Agnė Charašauskaitė: Prêt–à–porter moteriškų-vyriškų drabužių kolekcija „Virsmas / Alter“
Moteriškų-vyriškų drabužių kolekcija „Virsmas / Alter“ – tai istorija, pasakojanti žmogaus išsivadavimą iš vidinės ir išorinės disharmonijos. Pabėgimas iš kolektyvios maskuotės. Pradinė būsena, kaip žmogaus mimikrija, prisitaikymas, individo supanašėjimas su aplinka, slepiant savo vidų po storais sluoksniais. Viduje pilnas išgyvenimų, pojūčių, bet bijantis juos atskleisti. Ir sprendimas – nebeslėpti savęs po kaukėmis, nusirengti slegiančius sluoksnius ir parodyti save tokį, koks esi iš tikrųjų – nevaržomą visuomenės normų, laisvą nuo diktuojamų ir savo susikurtų taisyklių. Jaučiantį harmoniją tarp savo vidaus ir išorės. Nebijantį aplinkos kontekste išsaugoti save.
Barbora Skaburskė: Giacomo Puccini Opera Turandot
Scenografijoje man svarbu sukurti reikiamą atmosferą, kurioje atsiskleistų kostiumai. Giacomo Puccinio „Turandot“ opera išskirtinė tuo, jog joje daug chorų bei masinių scenų – choristai, šokėjai tampa reikšminga scenovaizdžio dalimi. Kurdama kostiumus operai domėjausi tradiciniu kinišku Čing dinastijos kostiumu. Forma, spalva, ornamentai – viskas senoviniame kinų kostiume turi simbolinę reikšmę. Kostiumas europiečių akimis sudėtingai suprantamas. Siekiau kostiumą stilizuoti, sušiuolaikinti, bet kartu išlaikyti Čing dinastijai būdingą rūbų siluetą.
Kurdama operos kostiumus, didelį dėmesį skyriau ne vien kostiumų silueto paieškai, bet ir spalvai, ornamentui, tradicinėms detalėms, kurias siekiau stilizuoti. Neatsiejama kostiumo dalimi tampa ir grimas, veido kaukės. Šiais akcentais siekiu sukurti hiperbolizuotai ryškius charakterius, kurie išryškintų veikėjų hierarchiją. Solistų grimas labiau detalizuotas ir ryškesnis, kitaip nei šokėjų, veidai nuasmeninti, slepiami po kaukėmis.
Šiame darbe siekiu, jog visos operoje veikiančios detalės – scenografija, kostiumai, grimas – būtų vienodai svarbūs komponentai, padedantys sukurti harmoningą vaizdą ir koja kojon žengiantys kartu su muzika.
Dora Adomavičiūtė: NORMÃLIAI
Kolekcija NORMÃLIAI norėjau atkreipti dėmesį į vyrų gatvės madą Lietuvoje. Atrodo, jog jie dėvi uniformas (daug tamsių spalvų, paprasti siluetai ir modeliai). Vyrai vengia aksesuarų, spalvų, makiažo, šukuosenų ir viso kito, kas yra siejama su moterišku stiliumi. Panašu, kad visuomenėje vis dar egzistuojantys lyčių standartai daro įtaką ir mados pasauliui.
Norėjau ironizuoti tariamas taisykles ir sukurti nestandartinio vyro įvaizdį. Kolekcijoje derinamas vyriškumas ir moteriškumas, nei vieno neiškeliant virš kito. Šiai idėjai išreikšti naudojau kraštutinius moteriškumo ir vyriškumo įvaizdžius Lietuvoje („marozas“ ir „fyfa“). Neskatinu Lietuvos vyrų rengtis būtent tokiais drabužiais, o noriu padrąsinti juos laisviau žiūrėti į asmeninį stilių.
VISKAS BUS NORMÃLIAI!
Viktorija Vainiutė: Išlika
Objektai „Išlika“ yra pagaminti iš žmogaus reliktų, kurie atsiskiria nuo kūno natūraliu būdu: nukirpti arba išslinkę plaukai, pieniniai dantys, savaime pasišalinusi oda bei nukirpti nagai. Ironiška, kad gyvūnų odoje, kailyje, raguose, dantyse randame grožį, tai net dažnai tampa prabangos simboliu, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje negalime įžvelgti žmogaus liekanų patrauklumo, dažnai susiduriame net su atgrasumo ar šlykštumo jausmu.
„Išlika“ – objektai, norintys parodyti spragą mūsų mąstyme, kai šlykštumo jausmas yra pagrįstas emociniu, bet ne loginiu pagrindu. Savo kūriniu norėjau švelniai prieiti prie žiūrovo ir pakuždėti: tai, kas yra truputį keista, gali būti kažkas labai pažįstama, tiesiog reikia pažvelgti iš kito stebėjimo kampo.
Viktorija Rozenbergaitė ir Paulius Stalionis: Opozicija masinės mados agresijai kolekcijoje ANTI. MAS
Globali mados industrija šiandien yra įsigalėjusi ekonominėje, kultūrinėje ir socialinėje terpėse. Galima teigti, kad išvardytos sferos kontroliuoja individo gyvenimą. Problema – su mados pramone siejama masinė industrija, pasitelkusi išvardytas sferas, sykiu ir žiniasklaidą, šiandien sukūrė masinę vartotojiškos kultūros imperiją. Tai paskatino atsirasti unifikaciją, o saviraiškos poreikis sumažėjo.
Kolekcijoje „ANTI. MAS“ dominuoja lenktų, banguotų tipų kirpimai, siluetai. Visi elementai savo esme panašūs, tačiau išraiška skirtinga, siekiant net toje pačioje kolekcijoje išvengti labai panašių gaminių. Visi drabužiai gana skirtingi, jų vienybę jungia spalvos. Vyrauja dėminis kontrasto principas, kuris padeda išryškinti tam tikras detales, kirpimus ar medžiagų savybes. Dominuoja medžiagų chaosas. Nemažai medžiagų yra sukurtos kolekcijos autorių, siekiant išsaugoti unikalumo prasmę.
Taip pat kviečiame balsuoti ir išrinkti:
„Jaunojo dizainerio prizas 2017“: išrinkite geriausią komunikacijos dizaino kategorijos darbą
„Jaunojo dizainerio prizas 2017“: išrinkite geriausią produkto kategorijos darbą
