TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Afrikos muziką pamilęs lietuvis: „Ir muzikoje, ir gyvenime vienas toli nenueisi“

„Africa night“
Jurgitos Zigmantės nuotr. / „Africa night“
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Kas turi nutikti, kad vieną dieną mestum stabilų darbą ir nertum į nežinomybę? „Išdrįsti sekti paskui svajonę“, – šypsosi perkusininkas Gediminas Mačiulskis, prieš dvejus metus simfoninį orkestrą palikęs dėl svajonių veiklos – groti afrikietiškais būgnais.

„Svajonė buvo labai paprasta – laisvės pojūtis, kuo daugiau būgnų skambesio ir improvizacijos. Išmokęs improvizuoti muzikoje, gali improvizuoti ir gyvenime. Iš tiesų viską, ką išmoksti muzikuodamas, gali perkelti į kitas gyvenimo sritis. Ypač kai groji grupėje – neišvengiamai turi klausyti kitų grojančiųjų.

Siekiant bendro tikslo būtinas sprendimas ir vienas kito sąmoningas girdėjimas bei prisitaikymas. Taip ir gyvenime – vienas, nesiklausydamas aplinkos ir nekomunikuodamas, toli ir nenueisi“, – teigia profesionalus muzikantais, prieš penkerius metus įkurtoje perkusijos studijoje „Afrikos būgnai“ tautiečius pradėjęs mokyti groti afrikietiškais būgnais ir šiandien tvirtai tikintis, kad išmokti muzikuoti gali kiekvienas.

Jurgitos Zigmantės nuotr./Gediminas Mačiulskis
Jurgitos Zigmantės nuotr./Gediminas Mačiulskis

Iš Vakarų Afrikos kilusį būgną – djembe, su kuriuo G.Mačiulskis groja šiandien, jis pirmą kartą išvydo prieš beveik dvidešimt metų – iki šiol pamena olandų perkusijos kolektyvo „NSA“ atliktą ritmą.

Jau tuo metu djembe muzika domėjosi ir Lietuvos perkusininkai, tiesa, vienintelis Gediminas pradėjo važinėti po Europoje vykstančius afrikiečių meistrų seminarus ir į Vakarų Afriką – Senegalą bei Gvinėją: „Mokytojai, iš pradžių žavėję grojimo technika, įskiepijo meilę bei pagarbą instrumentui ir tolimesnei veiklai. Kasmet bent vieną iš pasaulyje pripažintų atlikėjų bei mokytojų kviečiu į Lietuvą – tam, kad lietuviai išgirstų, kaip skamba geriausiųjų atliekama afrikietiška muzika, kokią svarbią vietą ji užima tarp kitų muzikos žanrų. Muzika neapsiriboja vien pop, jazz ar rock stiliais. Afrikietiška muzika turi itin turtingą, XIII amžių siekiančią istoriją bei tradiciją ir kartu jos modernios aranžuotės gali būti labai įdomios šiuolaikiniam žmogui.“

Perkusininkas kasmet organizuoja Afrikos būgnų ir šokių savaitgalius, taip pat koncertų ciklą „Africa night“, kuriame šiemet gegužės 26 d. Vilniuje pasirodys djembe ir balafono virtuozas, iš Burkino Faso, griotų šeimos kilęs Adama Bilorou Dembele bei šokėjas ir choreografas iš Dramblio Kaulo kranto Oumar Quttara.

Afrikietišką muziką pamilęs lietuvis tiki, kad šių dviejų meistrų apsilankymas Lietuvoje dar daugiau tautiečių padės patikėti, kad muzika neapsiriboja suderintais garsais, ji kaskart esanti suburiantis ir pozityvius pokyčius skatinantis procesas: „Pastebėkite – klausydamiesi mėgstamos muzikos žmonės pradeda šypsotis. Išgirdę smagų ritmą jie pradeda judėti. O pradėję patys groti susiduria su iššūkiais, kurių sprendimai atveria naujas patirtis.“

Tiesa, daugiau nei pusė G.Mačiulskio sutiktų lietuvių tikina neturintys nei ritmo pojūčio, nei klausos. Afrikietiškos muzikos mokytojas užtikrina – ritmą jaučia visi, tik kiekvienas – kiek skirtingai. Todėl mokytojo užduotimi tampa perprasti atėjusiųjų vidinį ritmo pojūtį ir individualų informacijos priėmimo greitį.

Vaikai, teigia G.Mačiulskis, informaciją priima daug greičiau, o suaugusiems neretai trukdo įvairūs per gyvenimą sukaupti blokai. Ir įtampos: „Gal neįtikėtina, bet muzika gali išnarplioti tas įtampas ir išmokti girdėti ne tik savo nerimstantį protą, bet ir aplinką. Būna visko: žmonės bijo susimauti, todėl nedrįsta groti. Būna, kad nori improvizuoti, bet negeba išlaikyti vieno stabilaus ritmo. O būna, kad nori daug ir visko, o apsisukę nieko nebeprisimena. Ir tai akivaizdžiai parodo, kokie esame galbūt net sau to neprisipažindami ir kokie nauji įgūdžiai, suformuoti grojant, mums galėtų padėti kasdienybėje.“

Būtent muzikoje, teigia perkusininkas, turime puikią galimybę būti „čia ir dabar“, o ritmas, priklausomai nuo jo greičio, turintis meditacinį ir raminantį arba aktyvinantį poveikį: „Be to, mokantis ritminių aranžuočių lavinama atmintis, darant iki tol neįprastus rankų judesius gerinami motoriniai gebėjimai, grojant grupėje išmokstama prisitaikyti. Išmokus technikos ir sužinojus galimybes, ateina metas kūrybinei saviraiškai. Tiesa, afrikietiškoje muzikoje svarbi tradicija – šimtamečiai ritmai, kurie grojami iki šiol, atliekami tam tikromis progomis – naujagimio gimimo, vardo davimo, derliaus nuėmimo ir pan. Žinoma, Europoje šią muziką naudojame kitu tikslu – nelaukiame vestuvių, kad grotume specialiai šiai šventei skirtą ritmą.“

Vieniems – terapija, antriems – pramoga, tretiems – gyvenimą keičiantis patyrimas. Pasak perkusininko, bet kuriuo atveju afrikietiška muzika lietuvių abejingų nepalieka bei pakeri savo energija. Ir tikrai akivaizdu tai, jog be djembe Gedimino Mačiulskio ir dešimčių jo mokinių gyvenimas būtų daug nuobodesnis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018