Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 16d. 13:15

Tarp Nacionalinės premijos laureatų – A.Grigorian, A.Puipa, „Saulės ir jūros“ autorės

A.Grigorian, A.Puipa, „Saulės ir jūros“ autorės
Algirdo Bako, A.Vasilenko ir 15min nuotr. / A.Grigorian, A.Puipa, „Saulės ir jūros“ autorės

Pirmadienį Kultūros ministerijoje vykusios spaudos konferencijos metu buvo paskelbti šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas spaudos konferencijoje sakė: „30 metų teikiamos šios premijos, artėja mūsų Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis. Labai džiugu, kad visus tuos metus premijos išliko ir įsitvirtino kaip aukščiausio lygio mūsų meno ir kultūros įvertinimas. <...> [Džiugu], kad mes išlaikome profesionalaus meno vertinimo lygmenį, nepaisant jokių politinių ar komercinių interesų – vertinami, visų pirma, meno pasiekimai, kūrėjų reikšmė mūsų valstybei ir visam pasauliui.“

Komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė teigė: „Tarp šių metų laureatų didelė ir graži moterų kūrėjų persvara. Esame tikri, kad ateina išsilyginimo laikas.“

Vis tik, pasak V.Daujotytės-Pakerienės, ateityje derėtų kritiškiau teikti kandidatus Nacionalinėms premijoms: „Mūsų supratimu, trūksta atsakomybės teikiant asmenis Nacionalinių kultūros ir meno premijų svarstymui. Turėtų būti labiau suvoktas prestižinis šios komisijos darbo ir šio apdovanojimo reikalas.“

Nacionalines premijas pelnė:

Kino režisierius Algimantas Puipa – už kino vaizdų poetinę realybę (už viso gyvenimo nuopelnus).

Režisierius Algimantas Puipa (g. 1951) mokėsi Sąjunginiame valstybiniame kinematografijos institute, dirbo Lietuvos kino studijoje, yra ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas.

Savo kūryboje dažnai renkasi ekranizuoti literatūrą, jo kino kalbai būdingas poetiškumas, gilinimasis į personažų vidinį pasaulį. Svarbiausi filmai – „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Amžinoji šviesa“, „Žuvies diena“, „Elzė iš Gilijos“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, „Kita tylos pusė“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Algimantas Puipa
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Algimantas Puipa

2012 m. už juostą „Miegančių drugelių tvirtovė“ pelnė „Sidabrines gerves“ už geriausią filmą ir geriausią režisūrą, 2019-aisiais filmas „Kita tylos pusė“ buvo įvertintas Skandinavijos kino festivalyje, kur pelnė apdovanojimus už geriausią filmą ir geriausią vyro vaidmenį (akt. Juozas Budraitis).

Rašytojas Saulius Šaltenis – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių (už viso gyvenimo nuopelnus).

Saulius Šaltenis (g. 1945) yra prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius, vienas iš Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų.

Populiariausi kūriniai – apysakos ir novelės „Riešutų duona“, „Duokiškis“, „Amžinai žaliuojantis klevas“, romanai „Kalės vaikai“, „Demonų amžius“, „Žydų karalaitės dienoraštis“, pjesės „Škac, mirtie, visados škac“, „Jasonas“, „Lituanica“.

M.Juknevičiūtės nuotr./Saulius Šaltenis
M.Juknevičiūtės nuotr./Saulius Šaltenis

Savo prozos kūrinius S.Šaltenis yra pavertęs kino filmų scenarijais („Riešutų duona“), pjesėmis („Škac, mirtie, visados škac!“). S.Šaltenis parašė scenarijus filmams „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys), „Mėnulio Lietuva“ (rež. Gytis Lukšas) ir kt., libretą pirmajam lietuviškam miuziklui „Ugnies medžioklė su varovais“ (kompozitorius – Giedrius Kuprevičius).

Solistė Asmik Grigorian – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą.

Sopranas Asmik Grigorian (g. 1981) studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvavo meistriškumo klasėse pas Gehamą Grigorianą, Vladimirą Prudnikovą, Badri Maisuradzę, Mirellą Freni.

Gabrieliaus Jauniškio ir Joanos Suslavičiūtės nuotr./Asmik Grigorian koncertas „Žalgirio arenoje“
Gabrieliaus Jauniškio ir Joanos Suslavičiūtės nuotr./Asmik Grigorian koncertas „Žalgirio arenoje“

2019 m. Operos apdovanojimuose pripažinta metų soliste. Pasaulinį pripažinimą atlikėjai atnešė Romeo Castelluci režisuota Richardo Strausso opera „Salomėja“, kurioje A.Grigorian atliko pagrindinį vaidmenį.

