Jungtinę suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros turinio platformą „ekultūra“ kuria Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su 22 kultūros įstaigomis ir institucijomis. Pasitelkus muziejų, bibliotekų ir archyvų tinklą, turinys į platformą atkeliaus ir iš maždaug 150 kitų įstaigų visoje Lietuvoje. Tai reiškia, kad „ekultūra“ tampa ne pavienių kolekcijų vitrinos, o šalies kultūros infrastruktūros atspindžiu.
Partneriai – nuo paveldo saugotojų iki šiuolaikinės kultūros kūrėjų
Tarp projekto partnerių – didžiausias šalies atminties institucijų informacines sistemas vystančios organizacijos: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, valdantis Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS), Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba su Elektroninio archyvo informacine sistema (EAIS), Kultūros paveldo departamentas su Kultūros vertybių registru (KVR) ir Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacine sistema (KPEPIS), taip pat Lietuvos kino centras su sistema „eKinas“.
Šių institucijų indėlis – pamatinis. Jos ne tik teikia turinį, bet ir užtikrina, kad skirtingose sistemose kaupiami duomenys būtų suderinami, lengvai randami naujoje platformoje „ekultūra“ ir prasmingai naudojami. Nuo metaduomenų tikslumo priklauso, ar vartotojas galės greitai rasti ieškomą objektą, suprasti jo kontekstą ir ryšius su kitais kultūros reiškiniais. Tai didelis, tačiau dažnai nematomas darbas.
Lygiagrečiai platformoje atveriamas audiovizualinis ir šiuolaikinis kultūros turinys. Jį pristato Šiuolaikinio meno centras, Lietuvos šokio informacijos centras, VšĮ „Meno avilys“, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Nacionalinis Kauno dramos teatras, valstybinis choras „Vilnius“, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kino centras. Šios institucijos į platformą „ekultūra“ ateina su gyva kūryba, įrašais, spektakliais, koncertais, dokumentika ir naujais pasakojimo formatais.
Reikšmingą istorijos, kultūros paveldo ir tautosakos turinį platformoje pristatys Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Jų indėlis leidžia platformai „ekultūra“ tapti ir gilesnių istorinių, politinių bei kultūrinių procesų atspindžiu.
Kodėl institucijos renkasi bendrą platformą?
Projekto vadovas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinės direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Aidas Sinkevičius pabrėžia, kad platformos „ekultūra“ idėja gimė iš praktinio poreikio. Prasidėjus Europos komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RFF) finansavimo etapui paaiškėjo, jog daugelis kultūros institucijų nori spręsti labai panašius skaitmeninimo klausimus atskirai. Buvo nuspręsta konsoliduoti pastangas ir kurti bendrą infrastruktūrą, kurioje veiktų ne tik duomenų saugykla, bet ir pažangūs įrankiai – nuo optinio teksto atpažinimo iki dirbtinio intelekto sprendimų.
Toks modelis leidžia sumažinti išlaidas, išvengti dubliavimo ir kartu užtikrinti aukštesnę turinio kokybę. Partneriai į platformą „ekultūra“ ateina ne tik kaip duomenų teikėjai, bet ir kaip pasakotojai – kiekviena institucija kuria ir bent vieną virtualią istoriją, kuri į bendrą teminį pasakojimą sujungia skirtingus turinio objektus.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro direktorius Donatas Snarskis pateikia savo muziejaus kuriamo pasakojimo pavyzdį: „Kartu su Rimantu Ribačiausku, kuris už garso patirtį Vilniaus gete „Glaistas“ buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi, ir Lina Laura Švedaite kuriame interaktyvią audiovizualinę ekskursiją Vilniaus mieste „Vilniūs“. Ekskursiją veda lietuvių, lenkų, baltarusių, žydų, japonų ir vokiečių gidai, tarpusavyje besivaržantys papasakoti savo miesto istorijos versiją. Šį interaktyvų audiovizualinį spektaklį lydės Andriaus Šiurio muzika, papildyta suskaitmenintomis kultūros vertybėmis ne tik iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, bet ir kitų institucijų.“
Lietuvos kino centro indėlis: klasika, kuri turi būti matoma
Vienas ryškiausių audiovizualinio turinio partnerių – Lietuvos kino centras, nusprendęs platformoje „ekultūra“ atverti lietuviškos kino klasikos fondą. Lietuvos kino centras nuolat ir planingai (daugiau nei 10 metų) šiuolaikiniams ekranams pritaiko, skaitmenina ir restauruoja lietuvišką kino paveldą bei rūpinasi šių filmų sklaida Lietuvoje ir užsienyje.
Nuo 2015 m. Lietuvos kino centras restauravo 51 filmą – svarbiausius Lietuvos kino studijos sukurtus darbus, atrinktus kino kritikų iš daugiau nei tūkstančio filmų kolekcijos. Šie filmai – režisierių Vytauto Žalakevičiaus, Raimondo Vabalo, Algimanto Puipos, Arūno Žebriūno, Almanto Grikevičiaus kūryba – sudaro XX a. lietuvių kino aukso fondą. Jau nuo šių metų gegužės visi restauruoti filmai bus prieinami platformoje „ekultūra“, o kolekcija kasmet bus pildoma naujai restauruotais kūriniais.
Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus specialistė Austė Jucytė pabrėžia, kad kino restauravimas apima kur kas daugiau nei vien tik filmų saugojimą.
„Mūsų tikslas visada buvo ne tik išsaugoti filmus, bet ir užtikrinti, kad jie būtų žiūrimi. Restauravimas ir suskaitmeninimas – tik pirmasis žingsnis. Ne mažiau svarbu yra prieinamumas žiūrovams. Platforma „ekultūra“ mums pasirodė ideali šio tikslo įgyvendinimui“, – sako A. Jucytė.
Lietuvos kino centro Paveldo išsaugojimo specialistė Eglė Šinkūnaitė priduria, kad iki šiol nebuvo atskiros platformos, kur būtų galima ne tik pristatyti restauruotus filmus, bet ir sistemingai juos kaupti. „Todėl „ekultūra“ mums yra ne tik sklaidos kanalas, bet ir tarsi duomenų bazė, kurią ateityje galėsime nuolat pildyti“, – teigia ji.
Be pačių filmų, Lietuvos kino centras platformoje pristato ir papildomą kontekstinę medžiagą: vaizdo įrašus, atskleidžiančius filmų būklę prieš ir po restauracijos, naujai sukurtus filmų plakatus, premjerų ir renginių nuotraukas, archyvines spaudos iškarpas bei kuruotas kino programas, tokias kaip „Filmai šeimai“, padėsiančias dar giliau pažinti kino klasiką. Visa tai leidžia žiūrovui ne tik pamatyti filmą, bet ir geriau suprasti jo laikmetį bei restauravimo procesą.
Sistemos svarbesnės už pavienius objektus
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro direktorius D. Snarskis pabrėžia, kad muziejų sektoriui platforma „ekultūra“ nėra staigus technologinis lūžis – veikiau nuoseklaus ilgamečio darbo tęsinys.
Pasak jo, Lietuvos muziejai jau ne vienerius metus sistemingai skaitmenina savo rinkinius ir juos viešina Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). „Dar iki platformos „ekultūra“ sukūrimo LIMIS su jos pirmtaku, nacionaliniu suskaitmeninto Lietuvos kultūros paveldo portalu epaveldas.lt turėjo pakankamai gerą sąveikumo, automatinio duomenų keitimosi ir sąryšio tarp sistemų lygį, kuris dabar plečiamas ir tobulinamas.“, – dalijasi D. Snarskis.
Jo teigimu, „ekultūra“ svarbi būtent tuo, kad leidžia muziejų duomenims tapti organiška bendros kultūros ekosistemos dalimi. Turinio vertė atsiskleidžia tik tada, kai jis gali būti lengvai randamas, susiejamas su kitais objektais ir naudojamas skirtingais tikslais – edukacijai, tyrimams ar paprastam smalsumui patenkinti. Tai reikalauja ne pavienių sprendimų, o suderintos, stabilios infrastruktūros.
„Svarbiausia, kad duomenys būtų ne tik saugomi, bet ir funkcionuotų – kad jie galėtų keliauti tarp sistemų, būti pakartotinai naudojami ir pasiekti vartotoją“, – pabrėžia pašnekovas.
Šis požiūris paaiškina, kodėl „ekultūra“ orientuota ne į atskirų kolekcijų demonstravimą, bet į bendrą sistemą, kurioje svarbūs ne tik vaizdai ar įrašai, bet ir metaduomenys, nuo kurių tikslumo priklauso, ar vartotojas galės greitai rasti ieškomą objektą, suprasti jo kontekstą ir ryšius su kitais kultūros reiškiniais. Tai didelis, tačiau dažnai nematomas darbas.
Platforma, kuri augs kartu su partneriais
Platforma „ekultūra“ partneriams suteiks galimybę ne tik plačiau viešinti savo turinį, bet ir saugiai, sistemingai jį tvarkyti valstybinėje infrastruktūroje. Tikimasi, kad ateityje platformoje dalyvaujančių turinio partnerių ratas dar plėsis, o pati sistema taps įprasta kultūros vartojimo dalimi.
Kultūros išteklius elektroninėje erdvėje sutelksiančios platformos kūrimo projektą planuojama baigti šių metų gegužę. Tačiau jau dabar aišku, kad „ekultūra“ nėra vienkartinis projektas. Tai ilgalaikė investicija į kultūros prieinamumą, bendradarbiavimą ir tvarią skaitmeninę ateitį, kurioje Lietuvos kultūra bus matoma, naudojama ir gyva.
Kol platforma „ekultūra“ kuriama, kviečiame apsilankyti informacinėje svetainėje ekultura.lt. Pavienius skaitmenintus kultūros objektus galite rasti portale epaveldas.lt – čia jų sąrašas bus pildomas iki pat projekto pabaigos, kol bus baigiama kurti platforma „ekultūra“.
Platformos „ekultūra“ kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
