Sekite 15min GoogleAr galima savo socialiniuose tinkluose skelbti internete rastą fotografiją? Ar kelių svetimos dainos sekundžių „pasiskolinimas“ jau gali būti traktuojamas kaip autorių teisių pažeidimas? O ką daryti, jei kūrinys atsiduria autoriaus pasaulėžiūrai nepriimtiname kontekste? Šie klausimai aktualūs ne tik menininkams, bet ir kiekvienam, kuris kasdien klausosi muzikos, dalijasi nuotraukomis ar kuria turinį internete.
Pokalbį moderavusi I.Narkutė atkreipė dėmesį, kad vos tik kūrinys išleidžiamas į pasaulį, jis pradeda gyventi savarankišką gyvenimą. Dainos perdainuojamos, fotografijos plinta socialiniuose tinkluose, kūriniai tampa kitų menininkų įkvėpimo šaltiniu, o kartais atsiduria kontekstuose, kurių patys autoriai niekada nebūtų pasirinkę.
Svarbios net dvi sekundės
Vienas dažniausių autorių teisių srities mitų – kad trumpą muzikos fragmentą ar nedidelę kitokio kūrinio dalį galima naudoti be autoriaus leidimo. Pasak LATGA Menų skyriaus vadovės I.Radovič, tokios universalios taisyklės nėra. „Nesvarbu kūrinio tipas, nesvarbu ir trukmė ar apimtis. Reikia žiūrėti į panaudojimo tikslą ir būdą“, – aiškino ekspertė.
Ji priminė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teisme buvo nagrinėta byla, susijusi su vos kelių sekundžių trukmės muzikos fragmento panaudojimu. Taigi vien tai, kad panaudota labai maža kūrinio dalis, savaime nereiškia, jog leidimo nereikia.
LATGA Menų skyriaus vadovė pabrėžė, kad įstatymai numato tam tikras autorių teisių išimtis, pavyzdžiui, galimybę cituoti kūrinius kritikos ar apžvalgos tikslais. Tačiau šios išimtys taikomos tik laikantis nustatytų sąlygų, todėl vien jomis remiantis negalima automatiškai manyti, kad kūrinys naudojamas teisėtai. Kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečias aplinkybes.
Nuotrauka – ne visų nuosavybė
Dar viena pokalbio tema tapo fotografijų naudojimas socialiniuose tinkluose. Nors nuotraukos internete atrodo lengvai prieinamos, tai nereiškia, kad jas galima laisvai kopijuoti, skelbti savo paskyroje ar naudoti reklamai.
Kaip naudoti nuotraukas, per tinklalaidę domėjosi ir pats S.Prūsaitis. Muzikantas teiravosi, ar gali savo socialiniuose tinkluose paskelbti koncerte padarytą fotografiją, kurioje yra įamžintas, ir kaip tinkamai nurodyti jos autorių.
„Publikuoti leidimo reikia, o kaip ir kur nurodyti autoriaus pavardę, yra susitarimo dalykas. Autorius pagal įstatymą turi teisę reikalauti, kad jo pavardė būtų nurodyta“, – paaiškino I.Radovič.
Ekspertė taip pat paaiškino, kad svarbu atskirti dalijimąsi originaliu autoriaus įrašu socialiniuose tinkluose nuo svetimos nuotraukos ar kito vizualiojo meno kūrinio išsaugojimo ir paskelbimo savo paskyroje. Autorių teisių požiūriu naudojimasis socialinių tinklų dalijimosi funkcija ir savarankiškas kūrinio įkėlimas nėra tas pats.
Fotografas T.Kazakevičius prisiminė, kaip viena jo nuotrauka, kurioje baltas arklys geria vandenį iš balos prie Vilniaus filharmonijos, plačiai pasklido internete. Žmonės ją komentavo, kūrė įvairiausias istorijas. Dalijantis vaizdu kartais pasimesdavo informacija apie autorių, tačiau jis galėjo sekti nuotraukos kelionę po internetą, nes iš fotografavimo stiliaus atpažinę žmonės jį kartkartėmis pažymėdavo.
„Tikrai nežinau, kaip tas kadras atsidūrė internete – kažkas kažkur išsisaugojo, copy-paste ir viso gero. Gal 50 kartų kažkas mane pažymėjo internete prie šios nuotraukos. Buvo įdomu stebėti nuotraukos kelionę ir tai, kokiu folkloru ji buvo apipinta.
Žmonės komentaruose spėliojo, kad nuotrauka padaryta ankstų rytą po linksmybių netoliese esančiame bare, juokavo apie baltus arklius ir kūrė vis naujas vaizdo interpretacijas“, – šypsodamasis pasakojo fotografas.
