę įgavę Vilniaus vaizdai“, – teigia A. Vaitulevičius.

Romualdas Vaitulevičius pažymi, kad įvertinus tėvo fotoarchyvo mastą tapo akivaizdu – šeimai vienai pasirūpinti šiuo palikimu būtų sudėtinga.

„Labai džiugu, kad šie kadrai taps prieinami ir kitiems – tai ne tik mūsų šeimos istorija, bet ir Vilniaus, Lietuvos vaizdai. Mums svarbu, kad archyvas pateko į Lietuvos nacionalinio muziejaus Fotodokumentikos rinkinius – čia jis bus profesionaliai išsaugotas ir prieinamas visuomenei, tyrėjams bei turės galimybę gyvuoti toliau“, – sako R.Vaitulevičius.

Svarbus indėlis į Lietuvos nacionalinio muziejaus fotodokumentiką

J.Vaitulevičiaus fotoarchyvas reikšmingai prisideda prie kryptingos Lietuvos nacionalinio muziejaus 2023 m. pradėto steigti Fotodokumentikos centro plėtros ir stiprina jo, kaip vieno svarbiausių lituanistinės fotografijos kaupimo bei tyrimų židinio, vaidmenį šalyje.

Šiandien muziejus yra sukaupęs beveik 400 000 saugojimo vienetų, tarp jų – keliolika fotografų archyvų. Čia saugomos Antano Ališausko, Mariaus Baranausko, Rimanto Dichavičiaus, Algimanto Kezio, Onos Pajedaitės, Algimanto Kunčiaus, Mečislovo Sakalausko, Antano Sutkaus, Raimondo Urbakavičiaus, Stanislovo Žvirgždo ir kitos autorinės kolekcijos.

J.Vaitulevičiaus archyvas jau pradėtas skaitmeninti: perfotografuojami negatyvai, jie archyvuojami, rengiami kontaktiniai lapai, atspausdinta parodinių sidabro želatinos atspaudų. Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės, tokie archyvai – išskirtinė dovana muziejui, tyrėjams bei visuomenei.

„J.Vaitulevičiaus archyvas turi aiškų ateities potencialą – ši medžiaga atveria galimybes ją pristatyti parodose ir kituose viešuose formatuose, taip stiprinant Fotodokumentikos centro veiklą ir sugrąžinant į Lietuvos kultūrinės atminties lauką svarbų, tačiau ilgą laiką plačiau nematytą vizualinį pasakojimą“, – teigia R.Kačkutė.