Rugsėjo viduryje Kultūros ministerija paskelbė 46-ių į šias premijas pretenduojančių Lietuvos kūrėjų pavardes, kurias pateikė įvairios Lietuvoje veikiančios kultūros organizacijos.
Tarp jų – kinotyrininkės Gražinos Arlickaitės, choreografės Anželikos Cholinos, architektūros istorikės Marijos Drėmaitės, poeto Gintaro Grajausko, dailininko ir fotografo Algirdo Griškevičiaus, iliustruotojo ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus, rašytojo Rimanto Kmitos, stiklo dailininko Remigijaus Kriuko, aktorės Vaivos Mainelytės, saksofonininko Liudo Mockūno, fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo, aktoriaus Arūno Sakalausko, menininko Sauliaus Vaitiekūno, pianisto Roko Zubovo bei daugelio kitų pavardės.
-
Dėl Ignoto Adomavičiaus „radinių“ Kultūros ministerijoje – aštrūs ginčai ir grūmojimai teisėsauga
-
Įspėjamojo streiko iniciatoriai ragina kurti palaikymo grupes ir prisidėti ne tik kultūros sektorių
-
Muziejui atsisakius skolinti meno kūrinius Vyriausybei bei premjerės rezidencijai, bus sugrąžinti 88 darbai
Pasak A.Gelūno, premijos skyrimo komisija, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, nusprendė neboikotuoti šios premijos, nes tai, anot jo, yra ne politinis, o kultūrinis žinomų kūrėjų įvertinimas už jų darbus bei indėlį į Lietuvos kultūros ir meno gyvenimą.
Tiesa, savo posėdžius komisijos nariai planuoja rengti ne Kultūros ministerijoje, kaip buvo įprasta anksčiau, o nuotoliniu būdu.
„Premijos skyrimo nuostatose nėra prievolės komisijos susitikimus rengti Kultūros ministerijos patalpose, todėl susitikimai su ekspertais bei diskusijos galės kokybiškai vykti ir nuotoliniu būdu. Galiausiai niekas mums nedraudžia susibėgti gyvai ir kitoje vietoje“, – teigė A.Gelūnas.
Anot jo, jei komisija būtų priėmusi sprendimą atsistatydinti, tokiu atveju pirmiausia nukentėtų žmonės, kurie yra nusipelnę Lietuvos kultūrai, o ne politikai.
„Štai kodėl vienbalsiai nusprendėme atrinkti premijų laureatus, nes šiuo atveju boikotavimas neturėtų jokios prasmės. Juk už šią situaciją, kurioje esame atsidūrę, atsakingi ne menininkai ir kultūros žmonės, bet politiniai veikėjai“, – pabrėžė komisijos pirmininkas.
Paklaustas, ar tokiu būdu premijos komisija nepastatys į itin nepatogią padėtį paskelbtų laureatų, kuriems gali iškilti moralinė dilema, kaip šią premiją priimti, A.Gelūnas teigė, kad tai bus asmeninis jų pačių reikalas – ar ateiti į apdovanojimo ceremoniją prezidentūroje, ar deleguoti kitą asmenį.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiandien taip toli į priekį žiūrėti neverta, nes situacija Lietuvos politikoje keičiasi itin sparčiai, o nuspėti, kas bus vasario mėnesio viduryje, kai įprastai ir rengiama Nacionalinės premijos laureatų pagerbimo ceremonija, nėra reikalo.
„Šiandien mes kalbame tik apie ekspertinį kandidatų vertinimą, o ateitis parodys, kas kultūros lauke bus po kelių mėnesių“, – teigė A.Gelūnas.
Šiandien yra spalis, tad tikimės, kad valdžia adekvačiai įvertins visos dabartinės situacijos rimtumą ir turės ryžto bei valios šią situaciją išspręsti pozityviai.
Pasak jo, Kultūros ministerija yra tik šio proceso administratorius, o politikai iki šiol į komisijos darbą niekaip nesikišo. „To nėra buvę. Bet jei atsitiktų – iškart paviešintume. Tačiau kol kas nematau požymių, kad tai galėtų vykti“, – 15min sakė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas.
Paklaustas, koks vaidmuo visame šiame nacionalinių premijų skyrimo procese tenka kultūros ministrui, A.Gelūnas teigė, kad įprastai, paskelbiant galutinį premijų laureatų sąrašą, būdavo rengiama spaudos konferencija, kurioje dalyvaudavo ir ministras.
„Tačiau visa tai vyksta gruodžio mėnesį. O šiandien yra spalis, tad tikimės, kad valdžia adekvačiai įvertins visos dabartinės situacijos rimtumą ir turės ryžto bei valios šią situaciją išspręsti pozityviai“, – sakė A.Gelūnas.
Dabartinėje Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijoje, be jo, taip pat dirba aktorė Nelė Savičenko, kompozitorė Lina Lapelytė, kino režisierius Arūnas Matelis, menotyrininkė Agnė Narušytė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, literatūrologė Brigita Speičytė, muzikologė Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, rašytojas Rimvydas Stankevičius, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, istorikas Aurimas Švedas.
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija – tai aukščiausias kūrėjo įvertinimas, skiriama už reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius 7 metus.
Kasmet yra skiriamos ne daugiau kaip 6 kultūros ir meno premijos, iš kurių ne daugiau kaip 2 už viso gyvenimo nuopelnus.