Nors šią istoriją fotografas prisiminė su humoru, jis pripažino, kad ne visais atvejais į netinkamą fotografijos naudojimą galėtų reaguoti taip lengvai.
Atsakomybė prieš herojus
Dokumentinės fotografijos kūrėjui svarbu ne tik tai, kaip naudojamas jo darbas, bet ir kokią įtaką netinkamas kontekstas gali turėti nuotraukoje įamžintam žmogui.
T.Kazakevičius pabrėžė, kad visai kitaip vertina situacijas, kai fotografijoje užfiksuotas peizažas ar gyvūnas, ir tas, kuriose įamžinti konkretūs žmonės, ypač vaikai.
Jo teigimu, dokumentinis kadras nėra tik gražus vaizdas, kurį galima pritaikyti bet kokiai publikacijai ar reklamai. Jame užfiksuotas žmogus gali būti atpažįstamas, o pakeistas kontekstas – iškreipti jo istoriją.
„Jeigu tai neįžeistų mano herojaus, man nelabai svarbu, ar savo kadrą pamatysiu vienur, ar kitur. Tačiau prieš savo fotografijų herojus jaučiu didžiulę atsakomybę. Juk aš tą žmogų pažįstu, su juo atvirai bendravau. Ir jeigu jo atvaizdas atsirastų kažkokiame neteisingame naratyve, tai būtų didžiulė moralinė žala“, – sakė T.Kazakevičius.
Kai kūrinys susiejamas su politinėmis pažiūromis
Vienu jautriausių pokalbio klausimų tapo kūrinių naudojimas autoriams nepriimtiname politiniame kontekste.
I.Narkutė prisiminė nemalonią patirtį, kai iš gerbėjų sužinojo, kad jos daina „Raudoni vakarai“ buvo atlikta Šeimų maršo renginyje. Ji sulaukė klausimų, ar palaiko renginio organizatorių idėjas ir save su jomis sieja.
„Tada LATGA labai greitai sureagavo į mano ir kitų autorių prašymus. Buvo sudarytas sąrašas autorių, kurie uždraudė savo kūrybą naudoti kituose to judėjimo renginiuose“, – prisiminė dainų autorė.
„LATGA, išduodama licencijas viešiems renginiams, nevertina jų organizatorių politinių pažiūrų. Tačiau autoriai gali iš anksto informuoti mus, kad nepageidauja, jog jų kūriniai būtų naudojami konkrečiuose renginiuose. Tokiu atveju LATGA gali neišduoti leidimo naudoti šiuos kūrinius“, – paaiškino I.Radovič.
Pasak ekspertės, svarbu atskirti kūrinių atlikimą viešuose renginiuose nuo jų naudojimo politinėje reklamoje. „LATGA neišduoda leidimų naudoti kūrinius politinėje reklamoje. Pavyzdžiui, jeigu socialiniuose tinkluose pasirodo vaizdo įrašas su autoriaus daina, jos žodžiais ar muzikos ištrauka ir žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad autorius palaiko konkrečią politinę partiją, tai jau yra politinės reklamos klausimas“, – pabrėžė I.Radovič.
LATGA primena, kad norint naudoti kūrinius reklamoje, net ir nepolitinėje, būtina gauti atskirą autoriaus ar jo teisių turėtojo leidimą.
Kai daina tampa folkloru
I.Radovič atkreipė dėmesį, kad autoriai turi ne tik turtines, bet ir asmenines neturtines teises – teisę į autorystės pripažinimą, teisę spręsti, kaip nurodomas autoriaus vardas, ir teisę į kūrinio neliečiamybę. Šios teisės lieka autoriui net ir perdavus turtines teises kitiems asmenims.
Išgirdusi S.Prūsaitį pasakojant, kad kartais jam pritrūksta laiko ir kantrybės sekti visas savo kūrinių interpretacijas, I.Radovič juokaudama pasiūlė eksperimentą: kas būtų, jei ji paimtų muzikanto hitą „39“, paliktų tą pačią melodiją, pakeistų dainos žodžius, pavadintų ją „49“ ir pristatytų kaip savo kūrinį? „Kaip jūs tada reaguotumėte? Ar būtumėte atlaidus?“ – klausė ekspertė.
S.Prūsaitis į tai atsakė šypsena ir atskleidė, kad kai kurios jo dainos taip išpopuliarėjo, jog pradėjo gyventi savarankišką gyvenimą. Jas perdainuoja skirtingų žanrų atlikėjai, naudoja šokių kolektyvai, o internete atsiranda vis naujų interpretacijų.
