Viena iš jų – festivalių dalyviai užstato ženklu pažymėtą tarą galės grąžinti į specialiai sukurtą „Grąžinti verta“ taromatą ir taip paaukoti gyvūnų globos organizacijai „Lesė“.
Kaip pavyksta sutvarkyti šiukšlių kalnus po festivalių? Kokia yra užsienio šalių patirtis? Apie visa tai kalbame su Algirdu Barniškiu – Blėka, ilgamečiu šio festivalio organizatoriumi ir prodiuseriu.
– Kada pradėjote organizuoti festivalį „Bliuzo naktys“?
– Šis fesitvalis yra vienas seniausių mūsų šalies festivalių po atviru dangumi. Jį organizuojame jau 24-erius metus. Iš pradžių tai buvo labai mažas renginys, kuris per daugelį metų išaugo ir tapo vienu didžiausių ir stipriausių festivalių Lietuvoje, kuris turi savo tradicijas. Aš pats jo nerengiau nuo pirmų dienų, dalyvavau kaip muzikantas. Vėliau susiklostė aplinkybės ir pradėjau organizuoti „Bliuzo naktis”, tik jau pats neprisimenu, prieš kiek metų. Bet tikrai nemažai.
– Kiek vidutiniškai būna žmonių festivalyje?
– Festivalis kasmet sutraukia daugiau nei šešis tūkstančius žmonių, ir šis skaičius nuolat auga, festivalis jaunėja. Smagu, kad į jį žmonės suvažiuoja jau visomis „kartomis“ atsiveždami ne tik savo vaikus, bet ir anūkus.
– Gal esate skaičiavę, kiek šiukšlių palieka festivalių dalyviai? Kokių dažniausiai?
– Maždaug 60 kubinių metrų šiukšlių – tai yra trys pilnos šiukšliavežės. Kitaip sakant, iš tiesų milžiniškas kiekis. Žmonės neretai palieka nebereikalingus daiktus, pavyzdžiui, žvejo kėdes, palapines ir pan. Greičiausiai šie būtini festivalių atributai neatlaiko arba nėra tokie kokybiški, tad žmonės nenori parsivežti jų atgal į namus.
Žinoma, didžiąją dalį atliekų sudaro plastmasė – plastmasiniai buteliukai, vienkartiniai indai, taip pat skardinės.
– Ar pastebite, kad lietuviai pasidarė sąmoningesni tausodami aplinką? Jei tokių pokyčių yra, kokie jie?
– Taip, bėgant metams pokyčių tikrai yra, keičiasi žmonių kultūra, sąmoningumo lygis auga. Tai juntame ir festivaliuose. Mes, kaip organizatoriai, irgi prie to prisidedame: daliname šiukšlių maišus, raginame savo šiukšles susirinkti, festivalio metu darbuojasi savanorių komandos, kurios nuolat tvarko aplinką.
Šiais metais bendradarbiaujame su Aplinkos ministerija, festivalyje turėsime ir rūšiavimo konteinerius. Taigi, žengiame dar vieną žingsnį, kad žmonės ne tik išmestų šiukšles, bet saugotų ir gerbtų aplinką, pagalvotų kur ir kokias šiukšles galima mesti.
Džiaugiamės ir iniciatyva „Grąžinti verta” – festivalių dalyviai galės mesti butelius į specialiai sukurtą taromatą, tačiau mainais atgaus atgal ne pinigus, bet parems gyvūnų globos organizacijai „Lesę”, kuriai bus perduotos visos už tarą surinktos lėšos.
– Kokių priemonių imatės užtikrindami, kad po festivalio viskas liktų taip, kaip buvę?
– Daug dirbame ties šiuo klausimu, kadangi esame įsipareigoję po festivalio palikti teritoriją tokią, kokią radome. Kadangi dalis festivalio teritorijos priklauso Varnių regioniniam parkui, bendradarbiaujame su jo darbuotojais, nuolat tariamės, ką reiktų tobulinti, keisti. Žinome, kur renginio metu būna didžiausi žmonių srautai, ten statome daugiausiai konteinerių, rūpinamės visu techniniu įgyvendinimu, kad viskas būtų sutvarkyta, išvežta ir pan.
– Kaip vertinate užstato sistemą? Ar manote, kad žmonės susirinks savo tarą po festivalio?
– Manau, kad tai yra puiki iniciatyva, kuri skatina žmones (šiuo atveju, ir finansiškai) priduoti pakuotes ten, kur ir priklauso, o ne išmesti į bendrą konteinerį, pamirštant, kur tos šiukšlės nukeliauja ir kas su jomis vyksta po to. Jau daugybę metų tokios sistemos veikia užsienyje, smagu, kad tai pagaliau turime ir Lietuvoje.
Kitas mūsų, kaip festivalių organizatorių, siekis – su energijos taupymu susijusių dalykų įdiegimas, platesnis atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. Pavyzdžiui, užsienio šalių didieji festivaliai, tokie kaip „Glastonbury”, turi netgi vieną fesitvalio sceną, kurios įranga įkraunama saulės baterijomis. Tokiu būdu aplinkai kenkiama dar mažiau.
Tokių pavyzdžių jau yra daugybė, ten dirba didžiulės komandos žmonių, kurie techniškai skaičiuoja, vertina techninius parametrus, žiūri, kur galima sutaupyti, kaip paskirstyti elektros suvartojimo kiekius, kur juos sumažinti ir pan. Manau, tai turėtų būti kiekvieno festivalio Lietuvoje siekiu. Bet pirmuosius žingsnelius, bent jau dėl šiukšlių kiekio sumažinimo, žengėme, laukia kiti, daug didesni.
