Kūrybiškumas taps svarbiausia tema ir 11-ajame Nacionaliniame kultūros forume „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“. Gegužės 14 dieną forumas vyks Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakultete. Kūrėjai, kultūros profesionalai ir tarptautiniai ekspertai forume ieškos atsakymų, kaip skirtingose šalyse veikia talentų ekosistemos. Kas jas riboja? Kas stiprina, ir kokią vertę visuomenei jos kuria. Ar talentas – įgimta dovana, o gal – nuoseklaus darbo rezultatas?
Į skaityti pranešimų ir dalyvauti diskusijose atvyksta lyderystės ir inovacijų ekspertas Christeris Windelov-Lidzelus, su „Cirque du Soleil“ dirbusi kūrybinės lyderystės praktikė Caitlan Maggs, švedų kompozitorius, dainų autorius ir autorinių teisių specialistas Alfonsas Karabuda. Į natūralaus talento mitą kritiškai žvelgs mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa, demaskuoti jį mėgins psichologė, lektorė Gintarė Buinickaitė. Forume vyks diskusijos apie ateities talentus, multitalento fenomeną ir kūrybiškumo vietą dirbtinio intelekto amžiuje.
Prieš forumą apie kūrybiškumą, talentus ir genijaus sąvoką su KIK Lietuva valdybos pirmininku Algirdu Orantu kalbėjosi Laisvė Radzevičienė.
-
Socialinėje atskirtyje gyvenančius žmones fotografuojantis Artūras Morozovas: „Dažnai įsivaizduoju save jų vietoje“
-
Kino prodiuseris Mantvidas Žalėnas: „Jei ne lietuviški filmai, kino teatrams būtų sunku“
-
Vertėjų sąjungos vadovė Daugirdienė: „Verčiant pjeses svarbiausia, kad tekstas skambėtų natūraliai“
– Apie kūrybiškumą šiandien, rodos, kalbama daug. Kodėl svarbu apie tai kalbėti?
– Nes šiandien kūrybiškumas nebėra tik estetinė kategorija ar laisvalaikio puošmena – tai egzistencinis visuomenės ir valstybės atsparumo įrankis. Gyvename dvasinio nihilizmo ir agresyvios propagandos fone, kur viešoji erdvė nuodijama, o visuomenė sistemingai pratinama būti pasyvia, iš viršaus diriguojama mase. Kūrybiškumas tokioje aplinkoje veikia tarsi priešprieša šiam pavojingam sustingimui.
Tai gebėjimas kritiškai permąstyti tikrovę, kurti naujas prasmes ir rasti išeitis ten, kur standartiniai politiniai mechanizmai beviltiškai stringa. Kai diskusijose ima dominuoti vulgarumas ir skaldymas, kūrybinė vaizduotė tampa mūsų skydu prieš kultūrinę stagnaciją. Diskutuoti apie tai šiandien reiškia spręsti, ar mes, kaip valstybė, sugebėsime save permąstyti ir išlikti autentiški spaudimo akivaizdoje.
– Nacionaliniame kultūros forume bus daug diskutuojama apie talentus, multitalentus, jų vietą šiandienos visuomenėje, iššūkius ir poreikius. Įdomu, koks yra jūsiškis talento apibrėžimas, juk daug dirbate su talentingais žmonėmis?
– Man talentas pirmiausia yra ne privilegija, o didelė atsakomybė. Tai specifinis jautrumas tiesai ir, svarbiausia, drąsa tą tiesą reikšti net tada, kai nepatogu. Šiandienos visuomenėje talentas nebeturėtų būti laikomas tik BVP priedu ar ekonomikos paraštėse liekančiu reiškiniu. Talentas turi tapti valstybės ašimi.
Kūrybiniai sektoriai yra erdvė, kurioje kuriama aukšta pridėtinė vertė, tačiau talentai yra ir tie pilietiški lyderiai, kurių mums taip trūksta regionuose bei nacionalinėje politikoje. Savo pavyzdžiu jie konsoliduoja bendruomenę, moko mus bendrauti tarp kartų, neleidžia viešojoje erdvėje dominuoti nekompetencijai bei etikos dėsnių nepaisančiam politinių konfliktų kurstymui.
– Ar stebite, kaip kinta požiūris į kūrybiškumą globalioje kultūros rinkoje?
– Kūrybiškumas šiandien jau galutinai tapo strateginiu konkurencingumo įrankiu. Globali rinka vertina ne tik techniškai tvarkingą produktą, bet ir autentiškumą, kilmės istoriją bei vertybinį krūvį. Dizainas ir kūrybinės industrijos nebėra tik estetinis sluoksnis – tai strateginis būdas spręsti sudėtingas socialines, ekologines bei ekonomines problemas.