„Yra kūrinių, su kuriais tarsi atidarai Pandoros skrynią – juos pasiima tauta. Iš pradžių dar bandai kontroliuoti: pamatai, kad vestuvių muzikantai padarė savo versiją, paskui – metalistai, dar kažkas savo versiją įkėlė į „YouTube“. Bet ilgainiui supranti, kad viskam sužiūrėti reikėtų ketvirčio etato. Žmonės, kuriems tas kūrinys patinka, mato jį savo kontekste“, – pasakojo muzikantas.
Vis dėlto žinomas dainų kūrėjas pripažino, kad ne visi kūriniai autoriui vienodai svarbūs. Vienų interpretacijas galima priimti su humoru, o kitų netinkamas panaudojimas gali būti labai asmeniškas.
Būtent todėl, pasak I.Radovič, norint panaudoti kito autoriaus kūrinį savo kūryboje, svarbu iš anksto išsiaiškinti, ar reikalingas leidimas, ir, kai jis būtinas, jį gauti. Vien tai, kad autorius anksčiau neprieštaravo vienai interpretacijai, nereiškia, kad jis sutiks su visomis kitomis.
Teisės atsiranda nuo sukūrimo momento
Pokalbio dalyviams šypseną sukėlė ir I.Narkutės prisiminimai apie tai, kaip ji suskubo tapti LATGA nare. Dainininkė prisiminė, kad į organizaciją kreipėsi sužinojusi, jog vieno muzikinio televizijos šou atrankoje kiti atlikėjai jos dainą „Raudoni vakarai“ pristatė kaip savo kūrinį.
„Aš tiesiog bėgte atbėgau į LATGA. Sakiau: „Žiūrėkite, turiu čia užsiregistruoti, kol dar nevėlu, nes kažkas ateis pirmas!“. Atrodė, kad tai tik laiko klausimas, kuris iš mūsų bus greitesnis, o paskui jau teks aiškintis, įrodinėti autorystę, rodyti rankraščius“, – prisiminė I.Narkutė.
Tačiau I.Radovič pabrėžė svarbų dalyką, kurio vis dar nežino dalis kūrėjų: autorių teisės atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento, o ne nuo jo registravimo LATGA akimirkos.
Organizacijoje kūriniai registruojami tam, kad būtų galima administruoti teises ir paskirstyti autoriams priklausantį atlyginimą. Kilus ginčui dėl autorystės, svarbūs gali būti kūrinio sukūrimo faktą ir laiką patvirtinantys įrodymai.
Kūrinys keliauja, autorystė lieka
Nors septintajame tinklalaidės epizode buvo aptarta nemažai galimų pažeidimų, pokalbio dalyviai nesiekė kiekvienos situacijos paversti konfliktu.
Priešingai – jie kalbėjo apie pasitikėjimą, kūrėjų tarpusavio supratimą ir paprastą įprotį prieš naudojant svetimą darbą pasidomėti, kam jis priklauso ir kokiomis sąlygomis gali būti naudojamas.
I.Narkutė atkreipė dėmesį, kad kūriniui plačiai pasklidus svarbus tampa ir jo autoriaus atpažįstamumas. Kuo daugiau žmonių žino, kas sukūrė dainą, fotografiją ar kitą meno kūrinį, tuo lengviau užtikrinti, kad autorystė nepasimestų kūriniui keliaujant iš vienų rankų į kitas.
„Kai daina jau plačiai žinoma ir visi žino, kas jos autorius, atsiranda savotiškas atsparumas. Gali ją perdainuoti, keisti žodžius, interpretuoti kaip nori, bet vis tiek atsiras žmonių, kurie primins, kam iš tiesų priklauso autorystė. Man tai labai svarbu – kad visada būtų galima sugrįžti prie pirminio šaltinio“, – sakė I.Narkutė.
Septintasis tinklalaidės epizodas priminė: kūrinys gali gyventi savarankišką gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad jo autorius praranda savo teises. O paprastas klausimas „Ar galiu panaudoti?“ kartais gali padėti išvengti didelio konflikto.
Apie tinklalaidę
„Pokalbiai LATGA Autorių namų virtuvėje“ – LATGA kartu su naujienų portalu 15min.lt rengiamas edukacinių tinklalaidžių ciklas, kuriame įvairių meno sričių kūrėjai ir ekspertai atvirai kalbasi apie kūrybą, autorių teises ir kasdienius menininkų iššūkius.
Tinklalaidės epizodus galima žiūrėti 15min.lt video rubrikoje ir LATGA „YouTube“ paskyroje, o nuo šiol – ir klausytis „Spotify“. Kviečiame susipažinti su septintuoju epizodu „Kada autorius gali pasakyti „ne“?“ ir atrasti ankstesnius ciklo pokalbius.
