„Dėl Kultūros ministerijos biudžeto sumažinimo laikinai nebus dalyvaujama Venecijos architektūros bienalėje“, – sprendimo priežastis cituoja M.Eidukonis, kaip jis nurodo, LRT KLASIKOS redakcijos gautame laiške.
Laidoje dalyvavęs menininkas Jonas Žukauskas teigia, kad taip bandoma „užtildyti kultūros bendruomenę“. J.Žukauskas Venecijos architektūros bienalėje dalyvavo kaip vienas iš „Vaikų miško paviljono“ kuratorių 2023-aisiais metais.
Venecijos architektūros bienalė Italijos mieste vyksta kas dvejus metus. Šiais, 2026-aisiais metais, vyks Venecijos šiuolaikinio meno bienalė, o 2027-aiais vyks Venecijos architektūros bienalė.
Laidoje dalyvavęs Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas pabrėžė, kad toks ministerijos sprendimas gali daryti įtaką vėlesniam Lietuvos dalyvavimui bienalėse, nes „gali būti sunku sugrįžti“.
„Iškritimas skausmingas, nes prarandamas įgūdis, suvokimas, kaip Bienalė veikia“, – teigė jis.
Anot laidos dalyvių, nei latviai, nei estai neketina, bent kol kas, atsisakyti dalyvavimo Venecijos architektūros bienalėje.
LRT KLASIKOS laidoje Kultūros ministerijos atstovai nedalyvavo, nors į juos buvo kreiptasi. Ministerija teigė neradusi galinčio pakomentuoti šio klausimo.
Vaida Aleknavičienė: prioritetas teikiamas kitiems projektams
Dėl lėšų trūkumo Lietuva nedalyvaus 2027-aisiais vyksiančioje Venecijos bienalėje, BNS sakė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
„Kadangi biudžetas ministerijos buvo pamažintas, kaip ir visų kitų, tai tiesiog buvo sutelktas dėmesys į jau esamus įsipareigojimus ir prioritetus. Šiais metais viskas vyksta, kaip ir suplanuota buvo, o 2027 metais Venecijos bienalei nėra numatyta kol kas finansavimo“, – BNS pirmadienį sakė V.Aleknavičienė.
Anot jos, peržiūrint kitų metų biudžetą bus ieškoma lėšų finansuoti šalies dalyvavimą architektūros parodoje, tačiau šiuo metu prioritetas teikiamas kitiems projektams.
„Šiuo metu mūsų prioritetai yra 2027 metais Vokietijos sezonas, taip pat pirmininkavimas Europos Sąjungai ir taip pat mes turime įsipareigojimą – Nacionalinio architektūros instituto atidarymą 2028 metais, kurio 2027 metais yra pats pagrindinis finansavimas“, – kalbėjo kultūros ministrė.
„Tai tiesiog gyvenimiška situacija, kai turi žiūrėti, kur yra įsipareigojimai, kuriuos mes turime įvykdyti“, – pridūrė ji.
Siekiant dalyvauti Venecijos bienalėje, pasak V.Aleknavičienės, biudžete trūksta apie 200 tūkst. eurų. Ministrė pabrėžė, kad neatradus lėšų Lietuvai dalyvauti artimiausioje parodoje, šalis į ją sugrįžtų ateityje.
„Tai būtų vienkartinis (nedalyvavimas – BNS), tikrai nesitraukiam ir neplanuojam, kad nebedalyvausim niekada“, – tikino politikė.
Savo ruožtu Nacionalinis architektūros institutas pabrėžia, kad sprendimas nefinansuoti šalies atstovavimo artimiausioje bienalėje neužtikrina dalyvavimo tęstinumo ir neatsako, ar sugrįžimas į bienalę ateityje bus laikomas prioritetu.
„Kelias į nuoseklų Lietuvos dalyvavimą bienalėje buvo ilgas ir reikalavo kryptingo institucinio darbo, – teigiame feisbuke pirmadienį išplatintame pranešime. – Todėl Kultūros ministerijos sprendimas laikinai atsisakyti dalyvavimo svarbiausiame pasaulio architektūros meno renginyje kelia pagrįstų klausimų dėl ilgalaikių pasekmių architektūros laukui ir kultūros sektoriui.“
„Aiškios ilgalaikės strategijos stoka ypač išryškėja matant, kad dalyvauti pajėgia kaimyninės šalys, įskaitant karo alinamas kultūrines sistemas“, – teigiama jame.
Nacionalinis architektūros institutas kviečia architektus, urbanistus, akademikus ir kitus suinteresuotus kultūros lauko profesionalus išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.
„Svarbu įvertinti, ar dalyvavimas Venecijos architektūros bienalėje yra reikšminga nacionalinio architektūrinio identiteto ir tarptautinio matomumo dalis“, – teigia institutas.
Anksčiau konkursus nacionaliniam paviljonui Venecijos meno bienalėje sukurti skelbdavo Kultūros taryba, tačiau ateityje šį darbą turėtų perimti Nacionalinis architektūros institutas.

