Anksčiau ji dirbo kitame LKT padalinyje – vadovavo Stebėsenos ir analizės skyriui. Vilniaus universitete ji dirbo Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros asistente.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
– Su kokia vizija ateinate į LKT?
– Man svarbu, kad LKT būtų atpažįstama kaip kompetencijų centras, lyderė ir partnerė. Matyčiau ją ne tik kaip administruojančią įstaigą, bet ir aktyviai dalyvaujančią sprendžiant ir matant kultūros sektoriaus problemas, inicijuojant pokyčius, bendradarbiaujant su kultūros organizacijomis. Čia norėčiau išskirti keletą aspektų.
Pirma, norėčiau, kad tarybos nariai kadencijos metu jie turėtų platformą pasidalinti savo kompetencijomis prisidedant prie kultūros politikos įgyvendinimo ir formavimo. Taip pat kviesiu suformuluoti aiškius prioritetus savo kadencijoje ir toliau juos įgyvendinti per finansavimo modelius.
Antra, [kreipsime dėmesį] į menininkų gerovę. Šiuo metu kaip tik atlieku jų ekonominės būklės vertinimo tyrimą. Tenka pasakyti, kad Lietuvoje nėra išspręstas oraus atlygio klausimas. Kartu žiūrint į LKT finansinius resursus, tenka pripažinti, kad LKT niekada negalės finansuoti visų profesionalaus meno kūrėjų. Vadinasi, reikės ieškoti papildomų resursų. Čia tikrai matyčiau glaudesnį santykį su savivaldybėmis ir kelių lygmenų finansavimą kūrėjams.
Trečia, LKT finansuoja strateginį finansavimą gaunančias organizacijas. Manau, čia reikėtų užmegzti tampresnį ryšį ir įtraukti jas į kultūros politikos tikslų, LKT vizijos įgyvendinimą ir t.t.
Ketvirta, numatomas tolygios kultūrinės raidos prioritetų formavimas. Čia būtų svarbu kokybiškai juos parengti, nes tai yra instrumentas, per kurį mes galime prisidėti prie kokybiškos kultūros prieinamumo visiems Lietuvos gyventojams.
Penkta, nors tyrimų ir statistikos funkcija yra LKT veikloje ir yra įgyvendinama per Stebėsenos ir analizės skyrių, negalime pasakyti, kad jau turime tą instituciją, kuri kokybiškai ir plačiai atlieptų kultūros duomenų klausimus. Čia reikėtų plačiau diskutuoti su Kultūros ministerija ir spręsti, ar tą funkciją telkiame į Stebėsenos ir analizės skyrių ar ieškome resursų Valstybės duomenų agentūroje.
– Išvardinote kelias kryptis, kuriose norėtumėte matyti pokyčius. Kokias dar problemas, kurias realu išspręsti, įžvelgtumėte dabartinėje LKT?
– Visa tai, ką minėjau prieš tai, mano požiūriu, yra realu. Bet čia vertėtų atkreipti dėmesį į LKT finansavimą. Žinant visą geopolitinę situaciją, poreikį krašto gynybai šioje vietoje tikrai bus iššūkių. Man atrodo, kad bus labai svarbu parodyti kultūros naudą socialiniam kapitalui, pilietiškumui, kritiniam mąstymui. Tai galėtų būti vienu iš instrumentų apginti kultūros biudžetą ir motyvuoti jo svarbą. Todėl praėjusiame atsakyme ir minėjau bendradarbiavimą su strateginėmis kultūros organizacijomis, kurių veikla galėtų būti aiškus pavyzdys to, ką vadiname kultūros nauda.
Kalbant apie kitą problemą, tai vis dar egzistuoja dideli kultūros prieinamumo atotrūkiai savivaldybėse. Mano darytas Savivaldybių kultūros indeksas parodė, kad situacija nėra gera, tai mano minėti Tolygios kultūrinės raidos prioritetai tikrai galėtų prie to prisidėti.
– Buvote žinoma kaip tyrėja ir pereinate prie vienos svarbiausių kultūros pozicijų Lietuvoje. Ar dar tęsite tyrimų veiklą?
– Sunkiai įsivaizduočiau save vykdančią tokios apimties tyrimus, tačiau tikrai galėsiu prisidėti savo patirtimi ir matymu su kolegomis. Esu atvira dalintis savo žiniomis su kitomis institucijomis.
– Teko peržvelgti jūsų biografiją, tai iki šiol neturėjote vadovaujamos patirties tokio masto kultūrinėse įstaigose. Kaip save įsivaizduojate šioje pozicijoje? Ko dar reikėtų išmokti?
– Darbas LKT man nėra naujas. Esu vadovavusi Stebėsenos ir analizės skyriui, kurį iš esmės teko sukurti nuo nulio bei formuoti viziją, strategiją, rinkti komandą. Be to, dalyvavau kuriant Tolygios kultūrinės raidos modelį. Taip pat teko administruoti Regioninių kultūros tarybų, kurių tuo metu buvo apie 120, veiklą bei papildomai rinkti komandą darbui su šiuo projektu. Tad tokių strategavimo patirčių tikrai turiu ir tai nėra man svetima.
Visgi, kaip ir jūs minėjote, ši pozicija yra viena svarbiausių ir jaučiu, koks yra didelis lūkestis iš kultūros bendruomenės, ministerijų ir prezidentūros. Manau, šiuo atveju tikrai bus svarbu girdėti ir matyti platų kontekstą.
– Kokią LKT paliko buvusi pirmininkė Asta Pakarklytė?
– Tai platus klausimas. Čia reikėtų kalbėti ne tik kokią LKT paliko Asta, bet kokia ji apskritai susiformavo per visus 10 metų. Čia jaučiamas didžiulis pirmosios LKT pirmininkės Dainos Urbanavičienės indėlis. Bet kokiu atveju ši institucija yra stipriai, aktyviai veikianti projektų finansavimo srityje, kuris yra nusistovėjęs ir ištobulintas. Tačiau reikėtų stiprinti bendradarbiavimą, aktyvumą sprendžiant kultūros problemas. Na, o šiaip esu dėkinga buvusioms pirmininkėms už tą kartelę, į kurią yra pakylėta LKT.
– Kažkada kultūros politikos apžvalgininkė Monika Gimbutaitė 15min yra rašiusi komentarą „Kas žaidžia „karštą bulvę“ Lietuvos kultūros politikoje?“. Ji teigė, kad esama tokių projektų, kaip antai anglakalbei auditorijai skirtas žurnalas „Vilnius Review“, kuris yra „pastrigęs“ tarp Medijų rėmimo fondo ir LKT. Panašu, kad šis projektas neatitinka nei vienos institucijos kriterijų ir tokie svarbūs projektai lieka už finansavimo borto. Kaip matytumėte šią problemą?
– Čia priklausytų nuo etapų. Jeigu esame projektų sprendimo priėmimo etape, tai tikrai nebe laikas spręsti, kokios sąlygos turėjo būti <...>. Bet šiuo atveju reikalingas bendradarbiavimas su institucijomis ir sąlygų išsigryninimas. Iš esmės pareiškėjams turėtų būti aišku, į kurią instituciją kreiptis.
– Panaši situacija yra ir su kino sklaida, bet, ko gero, jūsų atsakymas būtų toks pats kaip ir prieš tai kalbėjote.
– Iš esmės taip. Mes negalime taikyti naujų kriterijų ar griežtų sąlygų finansavimo priėmimo sprendimo metu, jeigu tas nebuvo iškomunikuota prieš tai. Na, o kitas etapas būtų padaryti taip, kad sąlygos būtų kuo aiškesnės.
