-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Dainų šventės atidarymui – griausmingas koncertas Katedros aikštėje

Trečiadienio vakarą Katedros aikštėje vos tilpo žmonės, susirinkę pažiūrėti įspūdingo reginio – didžiojo Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ atidarymo koncerto.
Katedros aikštėje vos tilpo žmonės, norintys pasiklausyti dainų šventės atidarymo koncerto.
Katedros aikštėje vos tilpo žmonės, norintys pasiklausyti dainų šventės atidarymo koncerto. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Ant Vilniuje, Katedros aikštėje, sustatytų suoliukų ir kėdžių žiūrovams vietų nebebuvo jau prieš gerą pusvalandį iki renginio pradžios. Tačiau  tai nesustabdė norinčiųjų išgirsti senąsias lietuvių dainas ir pajusti ore sklandančią bendrumo dvasią – vieni susėdo ant grindinio, kiti tiesiog kantriai stovėjo.

Tačiau ir stovint visas 3 valandas, kurias truko renginys, neprailgo, mat vedėjai Edita Mildažytė ir Algirdas Kaušpėdas ragino svečius prisidėti prie kapelų ir chorų atliekamų liaudies dainų, šokti.

Pagarba visiems regionams

Atidarymo koncertą pradėjo 4 vyrai: vienas dešimtmetis, kitas – dvidešimtmetis, trečias – penkiasdešimtmetis, o paskutinis – šimtametis. Visi jie savo amžių lygino su tėvynės amžiumi ir linkėjo lietuviams ir toliau augti, gyventi ir puoselėti savo šalį. Skirtingo amžiaus vyrai kalbėjo skirtingomis lietuvių tarmėmis, o vėliau pristatė ir skirtingų regionų tautinius drabužius.

Viena pirmųjų gaidų, skambėjusių trečiadienio vakarą Katedros aikštėje, – Tautiška giesmė. Ją giedant Virgilijui Noreikai visi sėdėję bendrai pakilo iš savo vietų ir pridėję ranką prie krūtinės sugiedojo Lietuvos himną – Vilniaus širdis prisipildė absoliučios vienybės.

Susirinkusiuosius vaizdo sveikinimu pagerbė ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. „Lietuva – mūsų likimas ir dovana. Mes – žmonės Lietuvos“, – pasirašydamas Lietuvos tūkstantmečio deklaraciją sakė V.Adamkus.

Galime didžiuotis

Šventės organizatoriai trumpais vaizdo filmukais pristatė svarbiausius faktus apie Lietuvą. Pirmasis jų kvietė pasveikinti vieniems kitus, nes turime už ką – už Lietuvos istoriją. Prof. Alfredas Bumblauskas pasirašydamas Lietuvos tūkstantmečio deklaraciją kalbėjo, jog mūsų šaliai ir mums šie metai yra didžiulė šventė ne dėl to, kad prieš 1000 metų buvo nužudytas Brunonas, bet dėl to, kad jis tada pirmą kartą apkrikštijo lietuvius. Nepaisydamas mylimos istorijos A.Bumblauskas pripažino manantis, kad Lietuvos aukso amžius – dabar. „Jis prasidėjo 1990 metais, tačiau mes kartais jo neįvertiname“, – sakė A.Bumblauskas.

Lietuva – mūsų likimas ir dovana. Mes – žmonės Lietuvos.

Vaizdo filmais, sveikinimais ir, žinoma, dainomis buvo pagerbta ir Lietuvos kalba, neišnykusi per tūkstantį metų, ir lietuvių pergalės mūšiuose, ir išsaugotos švenčių, maisto bei kitos tradicijos. Nepamiršta ir lietuvių meilė mokslui, jų gebėjimas mąstyti, daryti išvadas. Gana svarbus akcentas – menininkai. Jų pagerbti ir sakyti kalbos į sceną užlipo poetas Vladas Braziūnas, iš kurio eilėraščio gimė šių metų dainų šventės šūkis: „Čia tūkstantį metų dabar.“ Poetas su moksleiviais į dangų paleido būrį baltų balandžių, kurie ne iš karto nuskrido tolyn, bet apsuko keletą ratų virš Katedros aikštės.

Prisiminti ir žmonės, garsinantys Lietuvą už jos ribų, taip pat sporto profesionalai. Atletas Virgilijus Alekna visai Lietuvai linkėjo, kad ugdytų naują kartą, kuri taip pat po keleto metų prisidės prie šalies garsinimo. Paviešinti ir jaunieji Lietuvos talentai, prisiminta sekmadienį į Lietuvą turinti sugrįžti jachta „Ambersale“ bei jos įgula, apiplaukusi pasaulį.

Didžiausias dėmesys – dainai

Galiausiai, žinoma, pagerbta daina. Garbė tarti žodį šiai lietuvių tradicijai buvo suteikta Veronikai Povilionienei. „Daina pati į dangų kopia ir paskui save žmones veda“, – sakė V.Povilionienė ir netrukus užtraukė „Lietuva brangi“. Kartu su ja atsistoję dainavo visi susirinkusieji. Tuo metu, kaip ir per visą vakarą, specialiuose ekranuose buvo rodomi atliekamų dainų žodžiai.

Daina pati į dangų kopia ir paskui save žmones veda.

Po visų sveikinimų scena aptemo, o aplink ją įsižiebė ugnelės. Netrukus scenoje išsirikavo chorai ir diriguojami Modesto Pitrėno sugiedojo giesmę šv.Pranciškui, vėliau lietuvių liaudies dainomis drebino susirinkusiųjų širdis.

Aptemus buvo pasitelkti šviesos efektai – kartais sumirksėdavo specialios lempos, apšviečiančios visą Katedros aikštę, virš scenos ekrane vienas po kito plaukė gražiausi Lietuvos vaizdai. Taip pat scenoje pasirodė grupė „G&G Sindikatas“, solistai Vaidas Vyšniauskas bei Joana Gedmintaitė. Renginį vainikavo į dangų pakilę fejerverkai.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius