Antrą kartą organizuojamas „Vilkmergės Alutinio Maratonas 2008“ siekia įrodyti, kad alaus mėgėjai „sportuoja“ ne tik su alaus bokalu prie televizoriaus, ir kad vadinamas „alaus pilvukas“ yra persivalgėlių, o ne alaus mėgėjų atributas.
Maratono esmė paprasta – nuo starto „Žvėryno smuklėje“, visi dalyviai vadovaudamiesi žemėlapiu turės aplankyti 9 kontrolinius punktus mieste ir finišuoti „Brodvėjaus“ klube Senamiestyje. Kontroliniai punktai įsteigti kavinėse, prekiaujančiose rėmėjo produkcija, kitų rėmėjų taškuose. Kontroliniuose taškuose, kurie yra baruose alaus gerti nebus būtina, bet ir nedraudžiama. Aplankyti visus taškus bus leidžiama tik pėsčiomis arba naudojant visuomeninį transportą.
Visi dalyviai nemokamai gaus ryškiai raudonus maratono marškinėlius su numeriais, nugalėtojai bus apdovanoti maratono taurėmis, bei visi 1-50 vietos laimėtojai gaus atminimo dovanas. Pagrindinis prizas – alaus mėgėjo svajonė – naujas šaldytuvas.
Dalyviai gali užsiregistruoti ir sužinoti visas taisykles specialiame renginio tinklapyje – www.alutinis.lt.
Apie alutinį
Mūsų protėviai šiuo metu gamindavo pirmąjį alų iš miežių derliaus, todėl ši diena vadinama Alutinio švente. Alumi buvo vaišinami kaimynai ir giminės. Be to, jis buvo aukojamas ir dievams – juo aplaistomi (tarsi pašventinami) pirkios langai, durys. Alus buvo daromas ypatingas, vadinamas „trejų devynerių“. T.y., buvo imamos 9 saujos javų ir kiekviena sauja dar padalijama į tris dalis. Tuomet viskas atskirai iškuliama ir sumaišoma su miežiais.
Kiekvienas šventės svečias buvo vaišinamas 9 kaušeliais tokio alaus. Senovėje alus buvo geriamas iš gyvulių ragų, ant kurių buvo išskutinėti elniai, paukščiai, žalčiai. Alus laikytas stebuklingu gėrimu, sugebančiu prakalbinti ir tylenius. Ši alaus šventė būdavo švenčiama rugsėjo pabaigoje, būtent tada, kai nuimamas derlius, oras pradeda šalti. Sakoma, kad nuo šios dienos jau nebegalima maudytis ežeruose ar upėse, gaudyti vėžių. Jau reikia padėti vasarines šiaudines skrybėles į šalį, susirasti žieminį galvos apdangalą. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Mato varduvėmis. Šv. Matas buvo apaštalas ir evangelistas, rašęs Naująjį testamentą.