Sakyčiau, kad Lietuvai tai – didžiulė galimybė. Mes neabejotinai galime iš pigios darbo jėgos šalies transformuotis į aukštos kūrybinės vertės valstybę. Tik to pasiekti nebus paprasta. Tam reikia integruoti kūrybines industrijas į ilgalaikę valstybės perspektyvą, suprantant, kad investicija į dizainą ar meninį tyrimą yra investicija į šalies tarptautinį konkurencingumą ir saugumą.
– Kaip manote, ko šiandien labiausiai trūksta jauniesiems kūrėjams? Galimybių, kurias galėtų suteikti politikai ir visuomenė? Finansavimo? Mentorystės? O gal – tiesiog drąsos?
– Talento ir drąsos jauniems žmonėms netrūksta – tai įrodė jų aktyvus įsitraukimas į pilietinius protestus ir iniciatyvas. Jiems trūksta bendrystės erdvių ir institucinio užnugario. Išskirčiau tris dalykus, kurių jaunieji pasigenda. Pirmiausia, tikros mentorystės. Ne formalaus, o praktinio patirties perdavimo iš tų, kuriuos vadiname kultūros autoritetais. Antra, finansinio tvarumo. Ir todėl kalbame apie Privatų neliečiamąjį kultūros fondą. Jaunasis kūrėjas neturi būti priklausomas nuo to, ar jo vertybės sutampa su tuo metu valdžioje esančios partijos nuostatomis. Galiausiai – sisteminio pasitikėjimo. Jaunas žmogus turi jausti, kad jo kūryba yra strateginė valstybės dalis, o ne eilutė paramos gavėjų sąraše, kai į paramą žiūrima kaip į išmaldą.
– Ar dabartinė švietimo sistema Lietuvoje atpažįsta kūrybiškumą ir talentus? Ar juos skatina?
– Atvirai sakant, vis dar stipriai jaučiame dirigavimo iš viršaus ir standartizavimo inerciją. Švietimo sistemai desperatiškai trūksta lankstumo atpažinti vaikus ir jaunuolius, kurie netelpa į rėmus, kurie mąsto plačiau, peržengia linijinio mąstymo ribas.
Mes siekiame, kad pilietinis švietimas ir kultūrinė vaizduotė taptų ne proginėse programose įrašyta papildoma veikla, o ugdymo pamatu. Talentai turi būti ne tik atpažįstami testais, bet ir įgalinami per gyvąją mentorystę. Jiems reikia ne suteikti įrankius prisitaikyti prie esamos sistemos, bet skatinti drąsą patiems kurti savo ir valstybės ateitį. Jei švietimas neugdys kūrėjo, jis ugdys tik vykdytoją, o vykdytojai krizės akimirką pirmieji pasiduoda manipuliacijoms.
– Ar kultūros lauke šiandien vis dar egzistuoja genijaus mitas?
– Šis mitas išgyvena įdomią transformaciją. Pamažu tolstame nuo XIX amžiaus romantiškojo įvaizdžio: atsiskyręs genijaus kenčia bokšte. Šiandienos genijus labiau primena jungiantį kūrėją. Tai žmogus, kuris ne tik meistriškai valdo savo amatą, bet ir geba aplink save suburti horizontalius ryšius, sutelkti gyvybingą bendruomenę, kaip tai daro Kultūros asamblėja, ir inicijuoti realų pokytį.
Mitas apie vienišą kūrėją užleidžia vietą kolektyviniam intelektui ir bendradarbystei, tačiau asmeninis meistriškumas bei moralinis autoritetas išlieka pamatu, ant kurio laikosi kultūros autonomija. Jei nebūtų individualaus talento ugnies, nebūtų ir ko jungti. Tačiau, neturint bendruomenės, pilkosios konjunktūros tą ugnį šiandien greitai užgesina.
Nacionalinis kultūros festivalis – gegužės 14 dieną, nuo 11 valandos, Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakultete. Forumo organizatorius – Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Forumą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, partneriai – VilniusTech, The Critical, Lietuvos kompozitorių sąjunga, VšĮ Erdvės, VšĮ Urbanistinio Šokio Teatras „Low Air“, „Talent Garden“, „Menų komunikacija“, „Laisvės žodžiai“. Daugiau informacijos: https://creativeindustries.lt/kulturos-forumas/