A.Grigorian 2018 m. apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2016 m. pelnė Metų jaunosios solistės prizą, 2005 ir 2009 m. – „Auksinį scenos kryžių“. 2019 m. jai buvo įteikta Kultūros ministerijos premija.

Kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė – už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną.

Teatro ir kino režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, rašytojos Vaivos Grainytės, kompozitorės, performanso menininkės Linos Lapelytės trio 2019 m. atstovavo Lietuvai Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kur pelnė „Auksinį liūtą“. 2017 m. pristatyta „Saulė ir jūra (Marina)“ buvo apdovanota „Boriso Dauguviečio auskaru“ už novatoriškus ir originalius sprendimus, po pergalės Venecijoje menininkės buvo apdovanotos medaliais „Už nuopelnus Lietuvai“, joms buvo skirta Kultūros ministerijos premija.

2013 m. menininkės pristatė pirmąjį savo bendrą kūrinį – operą „Geros dienos!“, kuri buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Andrej Vasilenko nuotr./Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė
Andrej Vasilenko nuotr./Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė

Rugilė Barzdžiukaitė (g. 1983) yra kino ir teatro režisierė, menininkė. Jos naujausias ilgametražis filmas „Rūgštus miškas“ buvo apdovanotas Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje ir šiuo metu keliauja po filmų festivalius visame pasaulyje.

Vaiva Grainytė (g. 1984) yra rašytoja, dramaturge, poetė. Jos esė knyga „Pekino dienoraščiai” (2012) buvo nominuota „Metų knygos“ suaugusiųjų kategorijoje ir įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką. 2019 m. išėjo poezijos knyga „Gorilos archyvai“, kritikų pripažinta kaip išskirtinis neoavangardinės poezijos balsas.

Lina Lapelytė (g. 1984) yra menininkė, muzikantė ir kompozitorė. L.Lapelytės kūryba buvo pristatyta Rygos „KIM?“ galerijoje, Vilniaus „Rupert“ rezidencijoje, Oslo „1857“ galerijoje, Malmės Šiuolaikinio meno muziejuje, Barselonos muziejuje MACBA ir kt.

Kompozitorė Zita Bružaitė – už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą.

Lietuvių kompozitorė Zita Bružaitė (g. 1966) baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. 1998 m. kompozitorė kartu su smuikininke Ilona Klusaite įkūrė kintančios sudėties kamerinį ansamblį „Collegium“, populiarinantį XX a. muziką.

Kęstučio Pleitos/LMIC nuotr./Kompozitorė Zita Bružaitė
Kęstučio Pleitos/LMIC nuotr./Kompozitorė Zita Bružaitė

Zitos Bružaitės kūryboje vyrauja kamerinė ir chorinė muzika, tačiau kompozitorė nevengia ir kitų sričių: elektroninės muzikos, muzikos vaikams, teatro, performanso.

2004 m. ir 2013 m. Z.Bružaitė tapo Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamo geriausių metų kūrinių konkurso laureate, 2003 m. buvo apdovanota „Muzikos rudens“ festivalyje bei pripažinta įsimintiniausia festivalio „Iš arti“ kūrėja.

Aktorė Viktorija Kuodytė – už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.

Teatro ir kino aktorė Viktorija Kuodytė (g. 1970) baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vaidina teatre ir kine. Per savo karjerą dirbo su tokiais režisieriais kaip Eimuntas Nekrošius, Krystianas Lupa, Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus, Algimantas Puipa ir kt.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Viktorija Kuodytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Viktorija Kuodytė

V.Kuodytė tris kartus pelnė „Kristoforo“ apdovanojimą, 2017 m. buvo įvertinta D.Tamulevičiūtės teatrų festivalyje.

Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.

Į Nacionalines kultūros ir meno premijas pretendavo operos solistė Asmik Grigorian, kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, aktorė Viktorija Kuodytė, dailininkas Henrikas Čerapas, operos solistas Edgaras Montvidas, dailininkas Konstantinas Eugenijus Šatūnas, aktorius Dainius Svobonas, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis.

Nacionalinių premijų komisiją sudaro komisijos pirmininkė, literatūrologė Viktorija Pakerienė, muzikologė Jūratė Katinaitė, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, menotyrininkė Jūratė Tutlytė, kino režisierius Audrius Stonys, menininkas Deimantas Narkevičius, teatro ir kino aktorius Juozas Budraitis, architektas Audrius Ambrasas, filosofas Nerijus Milerius, kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas.

Kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius 7 metus, taip pat kūrinius, sukurtus per ilgesnį nei pastarieji 7 metai laiko tarpą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas