Sekite 15min Google
Ispanijos ir Egipto archeologų komanda, vadovaujama ispanų egiptologo Josepo Cervelló, šią vasarą Sakaroje, į pietvakarius nuo Kairo, aptiko išskirtinį kapą. Jis datuojamas Senosios karalystės V dinastijos pabaiga, maždaug 2494–2345 m. pr. Kr.
Kasinėjimus vykdė Barselonos autonominio universiteto ir Egipto Aukščiausiosios senienų tarybos vadovaujama ekspedicija.
Tai – išskirtinė mastaba su dviem laidojimo koplyčiomis. Kapą užsakė aukštas valdininkas Junmenas, tarnavęs faraono Džedkarės Isesio valdymo laikotarpiu. Jis taip pat pasirūpino, kad šalia būtų palaidotas jo tėvas Ičis – žemesnio rango valdininkas.
Egipto turizmo ir senienų ministerija patvirtino, kad kapas pastatytas V dinastijos pabaigoje, valdant Džedkarei Isesiui. Jis aptiktas Marietės nekropolyje, į šiaurę nuo Sakaros.
Ministerijos teigimu, kape įrengtos dvi laidojimo koplyčios, priklausiusios dviem aukšto rango valdininkams – Junmenui ir jo tėvui Ičiui.
Spalvingi reljefai pasakoja apie senovės egiptiečių gyvenimą
Archeologus nustebino ne tik kapo istorinė reikšmė, bet ir jo puošybos kokybė bei grožis.
Tarp išskirtinių radinių – aukštos meninės kokybės architravas ir laidojimo tekstai, pritaikyti prie kapo savininko statuso bei užimamų pareigų.
Ypač gerai išlikusios kapo scenos ir reljefai. Juose vaizduojami žemės ūkio darbai ir procesijos, kuriose nešamos aukos mirusiajam. Daugelis šių vaizdų iki šiol išlaikė originalias spalvas.
Daugelis šių vaizdų iki šiol išlaikė originalias spalvas.
Kapo puošyboje taip pat pavaizduoti asilai ir kiti gyvūnai.
Egipto valdžios atstovų teigimu, šis atradimas suteikia naujų svarbių žinių apie Senovės Egipto architektūrą, meną ir administracinį gyvenimą V dinastijos pabaigoje.
Kapas gali atskleisti socialinį valdininko kilimą
Be istorinės ir mokslinės vertės, mastaba išsiskiria ir savo menine kokybe.
Archeologai mano, kad dvigubas kapas gali atspindėti Junmeno socialinį iškilimą. Jis buvo provincijos valdininko sūnus, tačiau pats vėliau pakilo iki aukšto posto centrinėje administracijoje. Pasak tyrėjų, sprendimas viename kape palaidoti ir savo tėvą galėjo būti būdas pabrėžti šeimos ryšį ir socialinę padėtį.
Sakaros teritorija archeologams žinoma nuo XIX amžiaus, kai čia kasinėjimus pradėjo prancūzų egiptologas Ogiustas Marietas. Tačiau konkreti vietovė iki šiol nebuvo išsamiai ištirta ir dokumentuota.
Šio projekto tikslas – ne tik rasti naujų archeologinių objektų, bet ir rekonstruoti Sakaros nekropolio topografiją bei geriau suprasti, kaip jis veikė kaip gyva erdvė.
Senovės egiptiečiai čia nuolat atnešdavo aukas, atlikdavo religinius ritualus ir statydavo laidojimo monumentus. Todėl mokslininkai siekia išsiaiškinti, kaip buvo organizuotas nekropolis – nuo gatvių ir aikščių iki žmonių judėjimo bei laidojimo kulto ritualų.
Analizuodama senus žemėlapius ir rekonstruodama teritorijos išplanavimą, komanda aptiko iki tol nežinomą mastabą. Netoliese taip pat rasta požymių, leidžiančių manyti, kad yra dar du panašūs objektai.
Archeologai tikisi juos ištirti per būsimus kasinėjimų sezonus.
