Kai kultūra tampa socialinės gerovės įrankiu, laimi visi – KKI atstovai įrodo savo veiklos vertę ir stiprina partnerystes, o švietimo, sveikatos ir bendruomeninės organizacijos gauna realius, pamatuojamus sprendimus žmonių gerovei.
MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė pabrėžia, kad jų tikslas – ilgalaikis, už muziejaus sienų juntamas socialinis pokytis: stipresnis bendruomenių įsitraukimas, emocinė gerovė ir švietimo praktikos. Nors muziejus vykdo socialines kampanijas ir yra pelnęs apdovanojimų už socialinę atsakomybę, jos vertinimu, Lietuvos kūrybinių industrijų sektorius vis dar nepakankamai aiškiai komunikuoja apie kuriamą socialinę naudą visuomenei.
„Turime pripažinti, kad apie tai ne visada drąsiai kalbama. Dar dažnai kultūra vertinama per skaičius – lankytojų kiekį, projektų apimtis – kas yra pokyčio mastelio dedamoji, bet svarbu nepamesti ir to, kas iš tiesų keičiasi žmonėse. O juk būtent ten slypi didžiausias poveikis. Mūsų patirtis rodo, kad menas gali daryti labai realų socialinį pokytį. Todėl siekiame kalbėti apie šiuos dalykus atvirai ir sistemingai. Kūrybinių industrijų sektorius turi būti matomas ne tik kaip ekonomikos dalis, bet ir kaip visuomenės sveikatos, švietimo bei bendruomeniškumo stiprintojas. Manau, kad tai mūsų visų – kultūros institucijų – atsakomybė: parodyti, kad socialinis poveikis nėra šalutinis rezultatas. Tai yra mūsų darbo esmė,“ – sako Milda Ivanauskienė.
Kūrybinių industrijų sektorius turi būti matomas ne tik kaip ekonomikos dalis, bet ir kaip visuomenės sveikatos, švietimo bei bendruomeniškumo stiprintojas.
Šiam poreikiui Lietuvoje jau kuriami aiškūs įrankiai. Inovacijų agentūros inicijuotas projektas „Kūrybinio verslo akceleravimas“ – penkių mokymų programų ciklas, skirtas stiprinti KKI dalyvių kompetencijas, verslumą ir augimo galimybes vietinėje bei tarptautinėje rinkoje. Programos aprėpia visą kūrybininkų kelią – nuo verslo pradžios ir e-komercijos iki eksporto, žiedinės ekonomikos ir ArtTech technologijų.
Projekte socialinio poveikio vertinimas tampa tokia pat svarbia disciplina kaip finansai, pardavimai ir skaitmenizacija. Dalyviai aiškiai įvardija kuriamą socialinę vertę – per įtrauktį, edukaciją ir prieinamumą – ir mokosi ją matuoti tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. KKI kuria naudą ne tik įmonėms, bet ir valstybei, todėl programose dalyvauja ir muziejai bei kultūros edukacijos iniciatyvos, o poveikio matavimo kompetencijos nuosekliai stiprinamos.
„Didžiausia KKI akceleratoriaus pridėtinė vertė yra galimybė kultūros organizacijoms išbandyti naujus būdus kurti socialinę vertę. Žinoma, finansinė parama yra labai svarbi, nes ji suteikia erdvės drąsiau eksperimentuoti ir rizikuoti. Tačiau dar svarbiau, kad akceleratorius padeda keisti požiūrį – skatina mąstyti ne tik apie projektus, bet ir apie ilgalaikį pokytį, bendruomenių įtraukimą ir socialinį rezultatą. Tai organizacijas įgalina spręsti socialinius iššūkius ir kurti patirtis, kurios iš tiesų keičia žmones, o ne tik užpildo muziejaus ar salės erdvę,“ – sako Milda Ivanauskienė.
MO muziejaus patirtis rodo, kad kultūra daro apčiuopiamą socialinį poveikį. Čia jis ne tik aiškiai apibrėžtas, bet ir nuosekliai matuojamas.
Muziejus – erdvė dialogui
Milda Ivanauskienė pažymi, kad muziejai visame pasaulyje vis dažniau renkasi dirbti ne tik kaip eksponavimo erdvės, bet kaip aktyvūs socialinių pokyčių dalyviai. Tyrimai rodo, kad lankytojai tikisi poveikio, nori būti sukrėsti ir apmąstyti socialinius klausimus. Būtent todėl muziejus tampa erdve, kurioje vyksta dialogas, lankytojai gali mąstyti kritiškai ir peržiūrėti savo vertybes.
„Mūsų apsibrėžiamas socialinis pokytis gali būti įvardijamas kaip MO muziejaus daroma įtaka visuomenei. Tai – pokytis žmonių elgesyje, požiūriuose, santykiuose su savimi ir kitais, kuris vyksta dėl muziejaus veiklos, programos ar iniciatyvų.
Veikdami kaip saugi erdvė kritiniam dialogui, empatijai, kūrybiškumui ir tapatybės apmąstymui, pasirinkome dvi pagrindines poveikio sritis: kūrybiškumą ir kritinį mąstymą bei tapatybę ir saitus. Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas – tai gebėjimas kurti naujas reikšmes, reflektuoti savo įsitikinimus ir aplinką, kelti klausimus. MO šį poveikį kuria per parodas, edukacijas, įvairaus formato renginius.
Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas – tai gebėjimas kurti naujas reikšmes, reflektuoti savo įsitikinimus ir aplinką, kelti klausimus.
Tapatybė ir saitai – tai ryšys su kitais, savęs suvokimas ir matymas platesniame audinyje. MO tai plėtoja per tarpsritinę prieigą parodose, dialogiškumo siekį bei solidarumo kampanijas, buriamas įvairias bendruomenes ir renginius joms,“ – vardija Milda Ivanauskienė.
Pasak jos, šios išskiriamos MO socialinio poveikio sritys atspindi nuoseklų muziejaus siekį ne tik formuoti turiningą kultūrinę patirtį, bet ir prisidėti prie lankytojų asmeninio bei visuomeninio augimo. Kad šie siekiai nevirstų vien deklaracijomis, MO poveikį nuosekliai fiksuoja ir analizuoja – parodų lankytojų, edukacijų ir ekskursijų dalyvių skaičiai vertinami kartu su lankytojų įžvalgomis, patyrimais, stebėjimais. Duomenys renkami per muziejaus lankytojų apklausas, edukacijų, ekskursijų ir užsiėmimų atsiliepimus ir vertinimus, tyrimus po MO muziejaus vykdomų edukacinių projektų, stebint lankytojų elgesį parodose.
Menas tampa tiltu tarp skirtingų žmonių
Kai poveikis muziejuje apibrėžtas ir matuojamas, lengviau matyti platesnį vaizdą – kokias visuomenės problemas apskritai gali spręsti kūrybinės industrijos. MO dirba su skirtingomis auditorijomis – nuo socialiai pažeidžiamo jaunimo iki vyresnio amžiaus žmonių, nuo klasių iki bendruomeninių iniciatyvų. Tai rodo, kad kultūra veikia ne šalia socialinės politikos, o joje – jungia žmones, stiprina ryšius, kuria emocinę gerovę, ugdo kritinį mąstymą ir bendrąsias kompetencijas.
„Negaliu apsiriboti baigtiniu socialinių problemų sąrašu, kurias galima spręsti, nes manau, kad kūrybinės industrijos turi itin didelį potencialą, tereikia tik jį išnaudoti. Visgi, remdamasi ne vienerius metus turima MO muziejaus patirtimi, galiu pasakyti, jog kūrybinės industrijos prisideda prie socialinės atskirties mažinimo: menas tampa tiltu tarp skirtingų visuomenės grupių, į veiklas įtraukiamos socialiai jautrios grupės, pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamas jaunimas ar vyresnio amžiaus žmonės.
Žinoma, ne vienu tyrimu įrodytas ir teigiamas meno poveikis psichikos sveikatai bei emocinei gerovei. Įsitraukimas į veiklas muziejuje taip pat padeda žmonėms kurti ryšius, stiprina socialinį kapitalą, sąmoningumą įvairiomis temomis. Kartu stiprėja žmonių kritinis mąstymas: menas atveria naujų požiūrio kampų, skatina kelti klausimus ir diskutuoti, mokomasi klausti, analizuoti, abejoti, ugdomas gebėjimas reflektuoti informaciją. Trumpai tariant, kūrybinės industrijos tampa socialinės inovacijos forma, nes per meną ir kūrybą jos kviečia žmones susitikti, kalbėtis ir permąstyti pasaulį,“ – įsitikinusi Milda Ivanauskienė.
Kūrybinės industrijos tampa socialinės inovacijos forma, nes per meną ir kūrybą jos kviečia žmones susitikti, kalbėtis ir permąstyti pasaulį.
Inovacijos kultūros lauke pirmiausia yra nauji žmonių įtraukimo būdai, patirtys, kurios gilina ryšį su turiniu, su savimi ir vienas kitu. Technologijos čia padeda tiek, kiek jos atveria prieinamumą ir skatina dialogą, o ne tik tampa efektu. MO kasdienėje praktikoje tai reiškia labai konkrečius sprendimus: kaip suprojektuojama ekspozicijos patirtis, kokios metodikos taikomos edukacijose, kaip užtikrinamas prieinamumas skirtingoms auditorijoms. Tikslas – ne technologijų demonstracija, o prasminga, įtrauki patirtis.
„Socialinėje srityje, kaip tikriausiai ir bet kurioje kitoje, negalime apsiriboti tik vienu keliu ar metodu. Reikia žvelgti holistiškai ir ieškoti sinergijos tarp skirtingų priemonių ir patirčių. Taigi naujos technologijos – ne tik naujovės, o galimybė atrasti naujų būdų įtraukti žmones. MO muziejuje mums yra labai svarbu, kad technologijos nebūtų naudojamos tik dėl efekto ar įspūdžio – jos turi padėti gilinti ryšį su turiniu, su savimi ir su kitais.
Technologijas pasitelkiame kaip priemones ieškant naujų idėjų, kaip kurti įtraukias patirtis muziejaus lankytojams, kaip jas panaudoti edukacijose ir užsiėmimuose. Technologijos mums leidžia plėsti meno prieinamumą, skatinti dialogą ir kurti tokį muziejų, kuris ne tik reaguoja į šiuolaikinį pasaulį, bet ir išlaiko ryšį su lankytoju kaip savo kertinę ašį,“ – atskleidžia muziejaus vadovė.
Prisideda prie formaliojo ir neformaliojo švietimo
MO patirtis aiškiai rodo, kaip socialinio poveikio principai virsta nuoseklia, pamatuojama praktika. Ji apima sisteminius sprendimus švietime ir konkrečias, į žmogų orientuotas programas.
Prieš dvejus metus MO tapo pirmuoju Lietuvoje meno muziejumi, akredituotu tobulinti mokytojų kvalifikaciją. Milda Ivanauskienė sako, kad muziejui tai – daugiau nei formali akreditacija. Tapti pirmuoju meno muziejumi, galinčiu tobulinti mokytojų kvalifikaciją, reiškia pripažinimą, kad muziejus yra svarbus švietimo sistemai, kad menas – galingas pažinimo įrankis, galintis praturtinti formalųjį švietimą.
„Mes dirbame su mokytojais pristatydami, kaip į skirtingus mokomuosius dalykus integruojant vizualiuoju menu grįstus inovatyvius metodus galima ne tik sužadinti smalsumą savo mokomuoju dalyku, bet tuo pačiu ugdyti labai svarbias kompetencijas kaip kritinį mąstymą, kūrybiškumą, prisidėti prie klasės atmosferos gerinimo. Taip pat jiems asmeniškai per meno patirtis atsiveria erdvė reflektuoti, kelti klausimus, kalbėtis apie sudėtingas temas, ir tai natūraliai persikelia į jų darbą su mokiniais.
Jei mūsų pavyzdys įkvepia kitas institucijas mąstyti plačiau apie savo socialinį vaidmenį – vadinasi, einame teisinga kryptimi ir savo patirtimi parodome, kad kultūros organizacija gali veikti kaip socialinės inovacijos centras – ne technologijų, o žmonių prasme,“ – prisipažįsta M. Ivanauskienė.
Greta sisteminių sprendimų švietime MO įgyvendina ir tikslines programas konkrečioms grupėms – nuo senjorų iki vaikų ir paauglių. Jose socialinis poveikis matuojamas per emocinę savijautą, tarpusavio ryšius, bendruomeniškumą ir XXI a. kompetencijų ugdymą.
Atrandamas menas kaip resursas ir tuo pačiu dirbama su svarbiomis šiame amžiaus tarpsnyje psichologinėmis temomis.
„Šiuo metu vykdome antrą projektą vyresnio amžiaus žmonėms „be neriMO“, kuris yra skirtas mažinti senjorų vienišumą, gerinti jų psichologinę savijautą. Šiame projekte su menu dirba psichoterapeutės ir visa patirtis įgauna net kelias dimensijas – atrandamas menas kaip resursas ir tuo pačiu dirbama su svarbiomis šiame amžiaus tarpsnyje psichologinėmis temomis. Nepriklausomas tyrimas atliktas po pirmo projekto rodo, kad tai tikrai transformuojanti ir ilgalaikį poveikį turinti patirtis. Lygiai taip pat per paskiras edukacijas dirbame ir su vaikų bei paauglių emocine savijauta, bei matome didelį potencialą tęstiniams projektams.
Negaliu nepaminėti itin svarbios MO linijos – edukacijų, kurios ugdo svarbiausias XXI a. kompetencijas: kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą bendradarbiauti ir komunikuoti bei socio-emocines kompetencijas. Visa tai šiuo metu praktiškai įgyvendinama Tūkstantmečio mokyklų projekte, kada į formalųjį švietimą integruojant inovatyvias vizualiuoju menu pagrįstas intervencijas yra ugdomos kertinės bendrosios kompetencijos.
Jau visas pasaulis pripažįsta, kad šiais sudėtingais kompleksiniais laikais vien žinių nepakaks – greta jų turi būti stiprios bendrosios kompetencijos spręsti problemas, inovuoti ir panašiai. MO edukacijos yra vienas iš būdų, kaip muziejus prisideda prie formaliojo ir neformaliojo švietimo sinergijos,“ – socialines iniciatyvas vardija M. Ivanauskienė.
MO edukacijos yra vienas iš būdų, kaip muziejus prisideda prie formaliojo ir neformaliojo švietimo sinergijos.
Kita vertus, socialinėms inovacijoms kultūroje nėra vieno recepto – jos veikia tada, kai organizacija kuria sprendimus pagal savo auditoriją ir kontekstą.
„Mano minimi keli MO muziejaus pavyzdžiai rodo, kad socialinės inovacijos kultūros sektoriuje nebūtinai turi būti vienodos. Man atrodo svarbiausia, kad kiekviena organizacija rastų savo autentišką kelią – stebėdama sektinus pavyzdžius, bet kurdama savitą santykį su savo auditorijomis. Tik taip galime užtikrinti platesnį, įvairialypį socialinių inovacijų lauką Lietuvoje,“ – viliasi Milda Ivanauskienė.
Šį požiūrį į praktiką padeda perkelti „Kūrybinio verslo akceleravimas“ – aplinka, kur autentiški sprendimai įgauna metodiką ir matavimo įrankius. Akceleratoriuje stiprinamos finansų, pardavimų, skaitmenizacijos ir socialinio poveikio vertinimo kompetencijos. Prie programų kviečiami prisijungti visi KKI atstovai – tiek fiziniai asmenys (kūrėjai, kultūros vadybininkai), tiek organizacijos (muziejai, galerijos, teatrai, NVO, švietimo įstaigos).
Daugiau informacijos apie programą ir registracija – kki.inovacijuagentura.lt.
Projektą „KKI akceleravimo veikla fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms VVL regione ir sostinės regione“ bendrai finansuoja Europos Sąjunga.
