MRF Taisyklėse nustatyta, kad ekspertinis vertinimas yra kertinis žingsnis sprendžiant, kokie projektai yra verti finansavimo ir kokią pridėtinę vertę jie suteikia žiniasklaidos laukui.
- Šiuo metu vyksta MRF ekspertų konkursas, į kurį paraiškas galima teikti iki kovo 17 d. Daugiau informacijos: https://shorturl.at/PRo6t
Viešojoje erdvėje ekspertų vaidmuo plačiau aptartas ir MRF tinklalaidėje „Pasitikėjimo krizė: ekspertai, medijos ir visuomenė“, kurioje dalyvavo MRF direktorius Ruslanas Iržikevičius ir Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas. Jų mintys šiame straipsnyje cituojamos remiantis tinklalaidės turiniu.
Eksperto titulo nuvertėjimas: kada kompetencija tampa tik dekoracija?
Tinklalaidėje Kultūros ministerijos atstovas D. Velkas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertų etiketes šiandien kartais klijuoja ne profesionalai, o žiniasklaidos įpročiai. Pasak jo, neretai žmogus tituluojamas ekspertu vien todėl, kad patogiau komunikacijai, nors realios kompetencijos tai nepagrindžia. Dėl tokios praktikos visuomenė ima abejoti ne tik atsitiktiniais komentatoriais, bet ir tikraisiais profesionalais, kurių išvados tampa nepelnytai nuvertintos.
R. Iržikevičius tinklalaidėje pastebėjo, kad technologijos šį reiškinį dar paspartino: socialiniai tinklai suteikė platformą „savarankiškai save pristatantiems ekspertams“, kuriems anksčiau nebūtų buvę suteikta tribūna tradicinėse medijose. Dėl to žiniasklaidos lauke susiformuoja situacija, kai tikrieji profesionalai su savo žiniomis ir patirtimi konkuruoja su garsiais, bet ne kompetenciją pagrindžiančiais balsais.
Būtent šioje aplinkoje profesionaliai atrinktų MRF ekspertų vaidmuo įgauna ypatingą svarbą.
Ekspertų autoritetas: ką nustato MRF įstatai ir atrankos aprašas
MRF ekspertų atrankos apraše apibrėžiama, kad ekspertai turi atitikti nepriekaištingos reputacijos, kompetencijos ir nepriklausomumo kriterijus, o atranka vykdoma viešo konkurso būdu. Ekspertų kadencija trunka du metus, laikomasi interesų konfliktų prevencijos priemonių, ekspertai privalo pateikti deklaracijas, užtikrinančias skaidrumą visame vertinimo procese.
R. Iržikevičius pabrėžė, kad ekspertų vertinimas yra pamatas, nuo kurio priklauso visas sprendimų priėmimo procesas. Net ir MRF Taryba, kuri priima galutinius sprendimus, ekspertų rekomendacijas keičia tik išimtiniais atvejais. Tai rodo, kad ekspertų darbas yra ne formalumas, o realiai finansavimo rezultatus lemiantis veiksnys.
Kaip vyksta projektų ekspertinis procesas?
MRF Taisyklėse numatyta, kad paraiškų vertinimas vyksta trimis etapais: pirmiausia atliekama administracinė patikra, po kurios paraiškos perduodamos ekspertams individualiam vertinimui, o paskui organizuojamas ekspertų grupės posėdis, kuriame aptariami balai, argumentai ir galimas finansavimo dydis. Tik po šių etapų projektai pasiekia MRF Tarybą, kuri priima galutinį sprendimą.
Tinklalaidėje šis procesas detalizuojamas dar aiškiau: administracinė patikra trunka iki 20 darbo dienų; ekspertai individualiai vertina paraiškas, remdamiesi taisyklių kriterijais; vėliau jų vertinimai suvedami ir aptariami bendrame posėdyje. Jei projektas neperžengia 50 balų ribos, jis laikomas netinkamu finansuoti. Paraiškėjai turi teisę gauti nuasmenintą motyvuotą paaiškinimą dėl atmetimo priežasčių. Šis projektų vertinimo modelis leidžia užtikrinti nuoseklų, argumentuotą ir dokumentais pagrįstą sprendimų priėmimą.
Ekspertams už įvertintą projekto paraišką mokamas 0,6 BSI — šiuo metu 37,74 eurų į rankas — atlygis, leidžiantis skirti laiko išsamiam ir atsakingam vertinimui. Taip pat apmokamas dalyvavimas ekspertų posėdžiuose.
Sistema nėra tobula, tačiau ji nuolat tobulinama
Tiek D. Velkas, tiek R. Iržikevičius tinklalaidėje pripažįsta, kad nuolat kylą iššūkių yra ir jų kažin ar bus išvengta ateityje. Kai kurie paraiškų teikėjai vis dar abejoja vertinimo objektyvumu, o pareiškėjų edukacija apie paraiškų rengimą ir kriterijus daug kur reikalauja aktyvesnio įgyvendinimo. Vis dėlto, MRF administracija siekia nuolat gerinti komunikaciją: aiškiau informuoti apie kriterijus, išsamiau pateikti motyvuotus atsakymus ir stiprinti atvirumo priemones, kurios skatintų pareiškėjus pasitikėti procesu.
Ekspertų atrankos aprašas taip pat numato mechanizmus, leidžiančius stebėti ekspertų veiksmus ir užtikrinti, kad jie laikytųsi nešališkumo principų. Kilus įtarimams dėl tendencingumo, ekspertas gali būti nušalintas nuo vertinimų arba pašalintas iš ekspertų sąrašo — tai griežta, bet būtina priemonė vertinimo skaidrumui užtikrinti.
Ekspertų institucijos svarba — ilgalaikis įsipareigojimas žiniasklaidos kokybei
MRF įstatuose ir Taisyklėse apibrėžtos nuostatos, kurias papildo ir tinklalaidėje išsakytos įžvalgos, leidžia aiškiai suprasti, kad ekspertų institutas yra esminė žiniasklaidos kokybės užtikrinimo atrama. Ekspertai kasdieniu darbu padeda užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas pagal projektų įgyvendintojų kompetenciją ir turinio kokybę, o ne pagal įtaką ar populiarumą. Ekspertai prisideda prie demokratinės žiniasklaidos, kuri būtų atspari politiniams ir komerciniams spaudimams; prie temų įvairovės ir profesionalaus turinio augimo; prie visuomenės interesų apsaugos, nes būtent kokybiška žiniasklaida užtikrina pilietinį sąmoningumą.
MRF direktorius R. Iržikevičius tinklalaidėje taikliai pastebėjo, kad ekspertų atranka ir darbas iš esmės lemia ne tik MRF sprendimų kokybę, bet ir Lietuvos žiniasklaidos ateitį. Tai nėra tik techninis procesas — tai investicija į šalies demokratinę sveikatą.
MRF ekspertų institutas — tai profesionalų branduolys, kuris kryptingo darbo būdu formuoja mūsų informacinę aplinką. Ekspertai padeda užtikrinti, kad valstybės lėšos būtų skiriamos prasmingoms iniciatyvoms, būtų puoselėjama aukšta žurnalistikos kokybė ir Lietuvos žiniasklaida būtų stipri, nepriklausoma ir atspari išorės įtakoms.
Šiuo metu vyksta MRF ekspertų konkursas, į kurį paraiškas galima teikti iki kovo 17 d. Daugiau informacijos: https://shorturl.at/PRo6t
