Abu aktoriai yra neabejingi poezijai, ją mėgsta, ją jaučia, ją emocionaliai skaito ir dainuoja. Andrius Bialobžeskis turi nemažai mėgstamų poetų, yra paruošęs programas pagal Sigito Gedos, Vytauto Mačernio, Marcelijaus Martinaičio kūrybą, yra įskaitęs Maironio eilėraščius kompaktinei plokštelei. Aktorius įsitikinęs, kad „poezija aktorystei – geras urvas. Esi laisvas surasti ten emocijas, kurios tau reikalingos, ir asociatyviai sukurti siužetą. Ir žmonės gerai klauso poeziją. Turim brangakmenį ir vertiname jį. Gerai, kad ne masiškai“. A. Bialobžeskio pirmoji pažintis su poezija prasidėjo studijuojant, kai susipažino su tame pačiame kurse besimokančiu Alvydu Šlepiku. Bendraudamas su juo, būsimas aktorius pateko į poezijos vidų, matė, kaip ji kuriama. Nuo to laiko aktoriui patiko važinėti su poetais, klausytis, kaip jie patys kalba apie poeziją. „O jiems (poetams) labai nepatinka, kaip jų eilėraščius skaito aktoriai. Kai jie pradeda apie tai kalbėtis, nusisuku į langą arba apsimetu, kad pats esu poetas“, - atvirauja menininkas.
O jiems (poetams) labai nepatinka, kaip jų eilėraščius skaito aktoriai. Kai jie pradeda apie tai kalbėtis, nusisuku į langą arba apsimetu, kad pats esu poetas.
Aktorius Gediminas Storpirštis yra vienas iš nedaugelio bardų, kurie taip subtiliai moka sudėti žmogaus jausmus į muziką. Jam įdomu pačiam prakalbinti poetą, atrasti savo raktą į jo tekstus. Dėl dainuojamosios poezijos kultūros skleidimo ir puoselėjimo dažnai tituluojamas bardų atgimimo tėvu. Ir pačiam atlikėjui terminas „bardas“ asocijuojasi su didžiule atsakomybe - juk anuomet bardas – žynys buvo labai gerbiamas, mat jis savo dainomis nešdavo šviesą. Atlikėjas prisipažįsta: „Dainuojamoji poezija yra sunkus žanras – juk vienas su instrumentu rankose dvi valandas veik nejudėdamas, tik dainuodamas, turi išlaikyti klausytojų dėmesį. Turi turėti savo požiūrį, savo tikėjimą – kad ir koks jis būtų, kuriantis ar griaunantis. Tačiau jei nenori dalytis, negali ir kurti“.
Susitikime spalio 2 dieną 15 ir 19 val. Taujėnų dvare, juk metuose tik viena proga pasveikinti savo Mokytoją.
