Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Protestuojant prieš mažinamą finansavimą, kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ numeris pasirodė be nei vieno teksto

Naujausias kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ numeris pasirodė tuštut tuštutėlis – be nė vieno teksto ar iliustracijos, tik su redaktoriaus žodžiu, kuriame aptariamas kasmet mąžtantis finansavimas, kurį leidiniui skiria Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF).
Naujas „Literatūros ir meno“ numeris
Naujas „Literatūros ir meno“ numeris / Mariaus Buroko nuotr.

Redaktoriaus žodyje pateikiama ir SRTRF finansavimo statistika: 2016 m. ir 2017 m. savaitraščiui buo skirta 72 000 eurų, 2018 m. finansavimas sumažėjo iki 58 000 eurų.

Leidinio redaktorius Gytis Norvilas 15min sakė, jog šis numeris – tai protestas prieš neseniai pasirodžiusius šių metų finansavimo rezultatus: „Kaip redaktorius kitaip pasielgti aš tiesiog nebeturėjau jėgų.“

„Situacija yra tokia, kad mums buvo nurėžtas finansavimas. „Literatūra ir menas“ šiemet iš SRTRF gavo ženkliai mažesnę sumą nei pernai ar užpernai, o tai reiškia, kad mes nebegalėsime būti savaitraštis. Viskas labai banalu, nes ir problema banali. Šis numeris – tai mūsų protesto ženklas, nes sprendimai, kurie yra priimami dėl finansavimo, mums tiesiog nesuprantami, nematome juose jokios logikos“, – sakė redaktorius.

Vitos Norvilienės nuotr./Gytis Norvilas
Vitos Norvilienės nuotr./Gytis Norvilas

Anot jo, vasario mėnesį „Literatūra ir menas“ išeis kas savaitę, tačiau nuo kovo mėnesio, jei tik pavyks sutarti su SRTRF, leidinys prekybos vietose pasirodys tik kas dvi savaites.

Paklaustas, ar nutuokia, kodėl „Literatūrai ir menui“ mažinamas finansavimas, G.Norvilas sakė: „Galime oficialiai kreiptis, žinau, kad fondas kažką oficialiai ir atsakytų, bet tai esmės nekeičia. Priežastis galiu tik nujausti, bet, mano galva, tai yra tiesiog neskaičiavimas, nežiūrėjimas į perspektyvą, nežiūrėjimas į tai, kuo „Literatūra ir menas“ buvo iki šiol. O manau, kad buvo tikrai neblogas leidinys. Norėtųsi daugiau strateginio mąstymo.“

SRTRF tarybos narys Kornelijus Platelis, į tarybą deleguotas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, sakė, jog kaip buvęs „Literatūros ir meno“ redaktorius ir pats buvo susidūręs su įvairiais finansavimo pokyčiais, nors ir ne tokiais ženkliais kaip šiemet. Komentuodamas tokią savaitraščio pasirinktą protesto formą jis buvo atviras: „Man ir pačiam kažkada norėjosi taip padaryti. Bet nepadariau“.

Jo teigimu, dabartinė SRTRF schema apskritai yra netinkama kultūros ir meno leidiniams, todėl reiktų ieškoti kitokio finansavimo modelio.

„Kai leidinys ekspertų įvertinamas gerai, bet jam skiriamas nedidelis finansavimas vienam [spaudos] lankui, palyginus su kitais, na tai kaip čia tada ir vertinti? Aš visada sakau, kad skirstant finansavimą reikia žiūrėti į projekto apimtis, taip pat – į praeitų metų apimtis, nes jei vienais metais pareiškėjas gauna vieną sumą, o kitais ženkliai mažiau, kai jo įvertinimas yra geras, jis nebesupranta, ką ir kodėl su juo daro. Ir jie [pareiškėjai] klausia manęs: pasakykit, ar mūsų meno kritika nepatinka, ar išvaizda, ar straipsniai silpni? O aš neturiu ką pasakyti.

Mariaus Buroko nuotr./Naujas „Literatūros ir meno“ numeris
Mariaus Buroko nuotr./Naujas „Literatūros ir meno“ numeris

Svarbu ir tai, kad visiems tos grupės pareiškėjams maždaug vienoda apimtim būtų finansuojamas vienas spaudos lankas. Žinoma, įvertinus jų spaudos darbus, nes vienas yra laikraštis, kitas yra spalvotas žurnalas, bet tuos dalykus įvertinti labai nesunku. Visi teikia ataskaitas, o jose mes matom sąskaitas faktūras spaudos darbų, žinoma, jei tik jos nėra dirbtinai užaukštintos“, – kalbėjo K.Platelis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kornelijus Platelis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kornelijus Platelis

Pasak jo, taip pat svarbu sukurti schemą, apibrėžiančią, kokie leidiniai patenka į SRTRF kultūros ir meno leidinių programą: „Kas tą galėtų padaryti, aš nežinau. Galbūt steigėjai, galbūt net kažkoks platesnis kolektyvinis kultūros savivaldos organas kaip kultūros ir meno taryba. Tą taip pat reiktų nutarti ir tuomet tas ketvirtis fondo lėšų, skiriamas programai, įgautų konkretumą ir būtų galima spręsti kur kas profesionaliau apie tos programos leidinius.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius