Pagal ankstesnę tvarką minėtų įstaigų vadovus rinkdavo specialiai tam suburta Kultūros ministerijos ar savivaldybės komisija.
Naujajame apraše teigiama, kad komisijos išrinktus du kandidatus galiausiai tvirtins „(...) konkurso organizatorius“, t.y. Kultūros ministerija arba savivaldybė „siekdama atrinkti tinkamiausią pretendentą“. Anot šio aprašo, pirmą ir antrą vietą užėmę pretendentai kalbėsis su konkurso organizatoriumi ir šis „motyvuotu sprendimu“ pasirinks laimėjusį pretendentą.
„Jeigu yra tik 1 Komisijos atrinktas pretendentas, surinkęs ne mažiau kaip 7 balus, konkurso organizatorius priima sprendimą konkursą laimėjusiu pretendentu pasirinkti šį pretendentą“, – pridedama aprašyme.
Viceministras Drukteinis: galimybė vadovui pasirinkti
Kaip 15min teigė kultūros viceministras M.Drukteinis, į šį pataisymą reikia žvelgti platesniame kontekste. M.Drukteinis teigė, kad pokalbį su galimais kandidatais į įstaigos vadovo postą vykdytų Kultūros ministerijos ar savivaldybės numatytas žmogus, o kas tiksliai – būtų sprendžiama organizacijos viduje. Tai nebūtinai būtų kultūros ministras.
„Atnaujintame mechanizme yra sudėta pakankamai daug balanso ir svertų, kad patektų tik aukščiausios kvalifikacijos kandidatai. Yra pakeliamas ir pereinamasis balas nuo 6 iki 7, komisijos kvalifikacijos apibrėžiamos geriau, tiksliau visas procesas aprašomas veikimo. Du komisijos atrinkti kandidatai yra tikrai aukštos kvalifikcacijos. Tikime, kad tai parodys ateinantys konkursai. Turint omenyje, kad dažnai būna tokių atvejų, kad nežymiai skiriasi atrinktų kandidatai balai, ir privačiame sektoriuje yra prerogatyva, kad vadovas gali pasirinkti, su kuo dirbti“, – teigė 15min kalbėjo M.Drukteinis.
M.Drukteinis pabrėžė, kad galima suteikti vadovui galimybę pasirinkti.
„Reikėtų užfiksuoti, kad tai nėra kokia nors prievolė – žmogus renkasi iš dviejų kandidatų, kurie yra atrinkti komisijos. Organizacijos vadovas gali nuspręsti vadovautis komisijos nuomone. Turime kitus atvejus, kai prezidentas renkasi teisėjus arba lygiai taip pat kitose įstaigose irgi yra vadovai atrenkami renkantis iš kelių kandidatų, kurie praeina konkursą“, – teigė M.Drukteinis.
Paklaustas, kuo prieš tai buvusi tvarka, kai įstaigos vadovą rinkdavo tik komisija, yra ydinga, jei ją reikia keisti, M.Drukteinis teigė, kad taip sudaroma galimybė vadovui pasirinkti žmogų, su kuriuo dirbs.
„Tai yra galimybė pasirinkti vadovui žmogų, kuris geriausiai realizuotų steigėjo – valstybės – keliamus uždavinius. (...) Turime vertinti kompleksiškai atnaujintą tvarką, negalime jos vertinti tik pagal vieną kriterijų. Taip, vadovas renkasi, bet yra ir kiti dalykai: užtikrinamas skaidresnis komisijos darbas, keliami aukštesni kvalifikaciniai kriterijai komisijai. Visa tai sukuria modelį, kuriame tie du kandidatai yra labai aukšto lygio. Vadinasi, tai yra galutinis įvertinimas, kas geriau įgyvendintų viziją“, – teigė M.Drukteinis.
Anot viceministro, šiuo metu yra pateikti siūlymai derinimui.
„Tai nėra galutinis variantas. Jei kitos institucijos ir visuomenė mato koreguotinus dalykus, tai įsiklausysime“, – teigė kultūros viceministras.
Buvęs kultūros ministras: „Skamba kaip paskyrimai“
Buvęs kultūros ministras, Seimo narys Simonas Kairys 15min teigė, kad šiame naujame siūlyme jis mato politizavimo procesą.
„Vertinu kaip žingsnį atgal žvelgiant iš skaidrumo perspektyvos. Reikia suprasti, kad kalbant apie nacionalines įstaigas, mes kalbame apie tokias įstaigas, kuriose ieškome aukščiausio kalibro vadovų, o ką mes dabar padarome? Mes nulemiame konkurso rezultatus, nes specialistų grupė – komisija – atlieka tik atrankos darbą, paduodama du kandidatus ministrui arba merui tvirtinti“, – teigė S.Kairys.
Anot jo, būdamas ministru ir susidūręs su įvairiais iššūkiais įstaigų vadovų konkurso kontekste, tarkime, kai vienas iš kandidatų skundžia konkurso rezultatus teismui, jis kaip tik galėjo remtis komisijos sprendimu, argumentais, vertinimu.
„Visus teismus Kultūros ministerija laimėjo ir laimėjo vien dėl to, kad tai buvo ne kažkokia asmeninė ministro ambicija, nuomonė, politinio spaudimo perspektyvoje priimtas veiksmas, bet buvo aiškiai įgalintos komisijos“, – teigė buvęs kultūros ministras.
Tikslindamas komisijos darbo tvarką S.Kairys pabrėžė, kad įprastai komisija išrenka vieną kandidatą, o ne du.
„Keistas sprendimas iš keistų paskatų“, – įvertino S.Kairys.
Anot politiko, ši naujoji tvarka pasiimta iš viešojo administravimo institucijų vadovų rinkimo praktikos.
„Pavyzdžiui, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko [konkursas] arba Trakų istorinio nacionalinio parko [konkuras]. Jos yra viešojo administravimo institucijos. Atranka ten vykdo iš esmės ne pati ministerija, o ministras gauna du kandidatus ir išsirenka vieną kažkurį. Nepamenu, kada panašioje situacijoje esu jautęs daugiau politinio spaudimo, ką pasirinkti. Nuo ministro valios, supratimo, įstatymo gerbimo priklausys jo poelgis“, – teigė S.Kairys.
Anot jo, tokia tvarka, kai ministras turi pasirinkti iš kelių kandidatų, nėra pakankamai skaidri.
„Idealiuoju atveju turėtų būti taip: ministras mato konkurso į bet kurios įstaigos vadovus rezultatų matricą. Jis mato, ar nėra kokių nors iškraipymų, pernelyg mažų ar didelių balų iš vieno ar kito žmogaus [komisijoje]. Jeigu jis mato tam tikrus įtarimus procedūroje, jis gali ją stabdyti, bet sudaryti tokias sąlygas, kai galima vykdyti paskyrimą, nebėra demokratiškos valstybės bruožas“, – teigė politikas.
S.Kairys teigė matantis valdančiosios daugumos norą įtvirtinti savo galią.
„Teisiškai turint tokį manevrą, kad atsiranda du kandidatai į laimėtojus, vėliau labai lengva padaryti politinės jėgos sprendimą pasirenkant tą, kurio tu nori arba kuris buvo specialiai pasirinktas“, – komentavo S.Kairys.
Paklaustas, kaip reaguoja į argumentą, kad vadovas gali pasirinkti sau pavaldžių įstaigų vadovus, S.Kairys teigė, kad tai „grįžimas į sovietinę mąstyseną“.
„Kuo daugiau palieki ministrui tokių galių, tuo sprendimai yra priimami paskyrimo būdu. Čia iš esmės turėsime vos ne paskyrimą į pareigas“, – teigė buvęs kultūros ministras.
Nepaisant to, kad dalyvaus ekspertai, jų darbas „tampa pridengiamuoju“ ministro norui, sakė S.Kairys.
Politikas teigė, kad kultūra turi pagarbaus atstumo tarp politikos ir kultūros principus.
„Šiuo atveju tai – didžiulis žingsnis atgal (...) Atkreipsiu dėmesį, kad kai viceministras komentuoja, sako, kad valstybė turėtų turėti daugiau galios, kad galėtų nuspręstų. Jeigu gerbiamas viceministras ar ministrė po kelių darbo mėnesių [Kultūros] ministerijoje, jaučiasi valstybe, tapatinasi su valstybe, kažkas jų galvoje nėra gerai, jie negali priiminėti tokių sprendimų“, – teigė S.Kairys.
